Elektros perdavimo linijos

Baltijos šalyse paskelbta elektros tinklų be Rusijos energijos bandymo data

92
(atnaujinta 10:30 2018.07.31)
Elektros tinklų operatoriai atskirai atjungs vieną po kitos visas devynias elektros perdavimo linijas, jungiančias Baltijos valstybes su Rusijos ir Baltarusijos teritorija

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Baltijos elektros tinklų operatoriai "Litgrid", "AST" ir "Elering" paskelbė išankstinę elektros energijos sistemos išbandymo izoliuotame režime datą, praneša "Elering" spaudos tarnyba.

Atjungimo nuo Rusijos energetikos sistemos bandymai vyks 2019 metų birželio 8 dieną. Operatoriai taip pat nurodė alternatyvią datą — tų pačių metų birželio 29 dieną.

Izoliavimo testavimo metu Baltijos valstybėse Elektros tinklai bus atjungti nuo Rusijos energetikos sistemos per 12 valandų. Per šį laikotarpį jie bus prijungti prie "Nordics" ir "Poland".

Siekiant atskirti Baltijos elektros sistemą nuo Rusijos tinklo, būtina vieną po kitos atjungti visas devynias elektros perdavimo linijas, jungiančias Baltijos valstybes su pagrindine Rusijos ir Baltarusijos teritorija. Kitaip nei per ankstesnius panašius bandymus, šį kartą elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities bus atjungtos.

Kaliningrado energetikos sistema veiks kaip atskira energetikos sritis. Pasibaigus testui, linijos bus vėl įjungtos.

"Elering" valdybos pirmininkas Taavi Veskimägi pažymėjo, kad siekiant užtikrinti pasirengimą sinchronizuotis su žemyninės Europos dažnių zona, Baltijos valstybės dar keletą kartų privalės patikrinti įvairius elektros energijos sistemos veikimo aspektus.

Lietuva nusprendė pasitraukti iš energetikos žiedo BRELL, jungiančio Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemas.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL gali kainuoti vieną milijardą eurų.

Lietuva vykdo parengiamuosius darbus, skirtus atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos. Elektros perdavimo sistemos rekonstrukcija respublikos šiaurės rytų dalyje tęsis ketverius metus, bendra projekto kaina sudarys 28,9 mln. eurų.

Po to, kai Lietuva atsijungs nuo Rusijos elektros tinklų, jai liks tik energijos tiekimas po vieną elektros perdavimo liniją iš Lenkijos ir energijos jungtis "NordBalt", kuri dirba su nuolatiniais sutrikimais.

Savo ruožtu Baltarusijos ir Kaliningrado srities elektros tinklai jau 2020 metais galės veikti autonomiškai nuo Baltijos šalių.

92
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Baltijos šalys, Kaliningrado sritis, Baltarusija, Rusija
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Pavojingas neveikimas: kokia grėsmė slypi Ignalinos AE išmontavime?
Kuršių nerija bus prijungta prie Rusijos energetikos sistemos
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:44 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonomikos tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Jis pakomentavo Bundestago ekonomikos tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, jog, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kurie reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl to, ar tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

COVID-19

Lietuvoje nustatyti 88 nauji COVID-19 susirgimai

Antradienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 4578 COVID-19 ligos atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra apie 23 tūkst. žmonių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 88 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Antradienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 4578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2118 asmenys, 2349 — pasveiko, o 92 mirė.

Šiuo metu izoliacijoje yra 22976 asmenys.

Per vakar dieną ištirta 6378 ėminiai. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso — 767 994.

Šią savaitę Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Kupiškio, Kelmės, Akmenės, Ukmergės, Rokiškio, Jurbarko, Pakruojo, Mažeikių, Plungės, Biržų, Švenčionių rajonų, taip pat Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso. Šiose 17 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 33 mln. žmonių, mirė daugiau nei 996 tūkst.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Į Baltarusiją pristatyta pirmoji Rusijos vakcinos nuo COVID-19 partija
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 17-oje didelės rizikos savivaldybių