Momentinia mokėjimai, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės SEB pirmasis Lietuvoje priims momentinius mokėjimus

65
(atnaujinta 08:22 2018.08.31)
Nuo rugsėjo 4 dienos SEB banko klientai galės naudotis momentinių mokėjimų eurais, pervedamų iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių bankų, įskaitymo paslauga, rašoma banko pranešime spaudai

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. SEB bankas yra pirmasis Lietuvoje, pasiūlęs tokią galimybę klientams. Momentiniai mokėjimai leidžia lėšas tarp skirtingų bankų sąskaitų pervesti akimirksniu visą parą, įskaitant ir savaitgalius bei švenčių dienas.

"Iki šiol mokėjimai akimirksniu buvo atliekami tik pervedant lėšas į sąskaitą tame pačiame banke, o tarp bankų lėšų pervedimai eurais (SEPA) įprastai užtrunka kelias valandas ir yra atliekami tik darbo dienomis. Atliekant momentinius pervedimus lėšos asmens ar įmonės sąskaitą pasieks greičiau negu per 10 sekundžių ir laukti kelių valandų, kaip kartais tenka atliekant įprastus pervedimus, nebereikės. Momentiniai mokėjimai atliekami bet kuriuo metu – įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas", – sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Momentinius mokėjimus SEB banko klientai galės gauti, jei momentinių mokėjimų paslaugą teiks ir siuntėjo bankas. Kaip įprastas SEPA mokėjimas lėšų pervedimas bus atliekamas ir tais atvejais, jei mokėjimo suma viršys 15 000 eurų.

Momentiniai mokėjimai tarp euro zonos bankų tapo įmanomi pernai metų pabaigoje sukūrus reikiamą infrastruktūrą — Europos bankų asociacijos valdomą momentinių mokėjimų tarpuskaitos sistemą RT1. Bankai, norintys inicijuoti momentinius mokėjimus, turi būti prisijungę prie šios sistemos. Momentinių mokėjimų paslaugą jau teikia SEB bankai Latvijoje ir Estijoje, kurie buvo vieni pirmųjų euro zonoje veikiančių bankų, prisijungusių prie momentinių mokėjimų sistemos.

Gyventojams bus sudarytos sąlygos atsiskaityti išmaniuoju telefonu >>

Tikimasi, kad naujas saugus ir greitas mokėjimo būdas turės teigiamą įtaką verslo, ypač elektroninės prekybos, sektoriui, taip pat taps patrauklia gyventojų tarpusavio atsiskaitymo grynaisiais pinigais alternatyva.

Bankas žada netrukus pasiūlyti klientams galimybę patiems inicijuoti momentinius mokėjimus į kitų bankų sąskaitas bankas, kai tik bus baigtas testavimo etapas.

65
Tegai:
momentiniai mokėjimai, bankas
Dar šia tema
Lietuvos bankas: per 4 metus sumažinsime veiklos išlaidas 20%
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją

(atnaujinta 17:48 2020.10.22)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį nacionaliniu mastu turi sutaupyti 27 TWh galutinės energijos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis energetikos įmonių grupėmis "Ignitis grupė" ir EPSO-G pasirašė susitarimus, kuriais įmonės įsipareigoja iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos, praneša spaudos tarnyba.

"Europos Sąjungos klimato ambicijos auga, todėl kiekviena valstybė privalo maksimaliai išnaudoti visas galimybes mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai. Prie to prisidės ir Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo tikslų. Šie susitarimai dešimtmečiui įtvirtina įmonių aiškus įsipareigojimus eiti tvarios ir pažangios energetikos keliu", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Viena iš svarbiausių krypčių, kurioms Lietuva kaip ir kitos ES šalys sieks mažinti neigiamą poveikį klimatui — energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Pagal Energetikos ministerijos sudarytus susitarimus, iki 2030 metų "Ignitis grupė" dukterinė įmonė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pasieks ne mažiau nei 1,6 TWh energijos sutaupymų. EPSO-G dukterinės įmonės "Amber Grid" bei "Litgrid" įsipareigojo iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 4,19 GWh galutinės energijos.

Susitarimuose numatyta, kad įmonės įgyvendins ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padės taupyti energiją pas galutinius vartotojus. Svarbiausios susitarimuose numatytos energijos taupymo priemonės apima išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimą, kuri paskatins vartotojų elgsenos ir įpročių padidinant energijos vartojimo efektyvumą pasikeitimą, o taip pat įmonių veikloje suvartojamos energijos efektyvumo didinimą, diegiant aplinkai draugiškas ir efektyvias technologijas. Įmonės taip pat galės inicijuoti ir dalyvauti kituose galutinių vartotojų projektuose, taip pat deklaruoti ir kitų grupės įmonių pasiektus energijos sutaupymus.

Susitarimai su energetikos įmonėmis yra viena iš Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų priemonių. Įgyvendinusi visas įstatyme numatytas priemones, per artimiausius dešimt metų Lietuva iš viso planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą, kuriame pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomų priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo