SoDra, archyvinė nuotrauka.

Siūloma, kad mokantiems mokesčius ne Lietuvoje, nebūtų skaičiuojama skola "Sodrai"

102
(atnaujinta 16:02 2018.10.04)
Asmenims, kurie išvykę gyventi į kitas šalis, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups įsiskolinimai, palengvės "Sodros" skolų administravimo našta

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo remiantis piliečiams, dirbantiems ir mokantiems mokesčius ne Lietuvoje, nebūtų skaičiuojama mokestinė skola Lietuvoje, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Jis siūlo papildyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse arba Šveicarijos Konfederacijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo, gyvenantys ir dirbantys ne Lietuvoje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau "Sodra") bei  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytas tvarkas pateiktus ir patvirtintus duomenis, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos.

"Asmenims, kurie išvykę gyventi į kitas šalis, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups įsiskolinimai, palengvės "Sodros" skolų administravimo našta. Tereikės deklaruoti išvykimą įstatyme numatyta tvarka", – sako Karbauskis.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie faktiškai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, yra kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir, jei jos nėra mokamos, kaupiasi skola.

Projektas parengtas bendradarbiaujant su Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų specialistais.

Projektas dar liepos mėnesį aptartas su "Sodros" vadovu Mindaugu Sinkevičiumi. Jis informavo, kad 3 metus Lietuvoje negyvenusių žmonių skolos vidutiniškai siekia apie 1000 eurų.

Anot jo, yra 100 tūkst. emigrantų skolininkų. O jų sukaupta skola – 100 milijonų eurų. Problema, kad "Sodrai" tenka tokias skolas išieškoti, o vėliau, žmogui įrodžius savo išvykimą, skolas nurašyti ar grąžinti išieškotus pinigus.

Pasak Ramūno Karbauskio, šis įstatymo projektas užkirstų kelią žmonėms nemalonioms ir valstybės biudžetui daug kainuojančioms procedūroms.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 metų liepos 1 dienos.

102
Tegai:
Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra", mokesčiai, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
"Sodra" įspėja: po namus vaikšto jos specialistais prisistatantys sukčiai
Perskaičiuotos pensijos išmokamos šimtams tūkstančių senjorų
Patvirtinti vaikų išlaikymo išmokų nuostatai
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD "Novatek"

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Iš esmės, respublika nepasiekė jokio diversifikavimo, nes vis tiek perka rusišką kurą, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuva nepasiekė jokio diversifikavimo, ji ir toliau perka rusiškas dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinio skyriaus vadovas Aleksandras Pasečnikas.

Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos siekimą užtikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą po 2024 metų įsigyjant dujų saugyklą.

Dabar įmonė  — SGD terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" operatyviai priims reikiamus sprendimus, kad iki 2022 metų būtų išrinktas pats naudingiausias degalų tiekimo pasiūlymas. Šiuo tikslu Lietuva gali pasinaudoti esama galimybe ir išpirkti iš Norvegijos nuomojamą laivą saugyklą "Independence" arba įsigyti bet kokią kitą įrangą tarptautinėje rinkoje.

Analitikas Aleksandras Pasečnikas pažymėjo, kad Vilnius norėjo diversifikuoti dujų tiekimą, tačiau dabar perka Rusijos SGD.

"Šio terminalo paskirtis visiems žinoma — paįvairinti, atsisakyti "Gazprom" dujų. Bet žiūrėkite, kas vyksta galų gale. Tegul subsidijuoja, jokių problemų. Dabar, lapkričio duomenimis, apie penkis tanklaivius jau priimta su "Novatek" dujomis, tai reiškia, Lietuva perka mūsų dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius. Iš esmės, jokia diversifikacija nevyksta. Kiti tiekėjai. Paimkime Amerikos SGD — tai vyko bandomąja tvarka, tiekimo iš JAV ekonomika taip pat nerado komercinės sėkmės", — pasakė jis.

Pasak Pasečniko, per visą SGD terminalo gyvavimo laiką Klaipėdoje padėtis nepasikeitė, pradedant tuo, kad Lietuva ir toliau moka Norvegijai už dujų saugojimo laivo nuomą, o tai padvigubina dujų kainą galutiniam vartotojui.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Anksčiau buvo pranešta, kad pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 proc.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad terminalui reikalingo SGD kiekio tiekimo išlaidos, reikalingos sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

Tegai:
Gazprom, Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Lietuva sumokės už ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 
Ketvirta per mėnesį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos 
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Cigarečių kontrabanda

Pasieniečiai sulaikė du kauniečius su 2500 pakelių cigarečių

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Abu kauniečiai uždaryti į areštinę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Pasieniečiai Kaune sulaikė du vietinius gyventojus, o automobilyje rado 2500 pakelių kontrabandinių cigarečių, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Penktadienį VSAT pareigūnai surengė operaciją Kaune. Iš pradžių pasieniečiai atvyko į vieną Kaune esančią gatvę, kur pastebėjo du vyrus, stovinčius prie automobilio "VW Passat". Jame pasieniečiai rado penkias dėžes, kuriose buvo 2500 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų Baltarusijos akcizo ženklais.

50-mečio ir 70-mečio sulaikytų kauniečių gyvenamosiose patalpose tą pačią dieną pareigūnai atliko kratas. Jų metu pasieniečiai rado dar 116 pakelių cigarečių "NZ Gold", "Minsk Super Slim" ir "Fest" su Baltarusijos akcizo ženklais.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Abu kauniečius pasieniečiai buvo uždarę į areštinę.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Kaunas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Prie sienos su Rusija sunaikinta karo laikų mina
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė kontrabandines cigaretes nešusius kontrabandininkus