Elektros perdavimo linijos

Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo BRELL fone

90
(atnaujinta 10:48 2018.08.22)
Naujas valdymo centras turi užtikrinti galimybę stebėti Lietuvos energetikos sistemos jungčių būklę ir Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais kibernetinį saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Lietuvos elektros energijos tiekėjas "Litgrid" paskelbė apie Sistemos valdymo ir duomenų saugos centro, kuris užtikrins elektros tinklų sinchronizavimo su Europa saugumą, statybos pradžią Vilniuje, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Planuojama, kad naujas duomenų centras iškils iki 2019 metų pabaigos.

Anot "Litgrid" pranešimo, šis centras užtikrins stabilesnį ir saugesnį šalies energetikos sistemos darbą ir energijos perdavimo srautų valdymą.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas papasakojo, kad naujas duomenų centras po Lietuvos elektros energijos sistemos sinchronizacijos su Europa užtikrins reikalingą sistemos valdymo centro fizinį ir kibernetinį saugumą.

"Simboliška, kad vienu metu klojame pamatus ir sinchronizacijos projektui, kuris garantuos mūsų energetinį saugumą, ir šiam sistemos valdymo centrui, iš kurio savarankiškai valdysime sinchroniškai su Europa dirbančią energetikos sistemą. Pagal aukščiausios kokybės standartus pastatytas naujasis centras užtikrins patikimą ir stabilų sistemos darbą ir padės apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, kas yra svarbu kiekvienam Lietuvos elektros energijos vartotojui", — sakė ministras.

Pastato plotas sudaro 5669 kvadratinius metrus. Duomenų centre bus sukurta apie 200 darbo vietų.

"Litgrid" vadovo Daivio Virbicko manymu, labai svarbu, kad energijos perdavimo sistema būtų valdoma patikimai ir saugiai, bet ne mažiau svabu užtikrinti ir patogias darbo vietas žmonėms.

Projekto investuotoja bus statybos bendrovė "Conresta". Jos direktorius Lukas Laukaitis pažymėjo, kad bendrovei malonu prisidėti prie valstybei ir visuomenei itin svarbaus ekonominio projekto.

Baltijos šalys pareiškė norą palikti BRELL energijos žiedą, kad užtikrintų nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Birželio mėnesį kartu su Europos Komisija ir Lenkija Baltijos valstybės pasirašė susitarimą dėl sinchronizavo su kontinentinės Europos tinklais. Jos planuoja sinchronizuotis su ES tinklais per Lenkiją, per jau sukurtą "LitPol Link" jungtį.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizavimui su Rusijos energetikos sistema. Elektros perdavimo sistemos rekonstrukcija respublikos šiaurės rytų dalyje tęsis ketverius metus, o jos bendra kaina bus 28,9 milijono eurų.

Be to, Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Lietuva nustotų būti šalis — energijos technologijų importuotoja.

Savo ruožtu Rusija suplanavo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities energetinis saugumas 2018 metų pirmoje pusėje.

Daugelio ekspertų teigimu, atjungimas nuo BRELL atneš sunkumų Lietuvai, tačiau jie neturi nieko bendro su Baltarusijos AE eksploatavimo pradžios. Problemos kyla dėl nepakankamai apgalvotų sprendimų ir per didelių sąnaudų perėjimui prie Europos tinklų.

Taigi, Nacionalinės energetikos saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad lietuviai, visų pirma, turi susimąstyti apie elektros energijos kainą po atsijungimo nuo Rusijos energetikos sistemos.

90
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL, Vilnius, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)
Dar šia tema
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
Lietuvoje bus apjungta Energetikos ir Lietuvos naftos produktų agentūrų veikla
Bendrovės Ukrtransgaz dujų kompresorių stotis Bojarkos mieste, archyvinė nuotrauka

Ukraina pasiūlė "Gazprom" papildomas pajėgas dujoms į Europos Sąjungą pumpuoti

(atnaujinta 14:18 2021.04.21)
Anksčiau Rusijos bendrovė pranešė apie nemažą dujų trūkumą Europos požeminėse saugyklose po praėjusios žiemos

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. "Ukrainos GTS operatorius" yra pasirengęs suteikti "Gazprom" papildomas pajėgas dujoms į Europą pumpuoti, pranešė "Ukrainos GTS operatoriaus" generalinis direktorius Sergejus Makogonas.

"Gazprom" šią vasarą numato sunkų dujų pumpavimo į Europą sezoną. Mes dar kartą patvirtiname savo pasirengimą suteikti papildomas pajėgas dujų tranzitui iš RF į ES, kad laiku būtų atnaujintos dujų atsargos ES. "Gazprom" reikia kreiptis tik su atitinkamu pasiūlymu padidinti sutarties apimtį ir užsisakyti papildomas pajėgas", — savo Facebook paskyroje rašė Makogonas.

Jis pridūrė, kad jei "Gazprom" nenori rezervuoti papildomų tranzito pajėgų, yra alternatyvus sprendimas — "leisti Europos prekybininkams gauti dujas prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir tada savarankiškai jas gabenti į Europą".

Anksčiau "Gazprom" pareiškė, kad po praėjusios žiemos matomas nemažas dujų trūkumas Europos požeminėse saugyklose, o naujas pumpavimo sezonas žada būti vienas didžiausių nuo 2011 metų.

Požeminės dujų saugyklos Europoje vėl pradėjo pildyti atsargas po beveik dviejų savaičių, kai kovo pabaigoje prasidėjo dujų pumpavimo sezonas požeminėse dujų saugyklose, rodo balandžio 19 dienos "Gas Infrastructure Europe" (GIE) platformos duomenys. Remiantis žiemos laikotarpio rezultatais, Europos PDS atsargų lygis nukrito iki 29,71 procento visų saugojimo pajėgumų; būtent tuo metu baigėsi atrankos sezonas kovo 25 dieną. Per šį laiką Europoje PDS sunaudotas rekordinis dujų kiekis nuo 2011 m. — 65,6 mlrd. kubinių metrų, pranešė "Gazprom".

Tegai:
SGD, ES, Gazprom, Ukraina
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:10 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4 577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4 406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4 406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2 641, o mažos — 1 323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tačiau mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Landsbergis: Lietuva yra pasirengusi padėti Čekijai

(atnaujinta 16:48 2021.04.21)
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį užsienio reikalų ministras (URM) Gabrielius Landsbergis susitiko su Čekijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Vitu Korseltu, rašo URM spaudos tarnyba.

Čekijos ambasadorius pristatė situaciją dėl Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimo iš šalies, dėkojo už Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių išreikštą paramą ir solidarumą, informavo apie galimus tolesnius Čekijos vyriausybės veiksmus.

Tuo tarpu Landsbergis dar kartą išreiškė paramą šaliai ir pažadėjo Lietuvos pagalbą Čekijos ambasadai Maskvoje bei galimybę svarstyti kitus solidarumo veiksmus.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Rusija, Čekija, Gabrielius Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Ambasados Rusijoje darbas yra paralyžiuotas, pareiškė Čekijos URM vadovas
Rusijos URM sprogimų Čekijoje tyrimą pavadino "marazminiu paradu"