Parduotuvė, archyvinė nuotrauka.

Vyriausybė pasirinko sprendimus, kaip pažaboti kainų augimą

29
(atnaujinta 18:16 2018.09.26)
Atsakingos ministerijos ir įstaigos įpareigotos pateikti teisės aktų projektus, kuriais būtų sugriežtinta atsakomybė už vartotojų teisių pažeidimus, nesąžiningą komercinę veiklą, konkurencijos pažeidimus ir kitus piktnaudžiavimus

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė, kokios priemonės bus taikomos, siekiant labiau apginti vartotojus, didinti konkurenciją ir sukurti sąžiningas taisykles prekybos tinklų rinkoje, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Iki lapkričio 1 dienos Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos bei atsakingos įstaigos įpareigotos pateikti konkrečius teisės aktų projektus.

"Vyriausybės tikslas – kuo labiau apsaugoti vartotojų interesus. Vykdome nelengvas reformas, kuriomis didiname gyventojų pajamas, tačiau jas norime paversti didėjančia gyventojų perkamąją galia, o ne papildomais prekybos tinklų pelnais", — teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak premjero, sustiprinus kainų pokyčių stebėseną, visuomenei pateikiant daugiau informacijos bus galima geriau ir objektyviau įvertinti, kiek efektyvios buvo šios priemonės ir kaip prekybos tinklai laikosi duoto žodžio atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo kainodarą.

Vyriausybė sieks, kad būtų paruoštos tipinė sutarčių tarp prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų sutartys. Bus apibrėžta geroji praktika ir sutarčių sąlygos, kurios vertinamos kaip neetiškos. Jų bus nerekomenduojama įtraukti į sutartis. Valstybės institucijos prižiūrės, kaip laikomasi šių rekomendacijų, rinks duomenis, darys apibendrinimus ir vertins, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimų.

Bus stiprinama Konkurencijos tarybos veikla ir peržiūrėti šios institucijos įgaliojimai, siekiant didinti konkurenciją ir efektyviau tirti bei užkirsti kelią piktnaudžiavimams.

Atsakingos ministerijos įpareigotos paruošti konkrečius teisės aktų projektus, kuriais bus iš esmės mažinamos biurokratinės kliūtys imtis smulkaus ir vidutinio verslo.

Bus peržiūrėta prekybos tinklų koncentracija šalies administracijos vienetuose ir Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai, siekiant didesnio konkurencingumo.

Siūloma visuomenei atskleisti daugiau informacijos, kokie yra skirtumai tarp tiekėjų kainų ir galutinių kainų prekybos tinkluose, valstybei rinkti ir vartotojams pateikti tikslią informaciją apie analogiškų produktų kainų skirtumus skirtinguose prekybos vietose, vertinti ir viešinti kainų kitimo dinamiką ir žaliavų kainų pokyčius.

Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota įvertinti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą ir galimus pažeidimus.

Atsakingos ministerijos įpareigotos kas ketvirtį vertinti maisto kainų pokyčius, daryti išsamią analizę ir apibendrinimus, ar pasiteisina naujos priemonės, rengti rekomendacijas, kokių papildomų priemonių reikėtų.

Finansų ministerija įpareigota paruošti teisės aktų projektus, dėl Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos perkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.

Teisingumo ministerija įpareigota paruošti teisės aktus, kaip stiprinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Atsakingos ministerijos ir įstaigos įpareigotos pateikti teisės aktų projektus, kuriais būtų sugriežtinta atsakomybė už vartotojų teisių pažeidimus, nesąžiningą komercinę veiklą, konkurencijos pažeidimus ir kitus piktnaudžiavimus.

Kartu su VšĮ "Investuok Lietuvoje" bus suvienytos pajėgos, į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus.

Susitikimas su prekybos tinklų atstovais

Praėjusią savaitę Skvernelis susitiko su didžiausių šalies prekybos tinklų vadovais ir aptarė maisto kainas. Jis pasakė, kad, remiantis oficialiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje nuo 2010 metų maisto kainos didėjo du kartus greičiau nei žaliavų kainos. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva yra tarp penkių šalių, kuriose sparčiausiai auga kainos.

Jis išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip šalyje saugomos vartotojų teisės ir veikia Konkurencijos taryba. Be to, Skvernelis paragino suteikti daugiau dėmesio paramai mažosioms įmonėms respublikoje.

Skvernelis jau pareiškė, kad pagerinti padėtį leis smulkaus verslo atgaivinimas, taip pat didelių prekybos tinklų darbo grafiko pakeitimas savaitgaliais. Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas mano, kad tai, priešingai, ves prie maisto kainų didėjimo.

Be to, PVM tarifo mažinimą taip pat palaikė partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) deputatai. Jų nuomone, tai leis sumažinti maisto produktų kainas beveik dešimt procentų.

Miestų gyvenimo kainos indeksas
© Sputnik
Miestų gyvenimo kainos indeksas
29
Tegai:
Vyriausybė, kainų augimas
Dar šia tema
Premjeras su didžiųjų prekybos tinklų vadovais aptarė maisto produktų kainas
Seimas svarstys, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis
Lietuvoje ir toliau brangsta būstas
Nord Stream-2 

Austrijos "OMV" pareiškė, kad pritaria "Nord Stream-2" projektui

Įmonės vadovas taip pat pažymėjo, kad įmonė šiam projektui finansuoti skyrė apie 730 milijonų eurų

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Austrijos "OMV" išlieka įsipareigojusi "Nord Stream-2" projektui ir mano, kad dar anksti kalbėti apie galimą investicijų grąžą, sakė bendrovės vadovas Raineris Zelė (Rainer Seele) per internetinę spaudos konferenciją, praneša RIA Novosti.

"Mes ir toliau esame įsipareigoję įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą, šis projektas yra vertingas Europos dujų rinkai ir "OMV". Manau, dar anksti spėlioti apie bet kokią investicijų grąžą ir panašiai. Mes turime sutartinius įsipareigojimus su "Gazprom" finansuoti projektą, atlikome savo darbą ir dabar galime tik laukti, ar projekto įmonė toliau dirbs tiesdama vamzdžius", — sakė jis.

"Taigi, kai aš viską tiksliai žinosiu, tada galėsiu atsakyti į šį klausimą", — pridūrė jis.

"OMV" vadovas taip pat pažymėjo, kad įmonė projektui finansuoti skyrė apie 730 milijonų eurų.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Austrija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas išplaukė iš Kaliningrado uosto
Jums ko? "Novičiok" ar "Duračiok"? Kaip geopolitikos technologai veikia visuomenės sąmonę
Rail Baltica

Ekonomistas: "Rail Baltica" niekada neveiks kaip įprastas geležinkelis

(atnaujinta 14:36 2020.10.29)
Vienas pagrindinių projekto tikslų — išpešti iš Europos Sąjungos pinigų Baltijos tranzito pramonei remti, išvykus Rusijos krovinių srautams, mano ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Rail Baltica" statyba neturi nieko bendro su ekonomine Baltijos regiono nauda, ​​valdžia siekia tik politinių interesų, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis paskelbė geležinkelio "Rail Baltica" — projekto, kuris buvo vienas iš ES prioritetų 2007 metais, — statybų Latvijoje pradžią.

Kaip rašo Sputnik Latvija, Ryga prisijungė prie šio projekto, kai rizika prarasti Europos finansavimą tapo per didelė. Latvijos geležinkelis šiais metais prarado didelę dalį Rusijos krovinių, taip pat kilo Baltarusijos tranzito praradimo grėsmė.

Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalims niekada nepakako krovinių ir keleivių srautų, kad būtų sukurtas toks geležinkelio projektas.

"Rail Baltica" neturi nieko bendro su krovinių gabenimu su visais ekonominiais dividendais, gaunamais iš tranzito, nes Baltijos šalių krovinių maršrutai eina iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus. "Rail Baltica" statoma iš šiaurės į pietus — iš Skandinavijos į Vidurio Europą per Baltijos šalis. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje niekada nebuvo pakankamo krovinių gabenimo srauto, kad egzistuotų tokia tranzito šaka. Ir keleivių srauto nėra. Jei žmonėms reikia keliauti iš Estijos į Latviją ar iš Latvijos į Lietuvą, jie keliauja autobusais ar automobiliais — tai greičiau ir pigiau", — paaiškino ekonomistas.

Nosovičiaus teigimu, kai bus užbaigtas "Rail Baltica" projektas, šiuo geležinkeliu nevažiuos nei žmonės, nei kroviniai, todėl šia prasme projektas visiškai nėra ekonomiškai naudingas.

"Tai yra grynai politinis projektas, kuriuo siekiama dviejų pagrindinių tikslų — išpešti pinigų iš Europos Sąjungos, kurie padės išlaikyti Baltijos šalių tranzito šakos egzistavimą tokiomis sąlygomis, kai Rusijos krovinių srautas juos paliks, o ateityje Baltarusijos kroviniai išvyks ir joks kitas jų nepakeis, nes visos pagrindinės kryptys yra susijusios su rytais, ir tranzitas, nors iš Kazachstano, nors iš Kinijos, eis per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. ES finansavimas — tai vienintelė galimybė kažkaip paremti transporto ir logistikos infrastruktūros egzistavimą. Antra priežastis — sukurti infrastruktūrą, skirtą greitesniam didelių NATO karių grupių transportavimui, jei Baltijos regione kiltų karinis konfliktas tarp NATO ir Rusijos. Šiuo atžvilgiu "Rail Baltica" statyba turi prasmę, bet vėlgi, tai neturi nieko bendro su ekonomika. Kaip ekonominis projektas, kaip geležinkelis, šis projektas niekada neveiks", — pasakė politikos analitikas.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo