Traukinys, archyvinė nuotrauka

Lietuva padidino tarptautinio krovinių gabenimo apimtis

43
(atnaujinta 11:13 2018.06.21)
Statistikos departamento duomenimis, kelių ir geležinkelių ir vidaus vandenų transportu krovinių vežimas šiemet Lietuvoje padidėjo keliais milijonais tonų

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų ketvirtį visų rūšių transportu vežta 35,7 mln. tonų krovinių — tai 16,3 proc. daugiau nei 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Vidaus krovinių vežimas padidėjo 13,7 proc. ir sudarė 13 mln. tonų krovinių. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia — 72,6 proc. — vidaus krovinių vežta kelių transportu.

Krovinių vežimas kelių transportu išaugo 20,2 proc., geležinkelių — 12,9, ir vidaus vandenų — 5,1 proc. Mažiau krovinių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais — 35,6 proc., ir jūrų transportu — 2,9 proc.

Geležinkelių transportu krovinių vežimas daugiausia vyko tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Krovinių gabenimas tarp šių šalių sudarė 68 proc. Krovinių vežimas tarp Lietuvos ir Rusijos sudarė 19,7 proc, tarp  Ukrainos, Latvijos ir Estijos — mažiau nei penkis procentus.

Krovinių vežimas kelių transportu daugiausia vyko su Latvija, Lenkija, Vokietija ir Estija.

Anksčiau valstybinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" pranešė, kad per pirmuosius du mėnesius krovinių apyvarta padidėjo 8,6 mln. tonų, palyginti su praėjusiais metais. Taip pat, transportavimo išlaidos sumažėjo.

Pasak "Latvijas dzelzceļš" ir "Eesti Raudtee", Lietuva yra lyderė pagal geležinkelio pervežimų skaičių tarp kitų Baltijos respublikų. Pavyzdžiui, Latvijoje tuo pačiu laikotarpiu krovinių vežimo apimtis sumažėjo beveik 16 procentų.

43
Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Lietuva
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (90)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" jungiasi prie "InterRail" tinklo
Statybininkai įrengė paskutinį polį Krymo tilto geležinkelio atkarpoje
Baltijos geležinkelių bendrovės sutarė dėl "Amber Train" maršruto
"Lietuvos geležinkeliai" pasirašė naują sutartį su "Amilina"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė

(atnaujinta 19:14 2020.08.10)
Daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos energijos, gamtinių dujų kainų sumažėjimas bei kuro, farmacijos prekių, medicinos paslaugų,  namų ūkio prekių, telefono paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Statistikos departamentas.

Daugiausia tam įtakos turėjo elektros energijos, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos energijos, gamtinių dujų kainų sumažėjimas bei kuro, farmacijos prekių, medicinos paslaugų,  namų ūkio prekių, telefono paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,7 proc., o paslaugų – padidėjo 0,6 proc. Dėl sezoninių nuolaidų daugiausiai sumažėjo drabužių ir avalynės kainos – 3,4 proc. Avalynė atpigo 5,3 proc., drabužiai – 2,8 proc.

Liepą, palyginti su birželiu, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų pokytį nulėmė elektros energijos (8 proc.), gamtinių dujų (18,4 proc.), šilumos energijos (5,5 proc.) kainų sumažėjimas.

Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc. Pokytį lėmė kuro ir tepalų (5,7 proc.) kainų padidėjimas. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 1,2 proc.

Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo trešnių, persikų, baltagūžių kopūstų, saldžiųjų paprikų kainos, bet padidėjo obuolių, svogūnų, morkų, apelsinų kainos. 

Statistikos departamento duomenimis, liepos metinė infliacija sudarė 1 proc.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik /
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
Lietuva, kainos
Dar šia tema
Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES
Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Klaipėdos uostas

Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą

(atnaujinta 07:07 2020.08.11)
Minskui būtų ekonomiškai pagrįsčiau atnaujinti naftotiekio naudojimą su Latvija, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Baltarusija mano, kad tokiu būdu jai pavyks sukelti spaudimą Rusijai. Tačiau Rusijai naftos rinkai jokios grėsmės nėra, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

"Baltarusija mėgina įbauginti Rusiją tuo, kad mūsų įmonės praras Baltarusijos naftos rinką, nors, žinoma, taip nėra. Kai mūsų įmonės tiekia naftą Baltarusijai, jos nemoka eksporto muito į mūsų biudžetą, jei tas pačias apimtis sius į kitas šalis, tada jos mokės eksporto muitą, todėl Rusijos biudžetui naudinga, kad nafta siunčiama ne į Baltarusiją, o į kitas šalis. Be to, apimtys, gaunamos iš alternatyvių šaltinių — JAV, Azerbaidžano, Norvegijos — tai nėra papildoma produkcija, kuri užima naujas rinkas. Jie tiesiog pasiima naftą iš vienos krypties ir nukreipia ją kita linkme, todėl, kai Rusija yra išstumiama iš Baltarusijos rinkos, ji tiesiog perima rinkos dalį, kuri atsilaisvino kitose šalyse", — teigė ekspertas.

Juškovas pažymėjo, kad tokiu atveju uždirba Lietuva, nes tampa tarpininke. Tačiau Baltarusijai būtų ekonomiškai naudingiau atnaujinti naftotiekio naudojimą su Latvija, o ne naudotis geležinkeliu.

"Tai būtų ekonomiškai pagrįsčiau, nei gabenti per Klaipėdą geležinkeliu. Brangiausias naftos gabenimo variantas, kuris yra  įmanomas — geležinkelis. Juokingiausia, kad Lietuva uždirba pinigus už pristatymus, nes Baltarusija ir iš kitų šalių naftą gabena per Klaipėdą sau, o absurdiškiausias dalykas buvo tada, kai Baltarusija nusipirko tanklaivį rusiškos naftos pristatymų per Klaipėdą", — sakė jis.

Į Klaipėdą atplaukė antras JAV naftos krovinys Baltarusijai. Su Kataro vėliava plaukiantis tanklaivis iš Teksaso valstijoje esančio Port Neches uosto atvyko po 22 dienų kelionės.

Iš Klaipėdos uosto partija bus išsiųsta geležinkeliu į "Naftan" perdirbimo gamyklą.

Tegai:
Klaipėda, nafta, Baltarusija
Maskva, archyvinė nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministerija įvertino santykių su Rusija svarbą

(atnaujinta 10:20 2020.08.11)
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad tik tuo atveju, jei Maskva dalyvaus svarbiuose tarptautiniuose reikaluose, galima pasirkti ilgalaikių rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vokietijos ir Rusijos santykiai yra per daug svarbūs, kad juos būtų galima palikti likimo valiai, antradienį prieš išvykdamas į Maskvą žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Vokietijos ir Rusijos santykiai yra per daug svarbūs, kad būtų palikti likimo valiai. Tai yra dar teisingiau, nes koronaviruso pandemija dar labiau apsunkina tiesioginius vokiečių ir rusų ryšius. Tik tuo atveju, jei Maskva dalyvaus svarbiuose tarptautiniuose reikaluose, pasieksime ilgalaikių rezultatų. Tai liečia situaciją Rytų Ukrainoje, Libijoje ir Sirijoje. Rusijos elgesys taip pat vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant ginklus. Mes norime, kad Rusija suprastų šią atsakomybę", — sakė Maasas, cituojamas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos informaciniame biuletenyje.

Anot ministro, "ten, kur reikia paaiškinimų, geriausia ieškoti atviro pokalbio".

Maasas pridūrė, kad po apsilankymo Maskvoje vyks į Sankt Peterburgą.

"Vokiečių Vehrmachto Leningrado blokada baigėsi prieš 75 metus. Tai yra siaubingas karo nusikaltimas prieš Rusijos žmones, už kuriuos atsakinga Vokietija ir kurių niekada neturime pamiršti. Maždaug prieš metus aš su savo kolega iš Rusijos sutariau dėl humanitarinio gesto, kuris būtų naudingas išgyvenusiems dėl blokados. Džiaugiuosi, kad tai pagaliau formuojasi dėl ligoninės paramos veteranams", — sakė ministras.

Tegai:
Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija