geležinkeliai

Lietuvai papildomai skirta 95 mln eurų "Rail Baltica" projektui įgyvendinti

42
(atnaujinta 16:17 2018.07.18)
"Rail Baltica" projektui visose trijose Baltijos šalyse ES skyrė 110,5 mln. eurų paramą, iš kurių Lietuvos nacionalinėms veikloms finansuoti atiteks didžioji ES paramos dalis — 95 mln. eurų

VILNIUS, liepos 18 – Sputnik.  "Rail Baltica" projekto įgyvendinimui Lietuvoje Europos Sąjunga iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto skyrė 95 mln. eurų paramą, praneša Susisiekimo ministerija.

Visoms trims Baltijos šalims bus skirta 110,5 mln. eurų parama, o tai sudaro 85% planuojamų darbų vertės (130 mln. eurų).

Lietuvoje iš šių pinigų bus finansuojamos netoli Jonavos planuojamo ilgiausio Lietuvoje geležinkelio tilto per Neries upę, kurio ilgis sieks net 1700 metrų, o aukštis 40 metrų, statybos. Taip pat bus finansuojamos tokios veiklos, kaip techninės dokumentacijos parengimas europinio geležinkelio infrastruktūros priežiūros bazės statybai, statybos darbai nuo Kauno į šiaurę link Panevėžio, vietinės reikšmės automobilių kelių planavimas ir įrengimas.

Dotacijos susitarimą praėjusią savaitę pasirašė EK agentūra INEA ir bendra Baltijos šalių įmonė "RB Rail".

Anot AB "Lietuvos geležinkeliai" geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus Karolio Sankovski, šis susitarimas parodo, kad projektas "Rail Baltica" lieka prioritetiniu ES projektu, kuriam garantuojamas finansavimas.

"Šis susitarimas tai intensyvių Lietuvos atstovų ir mūsų kolegų latvių ir estų derybų su ES rezultatas, kuriame mes pasiekėme planuotą finansavimo intensyvumą, leisiantį toliau sėkmingai įgyvendinti projektą "Rail Balitca"", – po pasirašyto susitarimo sakė Sankovski.

"Rail Baltica" – geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Lietuva jau nutiesė kelią nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų.  Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių iki 85% tikimasi finansuos ES.

Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti eksploatuoti 2026 metais.

42
Tegai:
Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (60)
Dar šia tema
Pasirašyta sutartis dėl KIT prijungimo prie "Rail Baltica"
Rizikuojama milijardu eurų: ar susitars Baltijos šalys dėl "Rail Baltica"
Nord Stream-2

Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:12 2020.08.06)
Jo manymu, JAV negalės "palaužti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai moka skaičiuoti pinigus"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietija parodys tvirtumą, atsižvelgdama į JAV sankcijų spaudimą dujotiekiui "Nord Stream-2", sakė Rusijos mokslų akademijos korespondentas Fiodoras Voitolovskis, praneša RIA Novosti.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jo manymu, JAV negalės "palaužti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai moka skaičiuoti pinigus".

"Vokietijos verslas labai gerai supranta savo nuostolius atsisakius šio projekto. Tai labai naudinga Vokietijos pramonei ir Vokietijos vartotojui. Vokietijos verslas jau patyrė rimtų nuostolių dėl to, kad Amerikos sankcijos buvo ir yra ekstrateritorinio pobūdžio ir yra taikomos ne tik įmonėms rezidentams. JAV, bet ir Europos įmonėms už bendravimą su Rusija tose srityse, kurioms taikomos sankcijos", — sakė jis.

Anot jo, nukentėjusių Vokietijos kompanijų pasipiktinimas auga ir yra transliuojamas politiniu lygmeniu. "Manau, kad tam tikras tvirtumas bus parodytas politiniu lygmeniu", — sakė jis.

Amerikiečiai trukdo įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą, nes yra suinteresuoti padidinti SGD tiekimą Europai, priminė ekspertas. Jo nuomone, Europos rinka dabar yra viena iš svarbiausių JAV ir spaudimas jai didės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Pinigai

Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

(atnaujinta 13:30 2020.08.06)
Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 procentais

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Naujausi ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas koronaviruso sukelta pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei buvo tikėtasi. Apie tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Pranešama, kad tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Pažymima, kad Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas. Palyginus su 2019 metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 metais, 728 įmonės 2019 metais).

Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 proc.

"Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas", — teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Pabrėžiama, kad iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis (17,5 proc., arba 863 mln. eurų). Šios lėšos ir toliau naudojamos tolygiai.

Palyginus su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik tris kartus. Tokį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

"Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę — 16 mln. eurų.", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad "INVEGA" liepos 31 dienos duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki mėnesio pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką