Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniuje atsiras "16+1" formato finansinių technologijų koordinavimo centras

46
(atnaujinta 15:45 2018.07.08)
Anot finansų ministro Vilio Šapokos, "16+1" formatas sustiprins Lietuvos ir Kinijos dvišalius santykius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Kinijos bei Centrinės ir Rytų Europos šalių "16+1" Vyriausybių vadovų susitikime sutarta Vilniuje įkurti "16+1" formato finansinių technologijų koordinavimo centrą, praneša Finansų ministėrija.

Sprendimas buvo priimtas, patvirtinus gaires bendradarbiavimui tarp Kinijos bei Centrinės ir Rytų Europos šalių. Taip pat 2019 metais Vilniuje ketinama organizuoti aukšto lygio finansinių technologijų konferenciją.

"16+1" Vyriausybių vadovų susitikime, kuris vyks Bulgarijos sostinėje, Sofijoje, Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka.

"Įsteigus fintech koordinavimo centrą, ne tik padidinsime Lietuvos, kaip fintech šalies, žinomumą pasaulyje ir sulauksime daugiau investicijų bei naujų darbo vietų. Taip pat sukursime galimybes keistis naujausiomis žiniomis apie inovacijas bei priemones, užtikrinančias finansinį stabilumą, kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kibernetinį saugumą bei vartotojų apsaugą", – kalbėjo finansų ministras.

Anot finansų ministro Šapokos, "16+1" formatas sustiprins Lietuvos ir Kinijos dvišalius santykius. Susitikime finansų ministras Šapoka kartu su Kinijos premjeru bei Centrinės ir Rytų Europos šalių ministrais pirmininkais taip pat aptarė bendradarbiavimo transporto ir logistikos, pramonės ir aukštųjų technologijų, žemės ūkio, finansinių technologijų, turizmo, elektroninės prekybos ir investicijų srityse galimybes, ES ir Kinijos ryšių plėtojimą.

Prekybos centras, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Александр Кряжев

Taip pat renginio metu VšĮ "Versli Lietuva" pasirašė abipusio supratimo memorandumą (MoU) su Kinijos banku "Bank of China" dėl verslo galimybių plėtros tarp Kinijos ir Lietuvos. Šalys galės efektyviau bendradarbiauti prekybos, paslaugų ir pramonės srityje, keistis tarpusavyje aktualia informacija, bendrai organizuoti verslo forumus ir "verslas verslui" (B2B) susitikimus tarp abiejų šalių atstovų.

"16+1" formatas buvo įsteigtas Kinijos iniciatyva 2012 metais. Jis skirtas plėtoti Kinijos bendradarbiavimą su Centrinės bei Rytų Europos šalimis ir stiprinti tarpusavio šalių strateginę partnerystę. Šiame formate vyksta bendradarbiavimas transporto, investicijų, finansinių paslaugų, žemės ūkio, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.

46
Tegai:
"16+1" formato susitikimas, Kinija, Lietuva
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje