Vėjo jėgainė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje bus apjungta Energetikos ir Lietuvos naftos produktų agentūrų veikla

34
(atnaujinta 11:58 2018.07.03)
Nuo 2019 metų pradžios veiks Lietuvos energetikos agentūra, kuri perims Energetikos agentūros ir Lietuvos naftos produktų agentūros vykdomas funkcijas, taip pat vykdys kitas funkcijas, svarbias efektyvaus energetikos sektoriaus funkcionavimui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Seimas pritarė Energetikos ministerijos Lietuvos energetikos strategijai, kurioje numatyta įkurti Lietuvos energetikos agentūrą (LEA) — nacionalinį energetikos žinių ir kompetencijų centrą, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Naujasis energetikos srities kompetencijų ir duomenų centras veiklą turi pradėti nuo 2019 metų pradžios.

"Inovacijos ir technologijos sparčiai keičia šiandienos energetiką, todėl mums reikalingas stiprus kompetencijų centras, kuris teiktų šiandienos aktualijas ir rytdienos pokyčius apimančius pažangius siūlymus sprendimų priėmėjams. Tai leis sėkmingai įgyvendinti ir nuolat tobulinti energetikos politiką", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvos energetikos agentūra perims dviejų šiuo metu veikiančių valstybės įmonių — Energetikos agentūros ir Lietuvos naftos produktų agentūros — vykdomas funkcijas, taip pat kitas naujas funkcijas, svarbias efektyvaus energetikos sektoriaus funkcionavimui.

LEA kaups, sistemins bei analizuos energetikos sektoriaus duomenis, koordinuos bei prižiūrės atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimą, administruos energijos vartojimo auditus atliekančių specialistų bei atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestavimą.

Naujoji institucija taip pat teiks pasiūlymus, susijusius su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra energetikos bei tvarios aplinkos sektoriuose. LEA bus pavesta koordinuoti vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje bei organizuoti su ja susijusias procedūras — tyrimus bei aukcionus.

LEA steigiama, įvertinus tokių Europos Sąjungos šalių, kaip Airija, Švedija, Danija, Suomija gerąją patirtį — šiose šalyse veikia panašaus profilio, energetikos sektorių prižiūrinčios institucijos.

Apjungus dvi valstybės įmones, bus užtikrinta efektyvesnė ir kokybiškesnė veikla. Siūlomais pokyčiais bus įgyvendintos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos dėl efektyvesnio ir skaidresnio valstybės įmonių veikimo bei didesnės atskaitomybės.

34
Tegai:
energetika, Lietuvos naftos produktų agentūra, Energetikos agentūra, Lietuvos energetikos agentūra, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija
Žiniasklaida apibūdino pagrindinę Baltijos valstybių baimę prieš Rusiją
Ekspertas: Baltijos šalyse neišvengiami nesutarimai po pasitraukimo iš BRELL
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:29 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonominės tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos kabineto atstovas Steffenas Seibertas.

Jis pakomentavo Bundestago ekonominės tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, kad, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kuris reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl tokių ekstrateritorinių sankcijų atitikimo tarptautinei teisei. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos.