Finansiniai nusikaltimai, archyvinė nuotrauka

Nelegali finansinė veikla Lietuvoje atima biudžeto 200 mln. eurų

36
(atnaujinta 08:58 2018.11.08)
FNTT specialistai teigia, kad didžiausias pajamas valstybė gauna iš prekybos naftos produktais, tačiau įstatymo spragos šioje srityje leidžia nesąžiningai pasipelnyti, o biudžetas dėl to netenka apie 200 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Vyriausybė po pasitarimo pritarė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymams parengti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų valstybės biudžetą iš šešėlinės ekonomikos papildyti apie 200 mln. eurų, rašo Vyriausybės kanceliarija.

Anot FNTT, valstybės biudžetas gauna labai dideles pajamas (akcizo, pridėtinės vertės mokesčiai ir kt.) iš prekybos nefasuotais naftos produktais, tačiau šis sektorius menkai reglamentuotas, o spragos leidžia nesąžiningai pasipelnyti.

FNTT 2016-2018 metais pradėjo net 14 ikiteisminių tyrimų šiame sektoriuje, o padaryta žala valstybei siekia 32 mln. eurų. Tarptautinės organizuotos grupės, siekdamos išvengti mokesčių, sukuria dirbtines sandorių grandines, į kurias įtraukia realiai Lietuvoje veiklos nevykdančias įmones. Vien Lietuvoje tokiai nelegaliai veiklai panaudotos 124 įmonės.

Vyriausybė nutarė pavesti LR Energetikos ministerijai parengti ir pateikti teisės aktų projektus aiškiai ir tiksliai reglamentuojančius prekybą naftos produktais.

"Lenkijos patirtis rodo, kad sutvarkius prekybą naftos produktais, oficiali prekyba degalais išaugo net penktadaliu. O tai reiškia ir didesnes pajamas biudžetui iš akcizo ir kitų mokesčių", — sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Kita sritis, kurią siūloma iš esmės sutvarkyti, — keleivių vežimas. Pernai FNTT atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad bendrovė ir taksi ar pavėžėjimo paslaugas teikiantys asmenys per metus neapskaitė daugiau kaip 8 mln. eurų pajamų.

Vyriausybė pritarė VRM siūlymui ir LR Susiekimo ministeriją įpareigojo pateikti teisės aktų projektus, kurie numatytų prievolę pavežėjimo platformų savininkams teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taip pat siūloma, kad įgaliojimai dėl licencijų ir leidimų administravimo būtų priskirti vienai institucijai — Lietuvos transporto saugos administracijai.

Misiūnas įsitikinęs, kad įgyvendinus visus šiuos pasiūlymus į biudžetą iš šešėlio pavyktų sugrąžinti apie 200 mln. eurų kasmet.

36
Tegai:
biudžetas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Teisiamųjų suole — verslininkė, įtariama iššvaisčiusi ketvirtį milijono eurų
Videofaktas: FNTT tiria neteisėtą kriptovaliutų "kasyklų" veiklą
Vilniuje stambus prekybos centras naudojosi nelegalių valytojų paslaugomis
Lenkai neteisėtai gydėsi už Lietuvos biudžeto lėšas
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 19:13 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Naftos gavyba

Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai visų

(atnaujinta 16:15 2020.06.04)
Tarp vartotojų laimėtoja galima laikyti Kiniją, kuri pirmoji susidorojo su pandemija ir pradėjo atsigauti, pareiškė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Padėtis naftos rinkoje susiklostė tokia, kad Rusija tarp naftą išgaunančių šalių prarado mažiau nei Saudo Arabija ir JAV, interviu Sputnik Lietuva pareiškė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anot jo, per visus sukrėtimus, nepaisant to, kad skambėjo žodžiai, jog Rusijos naftos kompanijos nesusidoros, vadovybė elgėsi gana ramiai ir neskubėjo.

"Naftos kompanijų atstovai susirinko į susitikimą Energetikos ministerijoje, paskirstė kvotas apkarpymui. Jokių protestų iš naftos kompanijų nebuvo gauta. Mes visi gyvename šiame pasaulyje, puikiai suprantame, kad jei kuri nors iš mūsų naftos kompanijų būtų kritiškai nepatenkinta šiuo sprendimu, tada tai būtinai išeitų į paviršių. Ne, viskas yra visiškai ramu", — pasakė jis.

Marcinkevičius priminė, kad padėtis Saudo Arabijoje susiklostė ne pačiu geriausiu būdu. Po to, kai Rijadas pradėjo siūlyti naftą su didelėmis nuolaidomis, teko pereiti prie priverstinio gavybos apimčių mažinimo. Tuo pat metu šalyje buvo pakeltas PVM, atšaukta nemažai socialinių išmokų, o galų gale teko atsisakyti siūlomų nuolaidų.

"Objektyvi tikrovė yra tokia, kad į Saudo Arabijos biudžetą naftą buvo įdėta su 80 dolerių kaina. <...> Be to, Saudo Arabija iki 70 procentų savo pajamų gauna iš prekybos nafta ir naftos produktais, todėl atitinkamai Saudo Arabija tiesiog persitempė, kai smarkiai padidino naftos siūlymo apimtį dėl to, kad ji pasiūlė šias nuolaidas ir taip toliau. Jiems nieko gero nenutiko", — papasakojo ekspertas.

Kalbėdamas apie Jungtines Valstijas, Marcinkevičius pažymėjo, kad padėtis JAV skalūnų pramonėje yra gana kritiška, nes įmonės jau pradėjo kreiptis dėl bankroto procedūrų.

"JAV Teisingumo departamento duomenimis, gegužės pabaigoje 17 skalūnų bendrovių pateikė bankroto bylas, be to, ne tik mažos, bet ir dvi didelės. Teisingumo departamento vertinimais, jei padėtis naftos rinkoje nepasikeis, tada metų pabaigoje bankrutuos mažiausiai 73 įmonės. Valstijos nedalyvavo OPEC+ susitarime, motyvuodamos tai tuo, kad antimonopoliniai valstybės įstatymai neleidžia jai dalyvauti kartelių sąmoksluose. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dan'o Brouillette'o, gegužės pabaigoje gavybos apimtis JAV sumažėjo 2,2 milijono barelių, ir prošvaistės nematyti", — paaiškino jis.

Tuo pat metu skalūnų pramonėje sparčiai mažėja gavybos apimtis, todėl įmonės verčiamos iškasti daugiau gręžinių.

Ekspertas mano, kad tarp naftą išgaunančių kompanijų nėra laimėtojų, nes jos visos vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šios krizės. Tačiau tarp vartotojų yra nugalėtojų, kalbama apie Kiniją. Marcinkevičius pažymėjo, kad būtent Pekinas pirmasis susidorojo su pandemija ir pradėjo greitai atkurti savo pramonę.

"Iš šio trejeto (Rusija, JAV, Saudo Arabija — Sputnik) Rusijai pavyko sukurti sau optimalias sąlygas. Tiesa, padėtis susiklostė tokia, kad buvo neįmanoma kažką laimėti, klausimas buvo toks — kas kiek praras. Šiuo metu Rusija prarado mažiau nei kiti didelės naftos rinkos dalyviai. O laimėjo Kinija", — apibendrino jis.

OPEC+ balandžio 12 dieną susitarė sumažinti naftos gavybą 9,7 mln. barelių per dieną gegužės–birželio mėn., 7,7 mln. barelių per antrąjį metų pusmetį ir dar 5,8 mln. iki 2022 metų balandžio pabaigos. Kaip atskaitos bazė buvo paimtas 2018 metų spalio mėnesis, tačiau Rusijai ir Saudo Arabijai buvo paimta 11 milijonų barelių per dieną, iš kurių, kaip analogiškai visoms, mažinimas turėtų būti atitinkamai 23 %, 18 % ir 14 %.

Tegai:
Saudo Arabija, JAV, Kinija, Rusija, nafta
Dar šia tema
"Bloomberg" praneša apie problemas, susijusias su Saudo Arabijos naftos iškrovimu JAV
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Petro Porošenka, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: teismas leido prievarta atvesdinti Petro Porošenką apklausai

(atnaujinta 16:50 2020.06.04)
Šios priemonės buvo patvirtintos po to, kai buvęs Ukrainos prezidentas ne kartą neatvyko į apklausas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kijevo Pečersko apygardos teismas leido Ukrainos valstybiniam tyrimų biurui priverstinai apklausti buvusį prezidentą Petro Porošenką, praneša "Vesti".

Pasak leidinio, šios priemonės buvo patvirtintos po to, kai buvęs Ukrainos prezidentas ne kartą neatvyko į apklausas.

Laikraštis primena, kad Porošenka yra kviečiamas kaip liudytojas byloje dėl informacijos vykstant tarptautinėms deryboms, dalyvaujant Ukrainos prezidentui ir užsienio valstybių pareigūnams.

VTB Ne kartą kvietė buvusį prezidentą Porošenką dvejose bylose, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi.

Gegužės 26 dieną buvęs prezidentas buvo pakviestas apklausai dėl 43 paveikslų, kurie yra VTB tiriamos bylos objektai. Tačiau užuot atvykęs į apklausą, Porošenka surengė parodos atidarymą Ivano Gončaro muziejuje. Paveikslai, kuriuos jis pristatė parodoje, yra laikomi įrodymais buvusio prezidento sukčiavimo atveju.

Tegai:
apklausa, Petro Porošenka
Dar šia tema
Artėja anti-Maidanas: Porošenka ir jo parankiniai gali būti nubausti
Ukrainoje Porošenkai iškelta nauja baudžiamoji byla
Kaip Porošenka ir Lucenka bando išvengti atsakomybės už Maidano žudynes
Žiniasklaida: Porošenkai iškelta baudžiamoji byla dėl tėvynės išdavystės