Rosatom

Lietuvos Seime užregistruotas projektas prieš "Rosatom"

33
(atnaujinta 12:16 2018.09.25)
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas pateikė parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį strateginiuose objektuose rangovai turėtų būti tikrinami nacionalinio saugumo požiūriu. Rizikos zonoje atsidūrė bendrovė "NUKEM", kurią valdo Rusijos koncernas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas įregistravo parlamente įstatymo projektą, trukdantį "Rosatom" veiklai Lietuvoje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pagal Kasčiūno įstatymo projektą, visi rangovai strateginiuose objektuose turėtų būti tikrinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu. 

"Privalome imtis tolimesnių priemonių, kurios užsienio valstybių įmonėms, neatitinkančioms nacionalinio saugumo interesų, užkardytų kelius toliau dalyvauti energetikos projektuose. "Rosatom" ir jos valdoma bendrovė "NUKEM", kaip generalinis rangovas įgyvendinanti svarbius Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektus, tuo pat metu užsiėmė kita veikla: protegavo "Rosatom" interesus Lietuvoje ir regione, kurie yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, nustatytiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje", - pareiškė parlamentaras.

Pasak Kasčiūno, "Rosatom" planuoja perimti Lietuvos energetikos sistemos kontrolę ir pakeisti Lietuvos geopolitinį kursą, o tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Lietuvos valdžios institucijos yra labai nepatenkinti tuo, kad "Rosatom" "dalyvauja Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statyboje Astrave, dėl kurios tarp Vilniaus ir Minsko yra ginčai, taip pat Baltijos AE, kuri leis visiškai aprūpinti Kaliningrado sritį pigia energija ir galės eksportuoti ją konkurencingomis kainomis.

Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, Rusijos "Rosatom" pavadinimą Lietuvos politikai naudoja, kad slėptų didelius korupcijos skandalus, kuriuose dalyvauja aukšti šalies pareigūnai.

Baltarusijos AE statoma Gardino rajone, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ją sudarys du naujosios kartos energetiniai blokai, atitinkantys naujausius saugos standartus. Pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2019 metais, o antrojo — 2020 metais.

Baltarusija pabrėžia, kad Lietuvos valstybė siekia politizuoti atominės elektrinės statybos klausimą ir sukurti Minskui kliūtis ateityje eksportuoti pigią ir naudingą energiją Europos šalims. Taip pat Minske ne kartą buvo pažymėta, kad atominė elektrinė yra visiškai saugi, išlaikė streso testus ir atitinka visus standartus.

Ignalinos AE uždarymas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas aptemdytas korupcijos skandalų. Per pastaruosius metus Ignalinos AE pasikeitė keli direktoriai, vienas iš įtariamas neteisėtu elektrinės turto pardavimu. Elektrinės uždarymui reikia apie tris milijardus eurų. Didžiąją dalį šių išlaidų prisiėmė Europos Sąjunga.

Vokietijos įmonė "Nukem Technologies", priklausanti "Rosatom" struktūroms, užsiima aukštųjų technologijų tarpinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos komplekso ir išgavimo, apdorojimo ir saugojimo kietųjų radioaktyviųjų atliekų Ignalinos AE komplekso sukūrimu.

Ignalinos atominė su Černobylio AE panašaus tipo reaktoriais buvo uždaryta 2009 metais. Tai buvo viena iš Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų. Po to prasidėjo darbai dėl AE demontavimo, kuriuos planuojama užbaigti 2038 metais.

33
Tegai:
Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Rosatom, Seimas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laurynas Kasčiūnas
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (63)
Dar šia tema
Latvija ir Estija paliko Lietuvą akistatoje su energetiniais sunkumais
Pavojingas neveikimas: kokia grėsmė slypi Ignalinos AE išmontavime?
Degalinė Circle K, archyvinė nuotrauka

Vilniuje benzinas ir dyzelinas buvo pigiausi tarp Baltijos šalių sostinių

(atnaujinta 10:54 2020.09.19)
Tuo pačiu metu brangiausias benzininis kuras buvo parduodamas Talino degalinėse, o dyzelinis — Rygoje

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Vilniuje 95 klasės benzino kainos per savaitę sumažėjo 0,9 proc. — iki 1,106 euro už litrą, o dyzelino — dviem procentais, iki 0,956 euro už litrą. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, tos pačios markės benzino kaina sumažėjo 0,4 proc. ir pasiekė 1,134 euro už litrą. Dyzelinis kuras atpigo 0,5 proc. — iki 1,024 euro už litrą.

Taline benzinas buvo brangiausias Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę jo kaina buvo 1,259 euro už litrą. Tuo pačiu dyzelinas kainuoja 0,999 euro už litrą.

Vilniuje ir Rygoje automobilių dujų kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 0,503 ir 0,535 euro. Estijos sostinėje dujų kainos sumažėjo 0,7 proc. — iki 0,57 euro už litrą.

Tegai:
Baltijos šalys, degalinė, dujos, benzinas
Dar šia tema
Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse per savaitę
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Tarp Baltijos šalių elektros kainos labiausiai atpigo Lietuvoje
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Vašingtonas

Pavojinga hipoteka: JAV prasidėjo nauja krizė

(atnaujinta 11:07 2020.09.19)
Pandemija ir karantino priemonės labai sulėtino ekonominę veiklą visame pasaulyje. Labiausiai nukentėjo JAV — antrajame ketvirtyje Amerikos ekonomika krito neregėtais 32,9 %

Antrąjį šių metų ketvirtį amerikiečiai susikrovė 1,1 trln. dolerių būsto paskolų. Tai yra absoliutus rekordas per 20 metų. Dar prieš 2007 metų hipotekos žlugimą, kuris virto pasauline finansų krize, nieko panašaus nebuvo pastebėta. Kokia pavojinga dabartinė situacija, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Imk daugiau

Pandemija ir karantino priemonės labai sulėtino ekonominę veiklą visame pasaulyje. Labiausiai nukentėjo JAV — antrajame ketvirtyje Amerikos ekonomika krito neregėtais 32,9 %.

Atsižvelgiant į tai, vienos iš pirmaujančių analitinių kompanijų "Black Knight" ataskaita apie hipotekines paskolas labai nustebino. Pasirodo, kad ši šalies rinka suklestėjo būtent pačiame epidemijos įkarštyje.

Per tris mėnesius JAV susidarė 1,1 trln. dolerių skolų. Tai yra maksimumas per 20 metų — daug daugiau nei 2007 metais žlugus hipotekai. Kodėl bankai taip lengvai dalija pinigus?

Viena pagrindinių priežasčių — ypač švelni Federalinės rezervų sistemos pinigų politika. "Nors dėl pandemijos buvo apribojimų, antrąjį ketvirtį hipotekos išaugo dėl rekordiškai žemų palūkanų normų", — sakė "Black Knight Data & Analytics" vadovas Benas Graboskė (Ben Graboske).

Refinansavosi

Didžiulė amerikiečių skolininkų hipotekos skola kelia nerimą. Jau 2019 metais ji viršijo 2008 metų lygį ir pasiekė 9,56 trln.

Balandžio mėnesį vienas didžiausių investicinių bankų "Goldman Sachs" perspėjo, kad šaliai gresia hipotekos įsipareigojimų nevykdymo cunamis. Dėl pandemijos nedarbas išaugo iki beveik 15 procentų, o 20,5 milijono žmonių nedirbo. Tai beveik dvigubai daugiau nei visos 2007–2009 metų finansų krizės rodiklis. O bankai ruošėsi didžiausiai istorijoje vėluojančių mokėjimų bangai.

Kai normos nukrito iki istorinių žemumų, namų savininkai "išbandė skolintojų galimybių ribas", sako analitikai. Per ketvirtį buvo refinansuota apie 2,3 mln. paskolų — daugiausia per 17 metų.

Nuo metų pradžios 30 metų hipotekos palūkanos sumažėjo puse procento iki absoliutaus minimumo. "Black Knight" skaičiavimais, dauguma skolininkų pasinaudojo tuo, kad sumažintų mėnesines įmokas.

Ar yra rizika

Be to, skirtingai nei 2007 metais, būsto kainos JAV kyla ir žlugimo nesitikima.

"Namų savininkai turi rekordinę grynąją vertę. Prieš ankstesnę antrinių paskolų krizę būsto vertė smuko ir milijonai skolininkų buvo vargiai skolingi daugiau, nei buvo vertas jų būstas", — sakė "Caliber" būsto paskolų generalinis direktorius Sandživas Dasas (Sanjiv Das).

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio nuosmukio metu būsto kainos JAV sumažėjo dešimčia procentų ir tris kartus po krizės 2008–2009 metais. Turint precedento neturintį BVP kritimą ir rekordinį nedarbą, nekilnojamojo turto kainos kyla. Gegužę jos buvo 4,3 proc. didesnės nei prieš metus, o augimo tempas nėra daug mažesnis nei vidutinis.

Ekonomistai tai paaiškina finansinio reguliavimo sugriežtinimu. Skolininkams, turintiems labai žemą kredito reitingą, suteiktų hipotekinių paskolų dalis yra du kartus mažesnė nei 2007 metais. Be to, tvirta valdžios institucijų "koronaviruso parama" padėjo gyventojams: tiek nedarbo, tiek papildomos išmokos. Ekonomistai neatmeta, kad dėl to šių metų Amerikos namų ūkių bendros pajamos augs maždaug taip pat, kaip ir praėjusiais metais.

Tačiau pasiūla rinkoje yra ribota — iš dalies dėl žemės įstatymų komplikavimo ir konkurencijos statybose sumažėjimo. Taigi, atrodo, kad nekilnojamojo turto kainos turi tvirtą pagrindą, daro išvadą "BofA Global" ekonomistai, JAV būsto rinką vadindami "ryškia ekonomikos atsigavimo žvaigžde".

Galiausiai, Federalinė rezervų sistema neleis hipotekos rinkai perkaisti — jei reikia, reguliatorius išpirks atitinkamus vertybinius popierius, priduria QBF portfelio valdytojas Turalas Gadirli. Jei Federalinė rezervų sistema yra pasirengusi pirkti nepageidaujamų vertybinių popierių obligacijas, tai tuo labiau tai padarys su hipoteka garantuotais vertybiniais popieriais ir nekilnojamojo turto užtikrinamais fondais.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
krizė, ekonomika, JAV
Dar šia tema
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose
Kaliningradas ir Baltarusija gali lengvai apsieiti be BRELL. Ar tai pavyks Lietuvai?