Maisto produktai, archyvinė nuotrauka.

Kinai sutinka išplėsti lietuviškos produkcijos eksporto galimybes

38
(atnaujinta 13:09 2018.11.01)
Kinai sutinka išplėsti ir lietuvių eksportuojamų žuvų rūšių sąrašą, taip pat vertinti lietuviškų duonos produktų, medaus, šienainio ir kitos lietuviškos produkcijos eksporto galimybes

VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Šią savaitę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika lankosi Kinijoje, kur susitinka su oficialiais šios šalies pareigūnais, įvairių asociacijų vadovais ir verslininkais, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Ministro  vadovaujama Lietuvos delegacija, kartu su ambasadore Kinijoje Ina Marčiulionyte, žemės ūkio atašė Kristina Mineikiene, šią savaitę dar planuoja susitikti su vietos verslininkais, Kinijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos vadovybe. Taip pat numatoma apsilankyti Kinijos žemės ūkio mugėje, kur savo produkciją pristato ir Lietuvos gamintojai.

"Mūsų gamintojų produkcija yra sveika ir kokybiška, tikrai turime ką pasiūlyti didžiausiai pasaulio rinkai. Lietuva buvo pirma ES valstybė, su kuria Kinija pasirašė protokolą dėl šaldytos jautienos eksporto. Tačiau iki šiol visas ekonominių ryšių potencialas nebuvo išnaudojamas. Vis dėlto, susitikimai su šios šalies pareigūnais ir verslininkais leidžia tikėti, kad situacija keisis", – sakė Surplys.

Jo teigimu, jau pirmi vizito susitikimai nuteikia optimistiškai. Kinijos Generalinės muitinės administracijos pareigūnai, kurie taip pat atsakingi už maisto produktų saugą, tikino, kad kai kurios kliūtys, iš dalies apsunkinančios mūsų produkcijos eksportą, bus šalinamos greičiau.

Kinai sutinka išplėsti ir lietuvių eksportuojamų žuvų rūšių sąrašą, taip pat vertinti lietuviškų duonos produktų, medaus, šienainio ir kitos lietuviškos produkcijos eksporto galimybes.

Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, šio vizito metu sutarta, kad Kinijos kompetentinga tarnyba artimiausiu metu atvyks į Lietuvą tikrinti jautienos įmones ir bus pradėtos eksporto procedūros dėl jautienos subproduktų ir jų atitikties tarptautiniams reikalavimams.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu iš žemės ūkio ir maisto produkcijos lietuviai į Kiniją daugiausia eksportuoja pieno produktų: pieno konservų, sūrių, maistinių pieno miltų, taip pat žuvies ir jos gaminių.

Praėjusiais metais bendra Lietuvos ir Kinijos prekyba viršijo 1 mlrd. Eur. Lietuvos eksportas į šią šalį didėjo 46 proc. ir siekė 180 mln. Eur, o importas didėjo 16 proc. – iki 823 mln. Eur.

Beje, tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje sudaro 5,61 mln. Eur, o lietuviai Kinijoje investavę kelis kartus didesnę sumą – 24,37 mln. Eur.

38
Tegai:
eksportas, duona, žuvis, lietuviai, Kinija
Dar šia tema
Kinija pasirengusi priimti lietuvišką jautieną ir grūdų produktus
Lietuviški kačiukai ir šuniukai kartu su kibinais keliaus į Japoniją
Į Lietuvos rinką pateko nesaugių plastikinių buteliukų ir gertuvių
Nord Stream-2

Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:18 2020.08.06)
Jo manymu, JAV negalės "spausti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai žino, kaip suskaičiuoti pinigus"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietija parodys tvirtumą, atsižvelgdama į JAV sankcijų spaudimą dujotiekiui "Nord Stream-2", sakė Rusijos mokslų akademijos korespondentas Fiodoras Voitolovskis, praneša RIA Novosti.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jo manymu, JAV negalės "spausti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai žino, kaip suskaičiuoti pinigus".

"Vokietijos verslas labai gerai supranta savo nuostolius atsisakius šio projekto. Tai labai naudinga Vokietijos pramonei ir Vokietijos vartotojui. Vokietijos verslas jau patyrė rimtų nuostolių dėl to, kad Amerikos sankcijos buvo ir yra ekstrateritorinio pobūdžio ir yra taikomos ne tik įmonėms rezidentams. JAV, bet ir Europos įmonėms už bendravimą su Rusija tose srityse, kurioms taikomos sankcijos", — sakė jis.

Anot jo, nukentėjusių Vokietijos kompanijų pasipiktinimas auga ir yra transliuojamas politiniu lygmeniu. "Manau, kad tam tikras tvirtumas bus parodytas politiniu lygmeniu", — sakė jis.

Amerikiečiai trukdo įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą, nes yra suinteresuoti padidinti SGD tiekimą Europai, priminė ekspertas. Jo nuomone, Europos rinka dabar yra viena iš svarbiausių JAV ir spaudimas jai didės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Pinigai

Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

(atnaujinta 13:30 2020.08.06)
Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 procentais

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Naujausi ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas koronaviruso sukelta pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei buvo tikėtasi. Apie tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Pranešama, kad tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Pažymima, kad Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas. Palyginus su 2019 metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 metais, 728 įmonės 2019 metais).

Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 proc.

"Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas", — teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Pabrėžiama, kad iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis (17,5 proc., arba 863 mln. eurų). Šios lėšos ir toliau naudojamos tolygiai.

Palyginus su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik tris kartus. Tokį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

"Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę — 16 mln. eurų.", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad "INVEGA" liepos 31 dienos duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki mėnesio pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą