Brexit

Išvardintos Rytų Europos šalys, kurios labiausiai nukentės nuo "Brexit"

84
(atnaujinta 11:57 2018.11.15)
Ataskaita parodė, kad vienas didžiausių smūgių kylančioms ES ekonomikoms bus poveikis ES 2021-2027 metų biudžetui, taip pat nukentės automobilių, tekstilės pramonė bei žemės ūkis

VILNIUS, lapkričio 15 – Sputnik. Olandijos banko ING ataskaita atskleidė galimą "Brexit" poveikį Europos šalims. Pabrėžiama, kad JK išėjimas iš Europos Sąjungos bus ypač jaučiamas besivystančioms ES ekonomikoms, praneša Emergine Europe.

Ataskaita "Central Europe and Brexit: Who and what is most at risk?" (lit. "Centrinė Europa ir "Brexit": kam labiausiai gresia pavojus?") parodė, kad labiausiai nukentės automobilių ir tekstilės pramonė, taip pat žemės ūkis.

"Brexit" gali paveikti Čekijos automobilių pramonę, nes eksportas į JK sudaro apie 7 procentus viso Čekijos automobilių eksporto, JK yra antra pagal dydį automobilių eksporto vieta po Vokietijos. Tuo tarpu elektros, mašinų ir transporto įrangos dalis sudaro apie 50 procentų Rumunijos eksporto į JK.

Sektorius, kuris susidurs su didžiausiu iššūkiu, yra žemės ūkis ir maistas, ypač "nesusitarus" dėl "Brexit".

Per visą regioną 170 000 darbo vietų žemės ūkyje, žvejyboje ir maisto gamyboje tiesiogiai susiję su JK eksporto paklausa. Dominuojančios prekės yra šokoladas, mėsos produktai ir daržovės. Lenkijos žemės ūkio ir perdirbtų maisto produktų eksportas į JK kasmet siekia apie 1,4 milijardo eurų.

Tačiau vienas didžiausių smūgių besivystančioms ekonomikoms bus poveikis ES 2021-2027 metų biudžetui. Šiuo metu JK sudaro šešis procentus biudžeto.

"Netiesioginis poveikis gali būti didesnis. Išstojus JK, vidutinis BVP vienam ES gyventojui sumažės, o kai kuriose šalyse bus prarasta lėšų, nes jų BVP vienam gyventojui lygis pakils virš naujojo ES vidurkio. Tai gali paveikti Čekijos Respubliką, Lenkiją ir Bulgariją", ― rašoma ataskaitoje. Tai reiškia, kad finansavimas šioms šalims būtų sumažintas.

Lietuvos ir Lenkijos maisto produktų eksporto į Britaniją dalis sudaro iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vengrijoje ir Slovakijoje šis rodiklis siekia tris procentus BVP.

Britanija pasitrauks iš ES 2019 metų kovo 29 dieną. Šiuo metu derybos yra aklavietėje. Jei šalims nepavyks susitarti, Jungtinė Karalystė paliks ES be susitarimo. Artimiausioje ateityje tai gali sukelti rimtų ekonominių pasekmių. Jei JK paliks ES kovo mėnesį be sandorio, Britanija automatiškai pradės prekiauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąlygomis.

84
Tegai:
Brexit, Rytų Europa
Dar šia tema
Viena ir Berlynas įsitikinę būtinybe išvengti griežto "Brexit" varianto
Politologas: "Brexit" temą Grybauskaitė naudoja savireklamai
Lietuvos prezidentė pareiškė, kad derybos dėl "Brexit" yra mirties taške
Borisas Džonsonas paragino atidėti "Brexit", rašo žiniasklaida
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Vežimėlis oro uoste

Lietuvos oro usotai papasakojo kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik.  Apie tai, kokiais dokumentais būtina pasirūpinti prieš kelionę ir kaip užtikrinti sklandžią vaikų keliavimo patirtį, dalinasi Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Pastaruoju metu dažniausiai keleivių užduodamas klausimas, ruošiantis kelionei su vaikais, susijęs su būtinaisiais dokumentais. Petraitienė priminė, kad skrydį planuojančiam nepilnamečiui pirmiausiai būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

"Reikia priminti, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte, asmens tapatybės kortelė negalioja, ten būtinas pasas. Prieš kelionę privalu  pasitikrinti, koks konkrečiai dokumentas priimamas atitinkamoje šalyje. Be to, neužmirškite, jog vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką, o kai kuriose ne ES šalyse reikalaujama, jog asmens dokumentas galiotų bent 12 mėn., tad jau planuojant kelionę lėktuvu, atkreipkite dėmesį ir į dokumentų galiojimo datą", — patarė ji.

Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje. Tai, pasak Petraitienės, išties pagelbėtų kelionėje netikėtai dokumentus praradus.

Tėveliams skrendant su įvaikintu vaiku, pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus, tad jų originalais ar kopijomis reikėtų pasirūpinti iš anksto.   

Skrendantiems savarankiškai arba su lydinčiu asmeniu

Prasidėjus vasaros atostogoms, dažnai sulaukiama klausimų apie galimybes nepilnamečiams keliauti savarankiškai. Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė patarė tokiais atvejais pirmiausia išsiaiškinti oro bendrovės taisykles: nuo kokio amžiaus vaikams jau leidžiama skristi vieniems ir ar yra teikiamos palydos paslaugos.

Kai kurios aviakompanijos siūlo pasinaudoti nepilnamečių palydos paslauga. Tai yra, sumokėję mokestį, tėvai prieš skrydį patiki vaiką aviakompanijos darbuotojams. Darbuotojai rūpinasi juo oro uoste bei kelionės metu, o po išlaipinimo perduoda pasitinkančiam žmogui. Tokiais atvejais reikia tiksliai žinoti, kas pasitiks vaiką atvykimo vietoje ir pasitinkantis žmogus turi pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus oro uoste nepilnamečio palydą vykdančiam darbuotojui.

Kertant valstybės sieną, svarbu žinoti, kad nepilnamečiui savarankiškai vykstant į  Šengeno erdvei priklausančias valstybes būtina turėti tik galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tačiau jei vaikas skrenda vienas į kitas šalis, reikia notaro patvirtinto vieno iš tėvų arba abiejų tėvų leidimo.

Priminta, kad jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vykstant į šalį, kurioje reikia vizų, tėvai privalo gauti vizą ir vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Šalies oro uostuose — pagalba keliaujantiems su mažamečiais

Petraitienė priminė tėveliams, kurie į kelionę lėktuvu su vaikais ruošiasi pirmą kartą, jog Vilniaus ir Kauno oro uostai turi mažamečiams skirtus gultukus ir vežimėlius.

"Vilniaus oro uosto laipinimo galerijose, kitaip vadinamose "rankovėse", galima naudotis oro uosto vaikiškais vežimėliais. Tai itin patogu, kai išlipus iš lėktuvo norima nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Be to, Vilniaus ir Kauno oro uosto terminale, praėję aviacijos saugumo patikrą, keliaujantieji su vaikais gali naudotis vežimėliais, skirtais naudoti viduje – tai itin praverčia, kai vaikas nori miego arba netikėtai atidedamas skrydis", — sakė Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Visuose šalies oro uostuose aviacijos saugumo patikros postuose taip pat galima pasinaudoti specialiomis kėdutėmis ir gultais kūdikiams, padedančiais vienu metu pasirūpinti ir kūdikiu, ir būtinomis keliavimo procedūromis. Taip pat visuose oro uostuose įrengti patogūs kūdikių maitinimo kambariai, yra žaidimų ir spalvinimui skirtų zonų, kad netektų nuobodžiauti prieš skrydį.

Tegai:
kelionės šeimoms su vaikais, vaikai, Lietuvos oro uostai