Kyšininkavimas, archyvinė nuotrauka.

Vyriausybė aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimo strategiją

57
(atnaujinta 12:08 2018.09.18)
Planuojama, kad kovos su šešėliu reformos priemonės bei komisijoje priimti nauji sprendimai, į valstybės biudžetą 2019 metais turėtų atnešti ne mažiau kaip 200 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, užtikrinanti sklandų Vyriausybėje patvirtintos kovos su šešėliu reformos įgyvendinimo koordinavimą, nutarė apjungti pavienes ir imtis papildomų priemonių, mažinsiančių šešėlį vis dar labiausiai probleminėse srityse, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Sumokėk! ir miegok ramiai
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Planuojama, kad kovos su šešėliu reformos priemonės bei komisijoje priimti nauji sprendimai, į valstybės biudžetą 2019 metais turėtų atnešti ne mažiau kaip 200 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų.

Rugsėjo 17 dieną posėdyje komisijos nariams pristatytos šešėlinės ekonomikos tendencijos, kontrolės institucijų veiklos pirmojo pusmečio rezultatai, pasirengimas įgyvendinti reformą. Vien kontrolės veiksmais nustatyta papildomų mokėtinų mokesčių už daugiau kaip 50 mln. eurų. 

"Šešėlinė ekonomika pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, tačiau mažėjimo tempai netenkina Vyriausybės," — sako komisijos pirmininkas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Nuo kitų metų bus atidarytas 6 mėnesių trukmės langas sumokėti "pamirštus" mokesčius be baudų ir delspinigių, taip sudarant unikalią galimybę neskaidriai veikiančiam verslui pradėti naują etapą. Gyventojams bus sukurta galimybė susigrąžinti 20 proc. išlaidų, perkant būsto remonto, autoremonto ir auklių paslaugas (maksimali susigrąžintina suma deklaruojant GPM – 400 eur per metus asmeniui). Artimiausia nauja pagalba smulkiam verslui, padėsianti sumokėti mokesčius – lanksti virtuali apskaitos paslauga (i.APS) – turi būti pradėti teikta nuo 2019 metų pradžios.

Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti 912 nelegaliai dirbę asmenys. Komisijos nuomone, dvigubai pailginus socialinės paramos gavimo terminą (iki 12 mėn.) oficialiai įsidarbinusiam asmeniui, bus mažiau paskatų slėpti uždarbį siekiant neprarasti socialinės paramos, o koordinuoti institucijų veiksmai sustiprins prevenciją. Taip pat su Europos Komisija rengiama didelio mąsto visuomenės sąmoningumo kėlimo strategija, kur ypatingas dėmesys  bus skirtas darbdaviams.

Kovos su šešėline ekonomika priemonės

Komisija atkreipė dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti institucijų veiksmus regionuose, įvertinant su atitinkamu regionu susijusią informaciją, nutarė plėtoti regionuose veikiančių Jungtinių operacijų centrų veiklą, t.y. šių centrų, šiuo metu veikiančių nelegalaus darbo prevencijos ir užkardymo srityje, skaičių padidinti nuo 2 iki 5. Papildomai Komisija išnagrinės šių centrų veiklos srities ir dalyvaujančių subjektų plėtros klausimus. Taip pat nurodyta institucijoms, įgyvendinant šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, ženkliai operatyviau reaguoti į informaciją, gautą per socialinius projektus, pavyzdžiui, www.beseselio.lt. Šiame tinklalapyje aktyvūs piliečiai gali pažymėti vietas, kuriose galimai nelegaliai prekiaujama alkoholiu, tabaku, degalais.

Ir toliau išliekant didelei nedeklaruoto darbo rizikai transporto (vežėjų) ekonominėje veikloje, aktyviai bus tęsiamos neplaninės patikros. Į šį sektorių bus intensyviau nukreiptas išmaniųjų technologijų (tokių kaip i.VAZ) panaudojimas, intensyvės sąmoningumo didinimo priemonės, peržiūrėtas esamas teisinis reglamentavimas.

Didelis iššūkis kovoje su šešėliu tenka mėsos produktų gamybai ir prekybai. Komisijoje nutarta peržiūrėti internetinės prekybos mėsos produktais sąlygas, intensyvinti sąmoningumo didinimo priemones, susieti informaciją apie Valstybinės mokesčių inspekcijos išduodamus verslo liudijimus su informacija apie Valstybinės maisto ir veterinarijos išduodamus leidimus maisto tvarkymui, aktyviau išnaudoti šiame sektoriuje išmaniųjų technologijų galimybes. Peržiūros sulauks ir esamas reglamentavimas dėl VMVT įgaliojimų, praplečiant prevencines priemones su nelegalia prekyba susijusiems asmenims.

Nors per pirmąjį pusmetį  iš apyvartos 25-30 proc. daugiau nei prieš metus  buvo išimta nelegalaus alkoholio ir cigarečių, padvigubėjo sulaikytų nelegaliai per sieną bandytų įvežti cigarečių kiekiai, o sulaikytos kontrabandos vertė siekia 9,1 mln. eurų, tačiau kontrabandinių prekių patekimo į Lietuvą rizika išlieka aukšta.

Keičiantis patekimo kanalams, būtina tobulinti  tai užkardančias priemones. Komisija rekomendavo kontrolės institucijoms peržiūrėti vertinimo veiklos kriterijus. Institucijos taip pat įpareigotos praplėsti priemones, užtikrinančias sienos apsaugą. Ypatingas dėmesys skirtas rentgeno sistemų išplėtimui ties išorinėmis ES sienomis.

Komisija nutarė savo darbą organizuoti ne rečiau kaip kartą į ketvirtį.

57
Tegai:
šešėlinė ekonomika, Vyriausybė
Dar šia tema
Lietuvos mokesčių reforma pavadinta bandymu sukurti "išrinktųjų kastas"
Pagrindinės mokesčių mokėtojų teisės pristatytos viename sąraše
SGD-charakiris: Lietuva išnaudoja verslininkus
Parengta skaičiuoklė: kaip keisis mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės

(atnaujinta 13:50 2020.08.05)
Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kur buvo aptarti aktualiausi ir efektyviausi veiksmai bei priemonės Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti pandemijos sukeltos krizės metu, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikimų metu nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

"COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys — tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse", — sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Teigiama, kad šiems prioritetiniams tikslams pasiekti yra būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas.

Pažymima, kad artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais ir pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Viena iš turimo skatinimo priemonių "Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams" siekiama mažinti koronaviruso pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Tokia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

"Pagal kitą priemonę — "Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui" — garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo", — teigiama pranešime.

Pagal priemonę "Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams" įgyvendins VšĮ "Keliauk Lietuvoje". Šiai priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Tuo pačiu numatoma paskelbti priemonę "Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo", kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų suma.

Pranešime pažymima, kad Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 metais — 2,3 procento, o 2023 metais — 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Tegai:
pagalba, turizmas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje — per parą septyniolika naujų COVID-19
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą