Monetos, archyvinė nuotrauka

Iki 2019 metų pabaigos Lietuvoje bus sukauptas 1,5 mlrd. eurų rezervas

49
(atnaujinta 18:20 2018.10.16)
Antradienį Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžetą; finansų ministro teigimu, Lietuva laikysis fiskalinės politikos ir kaups rezervą krizės atvejams

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Prieškrizinis rezervas bus sukauptas Lietuvoje iki 2019 metų pabaigos ir sieks apie 1,5 mlrd. eurų, patikino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka spaudos konferencijoje apie biudžetą.

Šapoka teigia, kad ekonomikos augimas 2019 metais šiek tiek sulėtės, tačiau metų pabaigoje planuojama sukurti apie pusantro milijardo eurų vertės rezervą, kuris gali būti naudojamas finansinių sunkumų sąlygomis.

"Žvelgdami į besikeičiančią tarptautinę aplinką, matome, kad pasaulio ekonomikos augimas nėra toks kaip iki šiol, būtina skirti dėmesį fiskalinei drausmei. 1,5 mlrd. eurų ateinančių metų pabaigoje mes turėsime sukaupę <...>. Esame pasirengę bet kokiems scenarijams", — spaudos konferencijoje antradienį sakė Šapoka.

Šių metų pabaigoje valstybės rezervas sieks apie 1 mlrd. eurų. Skvernelio Vyriausybė pernai pirmą kartą per nepriklausomybės metus suformavo perteklinį biudžetą.

Prognozuojama, kad valstybė į biudžetą kitais metais surinks 16,7 proc. daugiau pajamų, tačiau išleis 22,2 proc. daugiau nei šiemet. Nepaisant to, premjeras pabrėžia, kad yra laikomasi griežtos fiskalinės politikos.

"2019-ųjų biudžetas yra nukreiptas į dirbančiųjų gyventojų pajamų didinimą, finansuojamos suplanuotos struktūrinės reformos. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad mūsų fiskalinė politika išlieka griežta. Kitų metų biudžetas, planuojama, ir vėl bus perteklinis — perteklius sudarys apie 0,4 proc. Turėsime ir rezervą, jei Lietuvą ištiktų vienokia ar kitokia krizė, nors aš tuo netikiu", — teigia premjeras.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai — 5 472 mln. eurų.

49
Tegai:
biudžetas
Dar šia tema
Valstybės įmonės biudžetą papildė 200 mln eurų
Ekspertas: Lietuva vos sugeba užtikrinti savo pensininkams padorų gyvenimą
Pinigai, archyvinė nuotrauka

FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius

(atnaujinta 11:03 2020.05.29)
Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime paskelbti pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Virtualiosios valiutos keityklų operatorių, advokatų, prekybos atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekybos nekilnojamuoju turtu sektoriai įvertinti kaip labiausiai pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla didžiausia įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė. 

Tai rodo naujasis FNTT užsakymu atliktas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 iki 4 (nuo labai žemos iki labai aukštos rizikos). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.

Vienas iš aukščiausiu balu įvertintų sektorių — virtualios valiutos keityklų operatoriai, kuriems rizika kyla dėl greito pinigų pervedimo į skirtingas šalis ir garantuoto pervedimų anonimiškumo. 

Vieni dažnesnių veikimo scenarijų — naudojantis operatorių paslaugomis bandoma pervesti nelegalias lėšas ar anonimiškai įsigyti įvairių prekių. Pasitaiko, kad nusikaltėliai, naudodamiesi nelegaliai gautais pinigais, patys steigia virtualios valiutos keityklas. Taip pat pastebima, kad virtualią valiutą bandoma išgryninti arba mokėjimus atlikti naudojantis kriptovaliutų mokėjimo kortelėmis.

Viena iš didžiausių sektoriaus grėsmių yra aukštas anonimiškumo lygis, kuris atsiranda naudojant nepatikimas tapatybės nustatymo technologijas arba jų apskritai nenaudojant, ir greitas pinigų pervedimas — tai ypač palanku nusikaltėliams. Virtualios valiutos keityklų operatoriai dažnai būna įsteigti užsienio valstybėse, todėl jų klientus sunku atsekti, o sektorius tampa pažeidžiamas ir patrauklus pinigų plovimui.

Prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais laikoma vienu iš lengviausių būdų paslėpti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, kuriam nereikia specialių žinių, o sandoriai atliekami ypač greitai. 

Dažniausiai pasitaikantys scenarijai — įsigyjamas vertingas kilnojamas turtas ar transporto priemonės, steigiami verslai, kuriuose dominuoja grynieji. Teroristinės grupuotės veikia panašiai — siekiama išplauti pinigus ir parduoti didelės vertės prekes, o gautas lėšas panaudoti savo veiklos finansavimui. 

"Vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais pinigais, įgytais nusikalstamu būdu. Toks veikimo modelis taip pat išlieka patrauklus, nes nereikalauja nuodugnaus sektoriaus išmanymo", — teigiama pranešime.

Advokatų paslaugos taip pat priskiriamos prie aukščiausią rizikos balą gavusių verslo sektorių, kadangi advokatai sugebėtų taikyti įvairialypius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo scenarijus. 

Didžiausią grėsmę kelia nusikalsti linkusių advokatų nacionalinės ir tarptautinės teisės bei mokestinės aplinkos išmanymas ir šių žinių naudojimas bendradarbiaujant su nusikaltėliais, kuriant pinigų plovimo schemas, tam tikslui steigiant įmones ar nuosavybės grandines skirtingose šalyse, slepiant naudos gavėjus.

Tegai:
pinigų plovimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Vilniuje už neblaivų vairavimą sulaikytas FNTT pareigūnas
FNTT: toliau spekuliuojama respiratoriais, kaukėmis ir dezinfekciniu skysčiu
Sūris Džiugas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus prekybos su Rusija

(atnaujinta 10:34 2020.05.29)
Tačiau politinis įsipareigojimas užkerta kelią Baltijos valstybėms bendradarbiauti su Maskva, mano ekonomistas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Kanados globalių tyrimų centras (Global Research) teigia, kad Baltijos šalys, nukentėjusios nuo koronaviruso sukeltų ekonominių padarinių, turi atkurti santykius su Rusija, siekdamos savo ekonominės naudos.

Anot analitikų, Rusija gali tapti pagrindine Baltijos šalyse gaminamų prekių rinka, o Maskva, savo ruožtu, gali pasiūlyti pigių energijos šaltinių, sušvelnindama koronaviruso pandemijos sukeltą finansinį spaudimą. Nepaisant šių pranašumų, Baltijos šalys vis tiek nori tarnauti NATO interesams, neatsižvelgdamos į savo pačių naudą ir interesus, pažymima tyrime.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad prekyba su Rusija gali suteikti Baltijos valstybėms didelę finansinę naudą. Kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį jis paminėjo Baltarusiją.

"Baltarusija gauna milijardus prekiaudama su Rusija mėsa, daržovėmis, kruopomis, duona. Sunku prisiminti, ko Baltarusijos Respublika neparduoda Rusijos Federacijai. Baltarusijos laimei Estija, Latvija ir Lietuva nėra jos konkurentės Rusijos rinkoje, nes dėl politinių priežasčių šis pagrįstas absoliučiai ekonominis sprendimas nebuvo paverstas tinkama politika", — sakė jis.

Anot Meževičiaus, dėl politinio įsipareigojimo Baltijos šalys mažiau dėmesio skiria eksporto-importo operacijoms su Rusija.

"Kiekvienas Latvijos, Estijos, Lietuvos politikas yra pasirengęs suvalgyti be druskos kitą politiką — estų, latvių, lietuvių, jei jis parodys silpnumą ir pasakys, kad reikia prekiauti su Rusija. Antirusiškos propagandos veiksnys puikiai veikia rinkimuose", — sakė jis ir pridūrė, kad rinkimai Baltijos valstybėse yra gana oficialūs.

"Iš esmės laimi nacionalistinės koalicijos. Tam reikia priešo. O kas gali būti priešas? Matote, Polinezija kategoriškai netinka priešo vaidmeniui, todėl jie pasirinko Rusiją", — padarė išvadą ekspertas.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų sausio–kovo mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.). Tuo tarpu Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" per pirmąjį metų ketvirtį sumažino elektros energijos eksportą 39,2 procento, tokiu būdu eksportas į Lietuvą krito 52 proc.

 

Tegai:
ekonomika, Rusija, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
LB ekonomistas papasakojo, kaip koronaviruso pandemijos krizė paveiks Lietuvą
Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuva daugiausiai eksportavo ir importavo iš Rusijos
Mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo dėl COVID-19
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Net jei viską uždraus: ekspertas papasakojo, kokie Rusijos kroviniai liks Baltijos šalyse

(atnaujinta 13:34 2020.05.29)
Per ateinančius kelerius metus Rusijos trąšų gamintojai negalės išsiųsti suplanuotos produkcijos apimties eksportui, nenaudodami terminalų Baltijos šalyse ir Suomijoje

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Praėjusiais metais Rusija pagamino beveik 52 milijonus tonų mineralinių trąšų — tai yra rekordiškas rodiklis, iki 2018 metų jis padidėjo beveik 5%. Ateityje trąšų gamyba augs ir, atsižvelgiant į esamą perkrovimo pajėgumų trūkumą, gamintojai ir toliau naudosis Estijos, Latvijos ir Suomijos uostais, prognozuoja kainų agentūros "Argus" ekspertas Antonas Antonovas.

Išvežtų eksportui rusiškų trąšų dalis siekia 70%, pagrinde — per Baltijos ir Juodosios jūros uostus — iš jų 2019 metais 10,34% siuntų buvo per Juodosios jūros terminalus, 89,66% — Baltijos šalių (Rygos, Mugos, Silamejo, Kotkos, Sankt Peterburgo, Ust-Lugos uostus), neseniai buvo pradėta perkrauti trąšas Murmansko uoste.

Trąšų eksporto apimtys auga, o Baltijos jūros ir Murmansko uostai daugiausia naudojami perkrauti papildomus tokio tipo krovinius, sakė ekspertas agentūros surengto internetinio seminaro metu. Trąšų tiekimas geležinkeliu šiaurės vakarų uostų kryptimi 2019 metais padidėjo 1 mln. tonų — iki 22 mln. tonų.

Pasiskirstymas pagal uostus toks: 64% rusiškų mineralinių trąšų (kalio chloridas, karbamidas, monoamonio fosfatas, diamonio fosfatas, amonio salietros ir kitos) eksportuojamos per Rusijos uostus, 19% — per Estijos uostus, 10% — suomių Kotkos uostą, 7% — per Latvijos uostus ir 0,2% — per Klaipėdą.

Savo ruožtu, Rusijoje pasiskirstymas toks: Sankt Peterburge — 9,8 milijono tonų, Ust-Lugoje — 2,8 milijono tonų, Murmanske — 1,16 milijono tonų, Vyborge — 0,13 milijono tonų.

Pagrindiniai Rusijos trąšų gamintojai — "Uralchem", "Eurochem", "Acron", "Phosagro" — vadovauja krovinių perkrovimo terminalams Baltijos šalyse ir Suomijos uostuose ir per artimiausius metus toliau eksportuos savo gaminius, įsitikinęs Antonovas. Rusijoje kol kas nepakanka pajėgumų nukreipti visą eksporto apimtį tik per vietinius uostus.

Bendras rusiškų trąšų pristatymo per Baltijos ir Suomijos uostus mastas toliau auga. Tuo tarpu pristatymų į Rusijos uostus padidėjimas yra didesnis nei į kaimyninių šalių uostus. Bendras Estijos, Latvijos ir Suomijos uostų padidėjimas 2019 metais sudarė 170 tūkst. tonų sausų mineralinių trąšų, o Rusijos uostuose — beveik 600 tūkst. tonų.

Kelerių metų perspektyvoje Rusijos Federacijoje gali būti įgyvendinti trąšų perkrovimo terminalų statybos projektai, iš kurių didžiausias yra "Ultramar" kompleksas Ust Lugos uoste. "Phosagro" ir "Infotech Baltika" įgyvendina kitą specializuoto jūrų terminalo, skirto mineralinėms trąšoms ir apatito koncentratui perkrauti, statybos Murmansko uoste projektą.

Tačiau, kol nebus baigti statyti terminalus, uostų pajėgumų trūkumas išliks gana didelis, o Rusijos gamintojai be perkrovimo pajėgumų Baltijos šalyse ir Suomijoje neišsivers, sakė jis. Jo manymu, net jei pablogės politinė padėtis ir Baltijos uostai nebus naudojami, trąšų gamintojams bus padarytos išimtis.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Klaipėdos uoste padidėjo krovinių apyvarta
Ekspertas: koronaviruso pandemijos pabaiga neišgelbės Baltijos uostų
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso