Elektros perdavimo linijos

Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo BRELL fone

84
(atnaujinta 10:48 2018.08.22)
Naujas valdymo centras turi užtikrinti galimybę stebėti Lietuvos energetikos sistemos jungčių būklę ir Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais kibernetinį saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Lietuvos elektros energijos tiekėjas "Litgrid" paskelbė apie Sistemos valdymo ir duomenų saugos centro, kuris užtikrins elektros tinklų sinchronizavimo su Europa saugumą, statybos pradžią Vilniuje, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Planuojama, kad naujas duomenų centras iškils iki 2019 metų pabaigos.

Anot "Litgrid" pranešimo, šis centras užtikrins stabilesnį ir saugesnį šalies energetikos sistemos darbą ir energijos perdavimo srautų valdymą.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas papasakojo, kad naujas duomenų centras po Lietuvos elektros energijos sistemos sinchronizacijos su Europa užtikrins reikalingą sistemos valdymo centro fizinį ir kibernetinį saugumą.

"Simboliška, kad vienu metu klojame pamatus ir sinchronizacijos projektui, kuris garantuos mūsų energetinį saugumą, ir šiam sistemos valdymo centrui, iš kurio savarankiškai valdysime sinchroniškai su Europa dirbančią energetikos sistemą. Pagal aukščiausios kokybės standartus pastatytas naujasis centras užtikrins patikimą ir stabilų sistemos darbą ir padės apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, kas yra svarbu kiekvienam Lietuvos elektros energijos vartotojui", — sakė ministras.

Pastato plotas sudaro 5669 kvadratinius metrus. Duomenų centre bus sukurta apie 200 darbo vietų.

"Litgrid" vadovo Daivio Virbicko manymu, labai svarbu, kad energijos perdavimo sistema būtų valdoma patikimai ir saugiai, bet ne mažiau svabu užtikrinti ir patogias darbo vietas žmonėms.

Projekto investuotoja bus statybos bendrovė "Conresta". Jos direktorius Lukas Laukaitis pažymėjo, kad bendrovei malonu prisidėti prie valstybei ir visuomenei itin svarbaus ekonominio projekto.

Baltijos šalys pareiškė norą palikti BRELL energijos žiedą, kad užtikrintų nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Birželio mėnesį kartu su Europos Komisija ir Lenkija Baltijos valstybės pasirašė susitarimą dėl sinchronizavo su kontinentinės Europos tinklais. Jos planuoja sinchronizuotis su ES tinklais per Lenkiją, per jau sukurtą "LitPol Link" jungtį.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizavimui su Rusijos energetikos sistema. Elektros perdavimo sistemos rekonstrukcija respublikos šiaurės rytų dalyje tęsis ketverius metus, o jos bendra kaina bus 28,9 milijono eurų.

Be to, Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Lietuva nustotų būti šalis — energijos technologijų importuotoja.

Savo ruožtu Rusija suplanavo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities energetinis saugumas 2018 metų pirmoje pusėje.

Daugelio ekspertų teigimu, atjungimas nuo BRELL atneš sunkumų Lietuvai, tačiau jie neturi nieko bendro su Baltarusijos AE eksploatavimo pradžios. Problemos kyla dėl nepakankamai apgalvotų sprendimų ir per didelių sąnaudų perėjimui prie Europos tinklų.

Taigi, Nacionalinės energetikos saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad lietuviai, visų pirma, turi susimąstyti apie elektros energijos kainą po atsijungimo nuo Rusijos energetikos sistemos.

84
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL, Vilnius, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
Lietuvoje bus apjungta Energetikos ir Lietuvos naftos produktų agentūrų veikla
Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus

(atnaujinta 10:54 2020.09.28)
Anksčiau pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas padidino Baltarusijos naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją apimties prognozę iki 4–6 milijonų tonų, tikimasi, kad artimiausioje ateityje bus pasiekti atitinkami susitarimai. Apie tai pranešė RF Energetikos ministerijos vadovas interviu televizijai "Rossija 24".

"Kaip žinote, mūsų šiaurės vakarų klasteryje yra laisvi Primorsko, Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostų pajėgumai... Šiuo metu sąlygos yra parengtos. Kiekiai gali svyruoti nuo 4 iki 6 milijonų tonų naftos produktų", — sakė jis.

Rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad Baltarusija per Rusijos uostus galės tiekti apie 3–4 milijonus tonų.

"Tikimės, kad artimiausiu metu tokie susitarimai bus pasiekti", — pridūrė Novakas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą. Po griežtų Lietuvos pareiškimų, susijusių su politine situacija Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino atimti iš šalies Baltarusijos tranzitą.

Novakas anksčiau sakė, kad Rusija rugsėjo mėnesį parengs Baltarusijos naftos produktų tiekimo per Rusijos uostus pasiūlymus.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Latvija negalės perimti Baltarusijos tranzito iš Lietuvos, rašo žiniasklaida
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Lietuvos prezidentas su žmona, archyvinė nuotrauka

Pirmoji ponia nesuvienijo Lietuvos. Kaip kilo skandalas dėl Nausėdienės kalbos

(atnaujinta 15:07 2020.09.28)
Vienas neatsargus žodis gali sukelti daug problemų ir pasekmių, ypač jei tas žodis išsprūdo iš pirmosios šalies ponios lūpų

Pristatydamas konferenciją "Lietuvos Davosas 2020" vienas pagrindinių organizatorių — žurnalo "Valstybė" redaktorius Eduardas Eigirdas — teigė, kad "Lietuvos Davoso 2020" tikslas — suvienyti Lietuvą taip, kad ji taptų panaši į Šveicariją.

Davosas — miestas rytų Šveicarijoje. Davosas žymus savo slidinėjimo trasomis. Tai žiemos sporto kurortas. Tačiau labiausiai Davosas išgarsėjo savo Pasauliniu ekonomikos forumu, kurį dar 1971 metais pradėjo rengti vokietis verslo profesorius Klausas Švabas (Klaus Schwab). Tai buvo galimybė Europos įmonių vadovams mokytis iš kolegų amerikiečių.

Politiniai lyderiai forume pradėjo dalyvauti vėliau. Šis forumas virto didelės svarbos kasmetiniu pasaulio elito: verslininkų, politikų, intelektualų, aktyvistų, garsenybių, o kartais ir protestuotojų — susirinkimo vieta, kurioje galima aptarti svarbiausias pasaulines problemas. Paprastai forume dalyvauja 2500–3000 delegatų iš viso pasaulio.

Šių metų pradžioje vykęs Davoso pasaulinis forumas buvo skirtas darnaus ir tvaraus pasaulio plėtros klausimams. Pirmą kartą pasauliniame ekonomikos forume sudalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo Ekscelencija "Lietuvos Davose" dalyvavo neakivaizdžiai. Konferencijos "Lietuvos Davosas 2020" temos, be abejo, aktualios ir globaliai, ir provincialiai.

Konferencijos organizatoriai klausė, ar pramiegojome krizę 2008-aisiais? Ar 2020-aisiais pasauliui pavyks trilijoninėmis investicijomis išvengti istorijos pasikartojimo? Buvo teigiama, kad po 2016-ųjų Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose pasaulis pasikeitė. Ir klausė, kaip jis pasikeis po 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų? Konferencijoje įvyko verslo ir politikos lyderystės sesija — 6,3 mlrd. eurų investicijų plano pristatymas. Sesijoje buvo klausiama, kam atiteks milijardai ir ar jie pakeis ekonomikos DNR?

"Lietuvos Davoso" forume kalbą pasakė ir prezidento žmona Diana Nausėdienė. Būtent jos kalba sulaukė nemažai reakcijų ir komentarų socialiniame tinkle Facebook. Daugiau nei pats lietuviškas "Davosas".

"Yra toks labai dažnai kartojamas stereotipas, kad jeigu mes padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės arba bendroji situacija pagerės <...> Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn", — tokie prezidentienės žodžiai buvo gausiai cituojami ir komentuojami socialiniame tinkle.

Lietuvos žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas, o dabar ir kokteilių namų "Salionas" šeimininkas Andrius Tapinas savo Facebook laiko juostoje Dianos Nausėdienės kalbą išnarstė po kaulelį. Su didele doze sarkazmo ir pagiežos. Tuo užduodamas toną savo gerbėjams.

Andrius Tapinas įspėjo, kad tie, kurie sėdi, turbūt atsistos, o tie, kurie stovi, prisės. Nes ponas Tapinas cituoja ponią Nausėdienę.

Andrius Tapinas cituoja: "Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn".

Andrius Tapinas komentuoja: "Kaip? Ką? Moterys yra kaltos, kad jų per daug švietimo sistemoje? Dėl jų rodikliai smunka, paduokit vyrų? Kaip, ponia? Ką, pirmoji? Logikos tiek pats, kiek frazėje "lapė turi keturias kojas, stalas turi keturias kojas. Stalas yra lapė". Aš vėl grįžtu prie savo reakcijos — que? Diana, mieloji, que? Kas tie žodžiai, kurie išplaukia jums iš burnos?"

Tęsdamas Lietuvos švietimo temą Andrius Tapinas cituoja pirmąją Lietuvos ponią: "Gausiai finansuojama švietimo sistema išleidžia į gyvenimą žemo žinių lygio jaunuolius".

Andrius Tapinas reaguoja ir komentuoja pirmąją Lietuvos ponią: "Va taip vienu skuduru per mordasių visiems — ir abiturientams šimtukininkams, ir tiems jauniems lietuviukams, dėl kurių varžosi geriausi pasaulio universitetai, ir tiems, kurie dega noru kažką gyvenime pasiekti, nes kažkuriuo metu patikėjo, jog gali. Per mordasių. Žinokit savo vietą, žemo žinių lygio jaunuoliai. Diana pasakė".

Ponas Tapinas pirmajai Lietuvos poniai 1
Screenshot
Ponas Tapinas pirmajai Lietuvos poniai

Konferencijoje "Lietuvos Davosas 2020" Lietuvos pirmajai poniai politologas Virgis Valentinavičius kiek netikėtai uždavė klausimą: kaip ji vertina prezidentę Dalią Grybauskaitę?

Nausėdienė atsakė, jog Grybauskaitė buvo autokratiška lyderė. Dabar, anot jos, visuomenei reikia daugiau diskusijų.

"Tai tikrai buvo lyderė. Tai buvo lyderė, bet tai buvo autokratinio valdymo stiliaus lyderis. Jeigu mes pasižiūrėsime į brandžios demokratijos keliamus klausimus ir keliamus iššūkius, tai paprastai visuomenė pereina nuo autokratinio valdymo į visuomenės konsolidavimą", — sakė Nausėdienė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės favoritas, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi, ponas Tapinas riteriškai stojo ginti Dalią Grybauskaitę nuo Dianos Nausėdienės.

Andrius Tapinas pakomentavo: "Miela pirmoji ponia, ar jūs turite bent menkiausią suvokimą, kaip veikia valstybė? Ką reiškia terminai? Kad "autokratas" yra absoliutus valdovas, turintis neribotą valdžią ir mūsų parlamentinėje respublikoje jo nėra nei kvapo. Aš suprantu, kad vyras vakare skundžiasi, kad jį darbe stumdė, bet tai vis tiek ne argumentas šnekėti blėnius".

Lietuvos elito nuomone (pagal DELFI projekto "Lietuvos įtakingiausieji 2019" rezultatus), įtakingiausias žiniasklaidos atstovas Lietuvoje Nr. 2 — Andrius Tapinas.

Todėl įtakingiausias žiniasklaidos atstovas Lietuvoje Andrius Tapinas ypač skaudžiai sureagavo į ponios prezidentienės pasvarstymus apie lietuviškąją žiniasklaidos virtuvę.

Žurnalistas Andrius Tapinas cituoja ponią prezidentienę: "Mūsų viešoji erdvė stokoja faktų. Tikrų įvykių reportažų, tikros informacijos".

Žurnalistas Andrius Tapinas komentuoja: "Kaip? Ką? Kokių faktų stokojat, ponia? Kad turime geriausią prezidentą istorijoje? Manau, kad rasite ir tokių. Esame viena laisviausių valstybių, turime galybę skirtingų medijų kanalų, skirtingų diskusijų platformų, itin aktyvius socialinius tinklus. Bet poniai stinga faktų".

"Ir tegul moterų balsas skamba stipriai", — savo kalbą konferencijoje "Lietuvos Davosas 2020" užbaigė pirmoji Lietuvos ponia.

Ponas Andrius Tapinas savo komentarą savo Facebook laiko juostoje užbaigė taip pat — "Ir tegul moterų balsas skamba stipriai".

Tapinas: "Taip. Tegul. O dabar eikim ir šiek tiek paverkim dėl šito stipriai skambančio balso". Ir apibendrino savo komentarą anglų kalba: "Tai yra Dianos kalbų rašytojo ar rašytojos kerštas pirmajai poniai. Tiesiog. Revenge is best served cold in Lithuanian Davos".

Lietuvos ir Europos politikė, ekonomistė, dėstytoja, mokytoja, publicistė, ekonomikos vadovėlių, knygų autorė, o dabar ir Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė taip pat pasisakė anglų kalba. Twitter būdu visam pasauliui apie Lietuvos pirmąją ponią:

"Pirmoji Lietuvos ponia sako, kad mums nereikia lyčių lygybės darbe, nes pažiūrėkite į mokyklas! Rezultatai yra blogi ir mokytojauja moterys! Ji ką tik pasakė tai. Tokie išmintingi žodžiai iš moters, kurios darbas yra stovėti už savo vyro nugaros ir šypsotis kaip idiotei."

Ponia Maldeikienė apie pirmąją Lietuvos ponią 2
Screenshot
Ponia Maldeikienė apie pirmąją Lietuvos ponią

"Lietuvos Davosas" netapo Lietuvos suvienytoju šveicariškai. Negali tapti tuo, kas nesi. Bet gali pabandyti būti bent džentelmenu. Savo žmonos džentelmeniškai stojo ginti Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda. Savo Facebook'e...

Gitanas Nausėda stojo ginti Dianos Nausėdienės 3
Screenshot
Gitanas Nausėda stojo ginti Dianos Nausėdienės

Gitanas Nausėda: "Dar šlykščiau — dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 procentų".

"Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra", — apibendrino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda