Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

ES "dieną ir naktį" dirba su Baltijos šalių atjungimu nuo BRELL

43
(atnaujinta 16:51 2018.06.19)
ES teigia, kad Baltijos elektros sistemos atjungimas nuo Rusijos yra pagrindinis Bendrijos prioriteas

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Briuselis ir toliau ieško būdų atjungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemas nuo Rusijos ir prijungti jas prie Europos Sąjungos sistemų, o Europos Komisija mano, kad tai yra esminis prioritetas, praneša RIA Novosti su nuoroda į EK direkcijos vadovą energetikos klausimais Dominyką Ristori.

"Svarbiausia — pašalinti kai kurias nepriimtinas situacijas. Mes vis dar turime tris ES valstybes nares, priklausomas nuo Rusijos sistemų. Dabar 2018-ieji, o šios šalys įstojo į Europos Sąjungą 2004 metais", — pareiškė ES valstybės pareigūnas.

Pasak jo, Europos institucijos "dieną ir naktį" dirba su trimis Baltijos respublikomis ir Lenkija, kad atjungtų Baltijos šalių energetikos sistemas nuo Rusijos tinklų.

"Tai bus pagrindinis prioritetas", — sakė Ristori.

Kalba eina apie Baltijos valstybių išėjimą iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), apie kurį anksčiau paskelbė trys Baltijos respublikos.

Pagrindinis jų tikslas yra užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos ir prisijungti prie ES energetikos rinkos. Vilnius, Ryga ir Talinas planuoja sinchronizuoti savo sistemas su kontinentinės Europos sistemomis iki 2025 metų.

Pasak kai kurių ekspertų, toks Baltijos valdžios institucijų sprendimas bus nepelningas visų pirma vartotojams.

43
Tegai:
elektros energija, BRELL, Baltijos šalys, Europos Sąjunga
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (92)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalyse neišvengiami nesutarimai po pasitraukimo iš BRELL
Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
"Pririš amžiams": Vilnius išsigando, kad Rusija paliks Lietuvą BRELL
Sutartis brangesnė už BRELL: ko imsis Lietuva vardan europietiškos turbinos
Ilgas atsisveikinimas su BRELL: Lietuvos vartotojų laukia nemalonios staigmenos
Kauno oro uostas

Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:26 2020.08.04)
ES ekonomikai, kurią didžiąją dalį sudaro vadinamasis tretinis sektorius, tai yra tikrai dideli nuostoliai, mano ekspertas Igoris Kovaliovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Judėjimo apribojimas turės įtakos ES šalių ekonomikai, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas.

"Akivaizdu, kad sienų uždarymas ir atitinkamai judėjimo laisvės, vienos pagrindinių laisvių ES, apribojimas — tai tikrai rimtas smūgis ne tik ekonomikai, bet ir integracijos principams, kuriais remiantis buvo kuriama ES. Situacija, kuri susiklostė šiai dienai — tai rimtos ekonominės krizės situacija. <...> ES ekonomikai, kurią didžiąja dalimi sudaro vadinamasis tretinis sektorius, tai yra tikrai didžiulė netektis, dideli nuostoliai. Griežtinamos karantino priemonės, vėl uždaromos sienos sukels tik papildomų nuostolių ir gali būti fatalios daugelio rūšių įmonėms", — sakė jis.

ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu, sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Tegai:
ekonomika, karantinas, Europos Sąjunga (ES), koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nenurodys JAV, ką daryti koronaviruso pandemijos metu
Ekspertas: koronavirusas pakeitė biologinio ginklo sąvoką
Lietuvos ekonomistas neigia antrąją koronaviruso bangą JAV
Eurai, archyvinė nuotrauka

Paskelbtos sausio liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamos

(atnaujinta 11:07 2020.08.04)
Kaip teigiama pranešime, 2020 metų liepos mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei birželio mėnesį

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 13,4 proc. (111,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 2,8 proc. (20,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, praneša Finansų ministerija.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžiama, kad šių metų liepos mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei birželio mėnesį, per kurį pajamų gauta 15,8 proc. (158,7 mln. eurų) mažiau nei planuota ir 10,4 proc. (98,4 mln. eurų) mažiau nei praėjusių metų birželį.

"Liepos mėnesio pajamų surinkimas atspindi birželio mėnesio veiklos rezultatus, tame tarpe ir COVID-19 paveiktų įmonių atidėtus mokesčių mokėjimus, kurie per mėnesį išaugo apie 61 mln. eurų ir birželio pabaigoje iš viso sudarė apie 631 mln. eurų", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad šių metų sausio — liepos mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15 proc. (829,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 7,7 proc. (392,4 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip teigiama pranešime, patikslinta ir detalesnė informacija apie valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą bus skelbiama rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.

Tegai:
Lietuva, valstybės biudžetas, ekonomika
Dar šia tema
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Donaldas Trampas

Trampas įvardijo didžiausią klaidą JAV istorijoje

(atnaujinta 11:16 2020.08.04)
Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų vadovo, šalies kariuomenei nederėjo kištis į Artimųjų Rytų reikalus

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu "Axios" teigė, kad kariuomenės siuntimas į Artimuosius Rytus yra didžiausia klaida JAV istorijoje, praneša RIA Novosti.

"Mes likvidavome "Islamo Valstybę"*... 100% šio kalifato ...Mes "pašalinome" Irano generolą Kasemą Soleimanį, [Islamo Valstybės* vadą — Sputnik] Abu Bakrą al Bagdadį... Aš padariau daug dalykų, kurių nepadarė kiti prezidentai. Jiems apskritai nevertėjo niekada žengti į Artimuosius Rytus", — teigė Trampas.

"Sprendimas žengti į Artimuosius Rytus ir kištis į jų reikalus buvo didžiausia klaida mūsų šalies istorijoje", — pabrėžė Amerikos vadovas.

Generolo Kasemo Soleimanio mirtis paaštrino krizę tarp JAV ir Irano. Iranas, reaguodamas į išpuolį, paleido raketas į bazes Irake, kur yra JAV kariuomenė. Reaguodamos į šį išpuolį, JAV įvedė sankcijas 17 Irano kalnakasybos ir metalurgijos įmonių, taip pat užsienio laivams, dalyvaujantiems gaminių pirkime. Sankcijos taip pat paskirtos aštuoniems aukšto rango Irano valdininkams.

Tada kariškiai buvo priversti pripažinti, kad yra aukų. Be to, jų skaičius nuolat augo. Pentagonas tai paaiškino tuo, kad smegenų traumos simptomai gali pasirodyti ne iš karto, o pradinis kariuomenės būklės įvertinimas gali skirtis nuo galutinės diagnozės.

Irano prezidentas Hasanas Ruhanis sakė, kad Soleimanio mirties dieną atvyko į Iraką susitikti su šios šalies ministru pirmininku — ne tam, kad būtų imtasi veiksmų prieš JAV. Iranas operaciją pavadino nusikaltimu, pažeidžiančiu tarptautinius standartus, taip pat pareiškė, kad JAV bus priverstos pripažinti per išpuolį Irano patirtus nuostolius. Be to, išpuolio dieną Irano žiniasklaidoje buvo informacijos apie dešimtis JAV karių aukų.

*Rusijos Federacijoje uždrausta teroristinė organizacija

Tegai:
Artimieji Rytai, istorija, klaida, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas draudžia "TikTok" ir duoda signalą Rusijai
JAV pasakojo, kad tokiu atveju Rusijai nebus taikomos sankcijos