Elektros perdavimo linijas, archyvinė nuotrauka

Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje nenustoja augti

43
(atnaujinta 11:14 2018.09.19)
Kainų pokyčius lėmė Suomijos ir Švedijos atominių elektrinių techninės priežiūros darbai bei "NordBalt" jungties remontas, kuris baigsis spalio pabaigoje

VILNIUS, rugsėjo 19 – Sputnik. Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje išaugo, o Estijoje – sumažėjo, praneša "Elektrum Lietuva".

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina pasistiebė atitinkamai 2 proc. iki 64,83 EUR/MWh ir 1 proc. iki 64,19 EUR/MWh. Estijoje kaina sumažėjo net 10 proc. iki 54,57 EUR/MWh.

Bendrai visose "Nord Pool" biržos prekybos zonose elektra atpigo vidutiniškai 9 proc. iki 52,95 EUR/MWh.

"Elektrum Lietuva" ekspertų vertinimu, praeitą savaitę elektros energijos kainas augino kasmetiniai techninės priežiūros darbai Suomijos ir Švedijos atominėse elektrinėse. Taip pat "NordBalt" jungties remontas ir vis brangstantys taršos leidimai nulėmė didesnes elektros kainas Lietuvoje ir Latvijoje. Vis dėlto elektros kainoms dar labiau kilti aukštyn neleido didesnis kritulių kiekis ir išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse.

Palyginti su ankstesne savaite, rugsėjo 10-16 dienomis, Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas sumenko 1 proc. iki 484 GWh. Estijoje paklausa sumenko 2 proc. iki 136 GWh, Latvijoje – 1 proc. iki 129 GWh ir Lietuvoje – 0,2 proc. iki 218 GWh. 

43
Tegai:
elektra, kainos
Dar šia tema
Lietuva teigia, kad nesidera su Baltarusijos AE dėl elektros perdavimo
Naftan archyvinė nuotrauka

Į Baltarusiją Lietuvos atvežta antroji amerikietiškos naftos partija

(atnaujinta 18:48 2020.08.13)
Į Klaipėdos uostą kuras atkeliavo rugpjūčio pradžioje. Visą geležinkelio pervežimą planuojama baigti iki šio mėnesio pabaigos

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Baltarusijos Novopolocko naftos perdirbimo įmonė "Naftan" gavo antrą naftos siuntą iš JAV, praneša vietinė naujienų agentūra BelTA.

Tanklaivis su "White Eagle Blend" nafta, kuri buvo sukurtas kaip Rusijos "Ural" analogas Europos naftos perdirbimo įmonėms, į Klaipėdos uostą atvyko rugpjūčio 9 dieną. Krovinių apimtis sudarė 76 tūkst. tonų. Ketvirtadienio rytą į "Naftan" atvyko pirmasis traukinys.

Planuojama, kad visa antroji siunta bus pristatyta Baltarusijai iki rugpjūčio pabaigos.

Agentūros teigimu, gautas krovinys yra įvairių rūšių aliejaus mišinys. Pasak įmonės atstovų, perdirbant žaliavas nekils jokių sunkumų, nes "Naftan" jau turi darbo su įvairiomis naftos rūšimis iš Venesuelos, Norvegijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Prieš keletą mėnesių tarp Maskvos ir Minsko kilo nesutarimai dėl Baltarusijai tiekiamos naftos kainų nustatymo tvarkos. Tik Michailo Guceriievo "Safmar" grupė tęsė pristatymus. Minskas pradėjo pirkti naftą iš alternatyvių tiekėjų, įskaitant Azerbaidžaną, Norvegiją, Saudo Arabiją ir JAV. Kai kurios naftos siuntos pirmiausia pristatomos į Klaipėdos uostą, o paskui geležinkeliu siunčiamos į Baltarusiją.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, Minskui tokios atsargos nėra pelningos. Kaip komentare Sputnik Lietuva pažymėjo vyriausiasis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, Vilnius iš tokios schemos turi daugiausia naudos, nes veikia kaip tarpininkas. Ekonomiškiau būtų atnaujinti naftotiekio naudojimą su Latvija, o ne naudoti geležinkelius.

Tegai:
JAV, nafta, Baltarusija
Dar šia tema
JAV ruošiasi per Lietuvą išsiųsti Baltarusijai antrą naftos partiją
Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai
Vilnius

Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemonėse ir toliau pastebimas stabilumas

(atnaujinta 17:35 2020.08.13)
Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 18,5 proc.

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Po kelių savaičių augimo registruoto nedarbo lygis, palyginti su praėjusiu pirmadieniu, išliko stabilus ir šiuo metu siekia 13,2 proc. — rodo naujausi šalies ekonomikos rodikliai, rašo Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Stabilumas išlieka ir įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones.

Ekonominė situacija

Tarp rugpjūčio 4–10 dienomis registruotų bedarbių 61 proc. sudarė asmenys, darbo neturėję jau kovo 1 dieną. Iš jų pusė darbo neturėjo daugiau nei 2 mėnesius. Manytina, kad tai asmenys, įgiję teisę pretenduoti į socialinę paramą dėl COVID-19 ekonominių padarinių valdymo priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti gyventojų pajamas.

Apdraustų darbuotojų skaičius, šiek tiek sumažėjęs prieš dvi savaites, praėjusią savaitę augo 3,4 tūkst. ir savaitės pabaigoje siekė 1,369 mln. asmenų. Palyginus su karantino pradžios diena, apdraustųjų skaičius vis dar yra sumažėjęs beveik 23 tūkst. (–1,6 proc.).

Rugpjūčio 3–7 dienomis prašymų subsidijoms dėl prastovų ir darbuotojų, už kuriuos prašoma subsidijų, skaičius gerokai sumažėjo: Užimtumo tarnyboje užregistruoti 0,5 tūkst. prašymų dėl 2,8 tūkst. darbuotojų. Palyginus su ankstesne savaite, įregistruotų prašymų buvo 71 proc. mažiau, juose nurodytas darbuotojų skaičius buvo 76 proc. mažesnis.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėjimas

Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 18,5 proc. (909 mln. eurų). Lėšų panaudojimas išlieka tolygus: per paskutinę savaitę panaudota 44 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų panaudojimas ir toliau didėja maždaug 1 proc. punktu.

Siekiant padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, šios plano priemonės mokėjimai augo. Rugpjūčio 7 dieną panaudota 480,42 mln. eurų (25,4 proc. nuo skirtų 1 893,4 mlrd. eurų). Šio tikslo priemonių mokėjimai per paskutinę savaitę, palyginus su praėjusia, išaugo 64 proc.: per paskutinę savaitę išmokėta 43,59 mln. eurų. Šį augimą labiausiai lėmė prasidėję 200 eurų mokėjimai socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams.

Iš 1,200 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, rugpjūčio 7 dieną panaudota daugiau nei 337 mln. eurų (28,1 proc.), per paskutinę savaitę išmokėta beveik 2 mln. eurų. Visoms INVEGA paskolų ir kompensacijų priemonėms ir garantijoms jau iš viso panaudota 384,28 mln. eurų (246,3 mln. eurų — Verslo likvidumo išsaugojimo paskolų ir kompensacijų priemonėms, 125 mln. eurų — garantijoms, 12,95 mln. — kitoms priemonėms).

Po spartaus augimo paskutinę liepos savaitę neišieškoma mokestinių nepriemokų suma pirmą rugpjūčio savaitę sumažėjo nuo 700 mln. eurų iki 685 mln. eurų. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 62 tūkst.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
ekonomika, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvertino Rusijos skiepų nuo koronaviruso saugumą
Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso
Lietuvoje ir toliau pasienyje bus tikrinami atvykstančiųjų dokumentai
Mokslo tyrimai

Lietuvoje siūloma sugriežtinti narkotinių medžiagų naudojimą tyrimuose

(atnaujinta 11:39 2020.08.13)
Šitaip siekiama sudaryti geresnes sąlygas inovatyvių vaistų kūrimui ir apsaugoti visuomenę nuo neteisėto šių medžiagų patekimo į rinką

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimui tyrimuose, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnyba.

Vyriausybė pritarė SAM pasiūlytiems Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimams, kurie turėtų užtikrinti šių medžiagų saugų laikymą, apskaitą ir naudojimą vykdant mokslinius tyrimus.

Siūlomi pakeitimai numato, kada ir kokiomis sąlygomis gali būti vykdomi moksliniai tyrimai naudojant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I, II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas. Sudaromos sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus ir su II bei III sąrašų medžiagomis, nes pagal šiuo metu galiojantį įstatymą mokslinius tyrimus leidžiama atlikti tik su I sąrašo medžiagomis.

Numatoma, kad mokslinai tyrimai galės būti vykdomi tik įgijus specialųjį leidimą, nustatomi tokių leidimų išdavimo griežti reikalavimai, aiškiai apibrėžiamos leidimo turėtojo teisės ir pareigos, mokslinius tyrimų priežiūrą vykdančios institucijos.

Leidimus siūloma išduoti tik mokslo ir studijų institucijoms arba juridiniams asmenims, kurie turi sutartį su mokslo ir studijų institucijomis arba per paskutinius penkerius metus buvo įvykdę bent vieną mokslinį tyrimą.

Mokslinio tyrimo vykdytojai taip pat turės gauti įgaliotos valstybės institucijos išduotą patvirtinimą, kad tyrimas yra laikomas moksliniu tyrimu ir kad jam vykdyti yra užtikrintas finansavimas.

Kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo su šiomis medžiagomis, tyrimą atliekantis juridinis asmuo ir jo valdymo organų nariai turės atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Vyriausybei pritarus įstatymo pataisoms, jos bus pateiktos svarstyti Seimui rudens sesijoje. Tikimasi, kad siūlomos pataisos paskatins mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje, pritrauks užsienio investicijas ir sudarys sąlygas kurti inovatyvius vaistus.

Tegai:
vaistai, narkotinės medžiagos, mokslo tyrimai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Medicina ir sveikata