Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" sieks įsitvirtinti tarp penkių didžiausių krovinių vežėjų

30
(atnaujinta 10:05 2018.09.10)
Planuojama, kad "Lietuvos geležinkelių" pervežtų krovinių kiekis nuo esamų 53 mln. tonų ūgtelės iki 70 mln. tonų 2030 metais

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" per artimiausią dešimtmetį planuoja įsitvirtinti tarp penkių didžiausių krovinių vežėjų Europos Sąjungoje, o keleivių pervežimo srautą padidinti du kartus, rašoma pranešime spaudai.

Tokią žinią Krynicos ekonomikos forumo dalyviams Lenkijoje pasiuntė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška, savo pranešime pristatęs bendrovėje vykdomus struktūrinius pokyčius ir įgyvendinamus investicinius projektus.

Pasak jo, planuojant ir įgyvendinant investicijas į geležinkelių infrastruktūros modernizavimą, pirmiausia, siekiama užtikrinti saugų, nenutrūkstamą, greitą ir konkurencingą traukinių eismą.

"Lietuvos geležinkelių" bendras suplanuotas investicijų portfelis iki 2030 metų sieks 7 mlrd. eurų. Iš šio investicijų portfelio didžiąją dalį – apie 5,5 mlrd. eurų — sudarys investicijos į geležinkelių infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą ir pajėgumų didinimą.

Vieną svarbiausių investicinių krypčių sudaro projekto "Rail Baltica" įgyvendinimas, kuris verslui ir gyventojams atvers naujas duris į Vakarų Europą, Baltijos šalis ir Skandinaviją. Taip pat – esamų kelių modernizavimas.

Lietuvą ir Lenkiją jau jungia europinė vėžė — ji nuo 2016 metų naudojama keleiviams iš Kauno į Balstogę vežti. Šiuo geležinkeliu taip pat gabenami kroviniai. Šeštokuose esančiame terminale kroviniai gali būti perkrauti nuo plačiosios vėžės ant europinės ir toliau judėti Vakarų kryptimis.

Bartuškos teigimu, šios jungties galimybės verslui ateityje tik didės: „Ateityje, kaip tai numato Europos Komisijos strategija, sieksime perkelti ant bėgių dalį šiuo metu automobilių keliais į ir iš Vakarų Europos vežamų krovinių, todėl mūsų krovinių portfelyje gerokai išaugs intermodaliniai pervežimai".

Planuojama, kad "Lietuvos geležinkelių" pervežtų krovinių kiekis nuo esamų 53 mln. tonų ūgtelės iki 70 mln. tonų 2030 metais. Pagal planuojamą pasiekti krovinių apimtį "Lietuvos geležinkeliai" patektų tarp penkių didžiausių krovinių vežėjų Europos Sąjungoje.

"Be "Rail Baltica" geležinkelio vėžės, įgyvendiname ir kitus didžiulius projektus: įsibėgėja elektrifikavimo pirkimas, kurio vertė – daugiau nei 250 mln. eurų. Taip pat planuojame priemones, kurios mažina traukinių skleidžiamą triukšmą, didina jų greitį, atnaujiname riedmenis", — forume kalbėjo Bartuška.

Krynicos ekonomikos forumas Lenkijoje organizuojamas 28 metus – jis yra didžiausias tokio pobūdžio renginys Vidurio ir Rytų Europoje. Kasmet rugsėjo pradžioje šis forumas sukviečia per 4 tūkst. verslo bei politikos lyderių iš daugiau kaip 60 Europos, JAV, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių.

30
Tegai:
Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" grupės darbuotojams planuoja modernią centrinę būstinę
"Lietuvos geležinkeliai" apdraus visus savo darbuotojus
"Lietuvos geležinkeliai" perspėja dėl traukinių vėlavimų
"Lietuvos geležinkeliai" išmokės valstybei rekordinę dividendų sumą
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Nord Stream-2

JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 18:04 2020.08.06)
Pranešime teigiama, kad kol kas Vokietijos uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Senato nariai pareikalavo, kad Vokietijos Zasnico uosto vadovybė nustotų remti "Nord Stream-2" statybą, pranešė laikraštis "Handelsblatt".

"Jei ir toliau teiksite prekes, paslaugas ir palaikysite projektą "Nord Stream-2", jūs trukdysite tolesniam jūsų įmonės finansiniam išgyvenimui", — leidinys cituoja trijų Amerikos senatorių, vadovaujamų Tedo Kruzo, laišką.

Uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą. 

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Tarptautinė alaus diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 7-osios šventės

(atnaujinta 17:55 2020.08.06)
Nuo rugpjūčio 7 dienos iki metų galo lieka 146 dienos, šia dieną švenčiama Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 220-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

Tarptautinė alaus diena

Pirmą rugpjūčio penktadienį švenčiama Tarptautinė alaus diena. Nuo 2007 m. ji pradėta švęsti JAV, Kalifornijoje, Santa Kruzo baruose. Vėliau išplito po visą pasaulį. Šią dieną visi alaus mėgėjai kviečiami iškelti alaus bokalą su draugais.

Alus — vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Liepos 18 dieną švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Ji skirta alaus gamintojams, tądien rengiamos alaus ragavimo ir vertinimo varžybos.

Ši diena istorijoje

1259 metais Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos). Istorijos eigoje Žemaitiją savo priešams net kelis kartus užrašė ne tik Mindaugas, bet ir Vytautas. Tačiau  tik Skalva ir Dainava ilgam išnyko iš Lietuvos žemėlapių. Žemaitija, kuri per daugelį šimtmečių buvo bene labiausiai strateginiais sumetimais atiduodama ar niokojama svetimšalių kariuomenių, iki dabar išlaikė savo išskirtinumą ir unikalumą.

Šią dieną 1861 metais Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

1992 metais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga akredituota prie Jungtinių Tautų.

2004 metų rugpjūčio 7 dieną Gdanske Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai —  Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) — aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automobilių magistralės "Via Baltica" tiesimo bei Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

1945 metais — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

Šią dieną vardadienius švenčia Donatas, Kajetonas, Sikstas, Drąsutis, Jogailė, Klaudija, Jogilė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai