Kuršių nerija, Kaliningrado sritis

Kuršių nerijoje baigti prisijungimo prie Rusijos energetikos sistemos darbai

111
(atnaujinta 10:42 2018.09.19)
Lietuvos pastotė "Nida", kuri anksčiau aprūpino energija Kuršių nerijos dalį, išliks kaip rezervinė

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Baigti statybos ir montavimo darbai dėl Kuršių nerijos gyvenviečių prijungimo prie Kaliningrado srities energetikos sistemos. Planuojama, kad jungtis su Lietuvos pastote "Nida" bus tik rezervinė, praneša RIA Novosti su nuoroda į elektros tinklo bendrovės "Jantarenergo" spaudos tarnybą.

Iki šiol Kuršių nerijos dalį elektros energija aprūpino Lietuvos teritorija.

"Visi statybos ir montavimo darbai dėl Kuršių nerijos gyvenviečių prijungimo prie regiono elektros tinklo yra baigti, vykdomi paleidimo ir sureguliavimo darbai. "Jantarenergo" specialistai pastatė daugiau nei pusantro kilometrų oro linijų ir nutiesė 57 kilometrus kabelių, rekonstravo dvi 110 ir 15 kV pastotes, pastatė tris transformatorių pastotes", — teigiama bendrovės pranešime.

Kuršių nerijos energijos saugumo užtikrinimo darbai atliekami Kaliningrado srities elektros tinklų rekonstrukcijos ir plėtros programos ribose.

Anksčiau buvo pranešta, kad projekto kaina siekia vieną milijardą dolerių. Jis apima Zelenogradsko pastotės rekonstrukciją ir kabelinės linijos ir trijų pastočių statybą, kurių dėka regionas gaus papildomą apytiksliai septynių megavatų pajėgumą.

Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva pabrėžė, kad dabar susiklostė sudėtingi santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos energetikos sektoriuje, tačiau dabar Maskva galės aprūpinti Kaliningrado srities gyvenvietes elektros energija ir kontroliuoti energijos tiekimą.

Kuršių nerija yra 98 kilometrų ilgio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Čia yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos teritorijoje yra Rusijos ir Lietuvos siena ir nacionalinis parkas su tokiu pačiu pavadinimu. Rusijos teritorijoje yra Lesnoje, Morskoje ir Rybačij gyvenvietės.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš BRELL energetikos žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos), norėdamos užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Jos pasirašė memorandumą su Europos Komisija dėl sinchronizavimo su ES elektros tinklu iki 2025 metų.

Planuojama, kad Baltijos valstybės bus prijungtos per Lenkiją jau per pastatytą jungtį "LitPol Link", tačiau Estija ir Latvija nesutinka su tokiu sprendimu, nes mano, kad jis yra "techniškai nepatikimas".

Vilnius reikalauja sinchronizuotis per šią jungtį, manydamas, kad ši pozicija yra tinkamesnė finansiškai. Tuo tarpu Talinas siūlo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus per Suomiją.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizacijai su Rusijos energetikos sistema. Pastočių šalies šiaurės rytuose rekonstrukcijos darbai, o taip pat elektros perdavimų linijų su Baltarusija išmontavimas bus baigti ne vėliau kaip 2021 metais.

Savo ruožtu Rusija suplanavo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities energetinis saugumas 2018 metų pirmoje pusėje.

Daugelio ekspertų teigimu, atjungimas nuo BRELL atneš sunkumų Lietuvai, tačiau jie neturi nieko bendro su Baltarusijos AE eksploatacijos pradžia. Problemų kyla dėl nepakankamai apgalvotų sprendimų ir per didelių sąnaudų pereiti prie Europos tinklų.

Taigi, Nacionalinės energetikos saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad lietuviai, visų pirma, turi susimąstyti apie elektros energijos kainą po atsijungimo nuo Rusijos energetikos sistemos.

111
Tegai:
energetinis saugumas, BRELL, Kuršių nerija, Kaliningrado sritis, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Estija gali sutikti su Lietuvos sąlygomis dėl pasitraukimo iš BRELL
Pritarta techniniam Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijui
Pigiausią energiją Lietuvai parduoda Kaliningradas ir Baltarusija
Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo iš BRELL fone
Nord Stream-2

Žiniasklaida: 24 ES šalys priešinasi JAV sankcijoms prieš "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 08:22 2020.08.14)
Protesto užrašo turinys pakartoja Europos diplomatijos vadovo pareiškimą, kuriame jis išreiškė susirūpinimą dėl sankcijų grėsmės iš Vašingtono

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 24 ES valstybių atstovai išreiškė protestą JAV dėl Vašingtono planų įvesti naujas sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2", pranešė vokiečių laikraštis "Welt".

Kalbama apie "protesto užrašą", kurį Europos delegacija — nenurodyta, kokiu lygiu — išreiškė Valstybės departamentui vaizdo konferencijos metu. Kurios šalys neprisidėjo prie demaršo, publikacija nepraneša.

"Galime patvirtinti, kad rugpjūčio 12 dieną vykusiame ES delegacijos susitikime su JAV užsienio reikalų ministerija įvyko demaršas dėl JAV sankcijų politikos (per vaizdo konferenciją). 24 šalys narės dalyvavo demarše, kuris vyko virtualios konferencijos būdu", — teigiama pranešime.

Kalbant apie turinį, protesto rašte pakartojamas ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai Žosepo Borelio liepos 17 dienos pareiškimas, kad ES yra labai susirūpinusi dėl to, jog JAV dažniau naudojasi sankcijomis prieš Europos bendroves, įskaitant "Nord Stream-2" projektus, arba jų taikymo grėsme ir "Turkish Stream".

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

JAV sekretorius Maikas Pompėjas
© AFP 2020 / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Anksčiau "Gazprom" paskelbė, kad galės savarankiškai baigti dujotiekio tiesimą. Vienas iš galimų variantų numato inkaro vamzdyno, lydimo kito laivo, dalyvavimą — su dinamine padėties nustatymo sistema, galinčia išlaikyti laivo norimą tašką be inkarų ir švartavimosi. Šį vaidmenį gali atlikti "Akademikas Čerskij".

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos URM griežtai atsakė į JAV grasinimus prieš "Nord Stream-2"  
Rusijos URM įvertino situaciją dėl "Nord Stream-2"  
Naftan archyvinė nuotrauka

Į Baltarusiją Lietuvos atvežta antroji amerikietiškos naftos partija

(atnaujinta 18:48 2020.08.13)
Į Klaipėdos uostą kuras atkeliavo rugpjūčio pradžioje. Visą geležinkelio pervežimą planuojama baigti iki šio mėnesio pabaigos

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Baltarusijos Novopolocko naftos perdirbimo įmonė "Naftan" gavo antrą naftos siuntą iš JAV, praneša vietinė naujienų agentūra BelTA.

Tanklaivis su "White Eagle Blend" nafta, kuri buvo sukurtas kaip Rusijos "Ural" analogas Europos naftos perdirbimo įmonėms, į Klaipėdos uostą atvyko rugpjūčio 9 dieną. Krovinių apimtis sudarė 76 tūkst. tonų. Ketvirtadienio rytą į "Naftan" atvyko pirmasis traukinys.

Planuojama, kad visa antroji siunta bus pristatyta Baltarusijai iki rugpjūčio pabaigos.

Agentūros teigimu, gautas krovinys yra įvairių rūšių aliejaus mišinys. Pasak įmonės atstovų, perdirbant žaliavas nekils jokių sunkumų, nes "Naftan" jau turi darbo su įvairiomis naftos rūšimis iš Venesuelos, Norvegijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Prieš keletą mėnesių tarp Maskvos ir Minsko kilo nesutarimai dėl Baltarusijai tiekiamos naftos kainų nustatymo tvarkos. Tik Michailo Guceriievo "Safmar" grupė tęsė pristatymus. Minskas pradėjo pirkti naftą iš alternatyvių tiekėjų, įskaitant Azerbaidžaną, Norvegiją, Saudo Arabiją ir JAV. Kai kurios naftos siuntos pirmiausia pristatomos į Klaipėdos uostą, o paskui geležinkeliu siunčiamos į Baltarusiją.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, Minskui tokios atsargos nėra pelningos. Kaip komentare Sputnik Lietuva pažymėjo vyriausiasis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, Vilnius iš tokios schemos turi daugiausia naudos, nes veikia kaip tarpininkas. Ekonomiškiau būtų atnaujinti naftotiekio naudojimą su Latvija, o ne naudoti geležinkelius.

Tegai:
JAV, nafta, Baltarusija
Dar šia tema
JAV ruošiasi per Lietuvą išsiųsti Baltarusijai antrą naftos partiją
Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai
Lietuvos Seimas

Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją

(atnaujinta 11:22 2020.08.14)
Anot konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, kelionė planuojama kartu su Ukrainos ir Lenkijos parlamentarais

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją, kur jau kelias dienas iš eilės vyksta protestai.

Apie tai buvo pranešta penktadienį per Seimo valdybos posėdį, transliacija buvo vykdoma oficialioje Seimo paskyroje YouTube.

Partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovas Arvydas Anušauskas paragino Seimo valdybą suburti žmonių grupę, kuri keliaus į Baltarusiją ir galės veikti kaip tarpininkė ir stebės situaciją šioje šalyje.

Valdyba paprašė trijų Seimo komitetų — Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių, prašydama iki antradienio suformuoti delegaciją ir vizito darbotvarkę.

Pasak Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, valdyba tikisi dar kartą susitikti kitą antradienį, rugpjūčio 18 dieną ir galutinai apsispręsti.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas teigė, kad būtina gerai apsvarstyti darbotvarkę.

"Reikia labai stipriai apsvarstyti darbotvarkę ir kur yra važiuojama. Ar to diktatorius nepanaudos, nesakys, kad mes čia kišamės, ar panašiai. Čia yra daugybė niuansų", — teigė Užsienio reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.

TS-LKD atstovas Žygimantas Pavilionis teigė, kad planai apima bendrą vizitą su Ukrainos ir Lenkijos parlamentais.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu "Sky News" teigė negalintis vadinti savo kolegos iš Baltarusijos Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu, nes "Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų".

Anot Nausėdos, Europos Sąjunga turėtų kištis į situaciją Baltarusijoje ir "aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktą". Lietuvos prezidentas taip pat sakė, kad Lukašenka turi sureaguoti į jo pasiūlytą planą, kuris apima tris veiksmus — konfliktų eskalavimą, visų sulaikytų protestuotojų paleidimą ir valdžios bei piliečių dialogą.

Jei Lukašenka neatsakys į pasiūlymą, Lietuva "pereis prie stipresnių instrumentų", sakė prezidentas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Interviu Sputnik Lietuva politologas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią masinių protestų organizavimo vaidmenį, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma oficialiam Vilniui.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą