taupyklė

Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai Europoje

17
(atnaujinta 15:27 2018.08.07)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5% pajamų, tai reiškia, kad lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba, t. y. šalies mastu gyventojai skolinasi

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuva yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje taupymo norma yra mažesnė už nulį, praneša Lietuvos bankas.

Tai reiškia, kad lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba, t. y. šalies mastu gyventojai skolinasi.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5% pajamų, kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7% pajamų., o Estijoje – net 11,3%. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8%).

Pasak Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistes Lauros Gudauskaitės,  Lietuvos gyventojams sunkmečiu taupyti lengviau nei ekonomiškai gerais laikais, kokie yra dabar.

"Nemažą vaidmenį čia gali vaidinti psichologija ir pasidavimas minios elgsenai: jei kaimynas įsigyja prabangesnę prekę, norima nuo jo neatsilikti. Kartais koją pakiša ir finansinio raštingumo stoka: dalis Lietuvos gyventojų nėra išsiugdę taupymo įpročių ir, užuot pradėję taupyti senatvei, laikiną pajamų padidėjimą paverčia ne visada likvidžiu turtu ar ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais", — sako specialistė.

Kaip rodo Lietuvos banko atliekama reprezentatyvi namų ūkių apklausa, nors net 82% gyventojų tikina planuojantys savo namų ūkio pajamas ir išlaidas, tačiau tik kiek mažiau nei pusei jų pavyksta sutaupyti.

"Antra vertus, reikia pripažinti ir tai, kad dalis namų ūkių Lietuvoje neturi objektyvių galimybių sutaupyti – kone penktadalis visų Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos", — pažymi Gudauskaitė.

Dažniausiai per mėnesį beveik pusei šalies gyventojų pavyksta sutaupyti nuo 31 iki 150 eurų, dalis jų tvirtina atsidedantys nuo 151 iki 300 eurų per mėnesį. Nors dalis gyventojų ir geba atsidėti dalį pajamų, bendra taupymo norma vis tiek žema, nemažai žmonių skolinasi, vartojama daugiau nei gaunama pajamų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didesnė dalis namų ūkių tikisi, kad per artimiausius metus finansinė padėtis pagerės, tačiau kartu 59% jų nemano, kad pavyks ką nors sutaupyti.

Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, kas trečias asmuo Lietuvoje iš santaupų neišgyventų daugiau nei 30 dienų. Finansinis rezervas "juodai dienai" turėtų siekti apie 6 mėn. namų ūkio pajamų. Laikotarpis priklausytų nuo namų ūkio narių galimybių darbo rinkoje, t. y. kaip greitai jie gali rasti darbą ir turėti pajamų šaltinį esant įtemptai padėčiai darbo rinkoje. Lietuvos banko atliktos apklausos rezultatai rodo, kad pakankamą rezervą sukaupę yra tik vienas iš penkių apklaustųjų. Beveik pusė respondentų teigė, kad krizės atveju pirmiausia mažintų namų ūkio išlaidas, tačiau prisiėmusiems finansinių įsipareigojimų tai gali tapti sudėtinga užduotimi.

17
Tegai:
Lietuva