elektros perdavimo linija, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys prašo 432,5 mln eurų elektros tinklams sinchronizuoti

25
(atnaujinta 16:22 2018.10.11)
Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką EK finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa etapą

VILNIUS, spalio 11 - Sputnik. Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa etapą, praneša Energetikos ministerija.

Bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų. Tikimasi, kad ES prie šio projekto prisidės 75% finansavimo intensyvumu. Pirmajame etape prašoma Lietuvos dalis – 167 mln. 45 tūkst. eurų. Šios investicijos apima pirmą iš trijų sinchronizacijos etapų.

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, "nepaprastai svarbu, kad ES šalys Lietuvos, Latvijos ir Estijos įsijungimą į Europos elektros energetikos tinklą laiko natūraliu procesu".

ENTSO-E kontinentinė Europos regioninė grupė priėmė sprendimą išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis.

 

Rugsėjo mėnesį Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė patvirtino techninį sinchonizvimo scenarijų, kurį parengė mokslininkai iš Lenkijos energetikos instituto Gdanske.

Planuojama, kad Lietuva, Latvija ir Estija bus prijungtos per Lenkiją jau per pastatytą jungtį "LitPol Link" ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, įrengiant papildomus sinchroninius kompensatorius. Sinchronizacija turi būti įvykdyta 2025 metais.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizacijai su Rusijos energetikos sistema. Pastočių šalies šiaurės rytuose rekonstrukcijos darbai, o taip pat elektros perdavimų linijų su Baltarusija išmontavimas bus baigti ne vėliau kaip 2021 metais.

Savo ruožtu Rusija suplanavo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities energetinis saugumas 2018 metų pirmoje pusėje.

Daugelio ekspertų teigimu, atjungimas nuo BRELL atneš sunkumų Lietuvai, tačiau jie neturi nieko bendro su Baltarusijos AE eksploatacijos pradžia. Problemų kyla dėl nepakankamai apgalvotų sprendimų ir per didelių sąnaudų pereiti prie Europos tinklų.

Taigi, Nacionalinės energetikos saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad lietuviai, visų pirma, turi susimąstyti apie elektros energijos kainą po atsijungimo nuo Rusijos energetikos sistemos.

25
Tegai:
Baltijos šalys
Dar šia tema
Gana išsidirbinėti: kokią naudą praranda Lietuva, ginčydamasi su Rusija
Parengtos taisyklės, neleisiančios elektrai iš Astravo AE patekti į Lietuvos rinką
Discussion