Geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: geležinkelių tinklas Baltijos šalyse yra pasmerktas

101
(atnaujinta 18:39 2018.09.04)
Daugelyje Vakarų Europos šalių geležinkelių transportas vyksta tik valstybės subsidijų sąskaita. Tas pats likimas laukia Baltijos šalių, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Kompanija "Latvijos geležinkeliai" reikalauja, kad "Lietuvos geležinkeliai" sumokėtų 57 mln. eurų už išardytus prieš dešimt metų Rengės geležinkelio ruožo bėgius.

Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio, Latvijos įmonė reikalauja pinigų dėl artėjančių būsimų rinkimų.

Ekonomikos mokslų daktaras, Rusijos Federacijos vyriausybės Finansų universiteto prorektorius Aleksejus Zubecas interviu Sputnik Lietuva papasakojo, kad situacija dėl geležinkelio išardymo Baltijos šalyse tęsis, nes pagrindinis valstybių piliečių naudojamas transportas yra automobiliai.

"Ši istorija, kuri prasidėjo ne vakar, ir toliau tęsis, nes dėl Europos ekonomikos sistemos, į kurią perėjo Baltijos respublikos, senoji geležinkelio komunikacijų sistema, kuri buvo suformuota Tarybų valdžioje, tiesiog neturi prasmės. Ten pagrindinis transporto būdas yra automobilis. Jei pažvelgsime į geležinkelių tinklo dinamiką didžiuosiuose Europos šalyse — Vokietijoje, Prancūzijoje, — tai ji remiama tik valstybės subsidijomis. Tai reiškia, kad be rimtos valstybės paramos geležinkelių tinklas šiandien negali veikti išsivysčiusiose šalyse", — sakė Zubecas.

Jo nuomone, geležinkelių ryšių sistema Baltijos šalyse greitai išnyks.

"Amerikoje ji tiesiog jau susiskaidė, Amerikoje jau seniai nebėra vienintelės geležinkelių ryšio sistemos. Tas pats, greičiausiai, įvyks visose Baltijos šalyse. Ir tai procesas, kurio negalima pakeisti. Tai reiškia, kad po kurio laiko šis geležinkelių tinklas išnyks, išskyrus kai kuriuos greitkelius, kurie tiekia didelius krovinių srautus, pavyzdžiui, ties uostais. Ir tada, atsižvelgiant į tai, kad Rusija ėmėsi kurso, siekdama sumažinti krovinių tranzitą per Baltijos valstybes ir vis dažniau sutelkti eismo srautus į savo uostus: Juodosios jūros ir Baltijos uostus, "Luga" ir "Novorosijskas", pavyzdžiui, atsižvelgiant į transporto koridorių, visų pirma Rytų-Vakarų, statybą, Baltijos šalių geležinkelių tinklas yra tiesiog pasmerktas, o jo likvidavimas yra tik laiko klausimas",  — mano ekspertas.

101
Tegai:
geležinkelių bėgiai, Lietuvos geležinkeliai, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuva žada atstatyti eismą Rengės geležinkelio ruožu
"Lietuvos geležinkeliai" grupės darbuotojams planuoja modernią centrinę būstinę
Lietuvoje planuojama sumažinti keleivių pervežimus geležinkeliais
Ingrida Šimonytė

Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo

(atnaujinta 16:59 2021.02.25)
Taip pat pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su "PKN Orlen" koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir AB "Orlen Lietuva" generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu, teigiama Vyriausybės pranešime.

Pabrėžiama, kad susitikimo metu "PKN Orlen" koncernas pristatė 2030-ųjų metų strategiją ir būsimas investicijas, kurios susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.

"Planuojamos "PKN Orlen" investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga  ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai", — sakė premjerė.

Pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.

Taip pat, Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie "PKN Orlen" prijungs "Lotos", "PGNiG", "Energa".

Šių 4 įmonių metinės pajamos siekia 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas — 1,33 mlrd. eurų.

Tegai:
susitikimas, Orlen Lietuva, Ingrida Šimonytė
 BelAE

Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE "solidarumo"

(atnaujinta 16:30 2021.02.25)
Kreivys mano, kad elektros energijos prekybos su Baltarusija nutraukimas yra būtina sąlyga nutraukti antrojo maitinimo bloko statybą

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Ši tema buvo aptarta jungtiniame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje.

Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas.

Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas ir mūsų bendra grėsmė, todėl kviečiu kolegas ukrainiečius solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą", — sakė Energetikos ministerijos vadovas.

Anksčiau Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija (NEURCU) 2020 metų gruodžio 16 dieną posėdyje nuo 2021 metų sausio 1 dienos panaikino teisės aktų įgyvendinimo normą, suteikiančią jai teisę visų pirma atšaukti aukcionai, skirti paskirstyti tarptautinius skerspjūvius pagal importą, elektros energijos eksportas į šalis, kurios nėra energetikos bendruomenės narės.

Tai leido prekybininkams importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai