Prekybos centras Norfa, archyvinė nuotrauka.

Premjeras su didžiųjų prekybos tinklų vadovais aptarė maisto produktų kainas

41
(atnaujinta 15:16 2018.09.19)
Oficialūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2010 metų maisto produktų kainos kilo kone dvigubai sparčiau, nei kilo žaliavų kaina

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį susitiko su didžiųjų prekybos tinklų vadovais ir aptarė maisto produktų kainas, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

"Man sunku sutikti su prekybos tinklų vadovais, kad šioje srityje jokių problemų nėra, o Lietuva yra mažų kainų šalis. Gyvename atvirame pasaulyje ir patys matome, kaip skiriasi kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje ir užsienio valstybėse", — teigė premjeras.

Pasak jo, oficialūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2010 metų maisto produktų kainos kilo kone dvigubai sparčiau, nei kilo žaliavų kaina. Patenkame į penketuką ES valstybių, kuriose kainos kilo sparčiausiai. Kartu matome, kad augintojų ir žaliavos tiekėjų dalis kainoje mažėjo, o perdirbėjų ir prekybininkų augo.

Premjero teigimu, sveikas kainų augimas nėra blogai, tačiau piktnaudžiavimams kelias turi būti užkirstas.

"Kitais metais mes skiriame 1,2 milijardo eurų žmonių pajamų didinimui. Tai reforma, kuria mažinami darbo jėgos mokesčiai, didinamos pensijos, vaiko pinigai, minimali mėnesio alga. Vyriausybės pareiga pasirūpinti, kad šie pinigai realiai didintų žmonių perkamąją galią, o ne tiesiog taptų papildomais prekybininkų pelnais kilstelėjus kainas. Tas rizikas matome ir padarysime viską, kad taip neatsitiktų", — sakė Ministras Pirmininkas.

Susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad kitą savaitę Vyriausybės pasitarime ministerijoms bus duoti pavedimai ruošti konkrečius teisės aktus. Aiškiai išskirtos trys kryptys: smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas, konkurencijos didinimas ir efektyvesnė valstybės institucijų veikla.

"Manęs netenkina, kaip šiuo metu ginamos vartotojų teisės, kaip dirba Konkurencijos taryba. Keista stebėti prekybos tinklų ir kai kurių kontrolės institucijų santykius, kai, pavyzdžiui, Metrologijos inspekcijos darbuotojai net neįsileidžiami į kai kurias prekybos vietas, o jų skiriamos baudos juokingos. Kyla klausimų ir dėl valstybės žemės naudojimo greta prekybos tinklų. Priežiūros sistemą reikia peržiūrėti, o baudos turi būti atgrasančios nuo pažeidimų", — sakė  Skvernelis.

Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad atskirai turi būti sutelktas dėmesys į paramą smulkiajam verslui.

Pasak jo, tai nėra tik kainų mažinimo klausimas, nes per du dešimtmečius padaryta viskas, kad smulkaus verslo būtų kuo mažiau, o nemaža jo dalis veikia šešėlyje. Situacija turi keistis. 

"Bus siūloma Gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kad žmonės galėtų atgauti dalį lėšų pirkdami maisto produktus iš smulkiųjų verslininkų ir pasiimdami fiskalinius čekius. Tai ir paramos, ir šešėlio mažinimo priemonė", — teigia premjeras.

Finansų ministerija  prognozuoja tolygią kainų augimo tendenciją. Numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos pokytis 2018 metais sieks 2,7 proc. – tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2018 metų pavasarį. 2019 metų infliacijos prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto iki 2,5 proc., kuri turėtų išlikti ir vėlesniais metais.

Atsižvelgus į palankią situaciją darbo rinkoje, numatomą sparčiau nei kainos augsiantį darbo užmokestį, numatoma, kad 2018 metais vartojimo išlaidos augs 4,3 proc. – 0,3 procentinio punkto sparčiau.

41
Tegai:
kainų augimas, prekybos centras, vyriausybė
Dar šia tema
Atliktas ne maisto prekių kainų tyrimas
Energetikos detektyvas: kodėl Lietuvai reikia jungties su Lenkija
Lietuvos bankas: šalyje gali šoktelėti maisto produktų ir šildymo kainos
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
gegužės 11

Kokia šiandien diena: gegužės 11-osios šventės

(atnaujinta 18:04 2021.05.10)
Gegužės 11 yra 131-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 234 dienos

2021 metų gegužės 11 dieną saulė teka 05:23, leidžiasi 21:09, dienos ilgumas 15.46.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena

Nuo 2017 metais gegužės 11-ąją Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas, Vaitnoras ir Vaitnorė-Dileta.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1931 metais gimė Algimantas Grigelis, profesorius, Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras;

1969 metais gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius Rolandas Kazlas;

1989 metais gimė Agnija Ditkovskytė, lietuvių kilmės aktorė, besifilmuojanti Rusijoje;

2001 metais mirė Janina Siliūnaitė, Lietuvos fotografė, poetė (g. 1948 m.);

2020 metais mirė Stasys Stačiokas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulio istorijoje

1981 metais gimė Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1897 m.);

1998 – Prancūzijoje nukaldinta pirmoji euro moneta;

2000 – Naujojo Delio ligoninėje gimė milijardasis Indijos gyventojas;

2014 – įvyko referendumas Donecke ir Luhanske.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai