Kriaušės, archyvinė nuotrauka.

Lietuvos įmonės klastoja ES į Rusiją eksportuojamų vaisių dokumentus

85
(atnaujinta 12:54 2018.11.17)
Pasak leidinio "De Morgen", neteisėtai eksportuotų kriaušių vertė yra 240 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 17— Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos prekybininkai tiekia Belgijos ir Olandijos kriaušes Rusijos importuotojams, nurodydami, kad vaisiai užauginti Afrikos šalyse, praneša Belgijos laikraštis De Morgen.

Pasak laikraščio, nuo 2014 metų vasaros, kai Maskva įvedė maisto embargą ES šalims, kasmet į Rusiją buvo įvežama apie 70 tūkst. tonų Belgijos ir Olandijos kilmės kriaušių. Neteisėto eksporto vertė sudaro 240 milijonų eurų.

Pasak leidinio "De Morgen", Lietuvos ir Baltarusijos prekybininkai naudoja suklastotus sertifikatus, gaudami juos iš korumpuotų sveikatos priežiūros institucijų.

Pasak leidinio, Belgijos kriaušių kontrabanda sudaro apytiksliai pusę viso eksporto į Rusiją, prieš taikant apribojimus.

2014 metų rugpjūčio mėnesį Maskva įvedė draudimą importuoti tam tikrų rūšių žemės ūkio ir maisto produktus iš šalių, kurios prisijungė prie Rusijai taikomų sankcijų. Kalbama apie JAV, ES šalis, Kanadą, Australiją ir Norvegiją. Uždrausta įvežti mėsą, dešreles, žuvį ir jūros gėrybes, daržoves, vaisius, pieno produktus.

Kaip sakė Rusijos Federacijos žemės ūkio ministerijos vadovas Dmitrijus Patruševas spalio mėnesį, nepaisant embargo, vis dar buvo draudžiama tiekti neleistinus produktus, visų pirma per Baltarusijos teritoriją. Savo ruožtu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka apkaltino Rusijos įmones tuo, kad jos pačios tiekia uždraustus produktus į Rusijos Federaciją.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
85
Tegai:
eksportas
Dar šia tema
Rusija išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere
Lietuvos vežėjams suteikta daugiau leidimų vežti krovinius į Rusiją
Lenkija siųs į Rusiją diplomatą, atsakingą už žemės ūkio produktų pardavimą
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Nord Stream-2

JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 18:04 2020.08.06)
Pranešime teigiama, kad kol kas Vokietijos uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Senato nariai pareikalavo, kad Vokietijos Zasnico uosto vadovybė nustotų remti "Nord Stream-2" statybą, pranešė laikraštis "Handelsblatt".

"Jei ir toliau teiksite prekes, paslaugas ir palaikysite projektą "Nord Stream-2", jūs trukdysite tolesniam jūsų įmonės finansiniam išgyvenimui", — leidinys cituoja trijų Amerikos senatorių, vadovaujamų Tedo Kruzo, laišką.

Uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą. 

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Tarptautinė alaus diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 7-osios šventės

(atnaujinta 17:55 2020.08.06)
Nuo rugpjūčio 7 dienos iki metų galo lieka 146 dienos, šia dieną švenčiama Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 220-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

Tarptautinė alaus diena

Pirmą rugpjūčio penktadienį švenčiama Tarptautinė alaus diena. Nuo 2007 m. ji pradėta švęsti JAV, Kalifornijoje, Santa Kruzo baruose. Vėliau išplito po visą pasaulį. Šią dieną visi alaus mėgėjai kviečiami iškelti alaus bokalą su draugais.

Alus — vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Liepos 18 dieną švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Ji skirta alaus gamintojams, tądien rengiamos alaus ragavimo ir vertinimo varžybos.

Ši diena istorijoje

1259 metais Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos). Istorijos eigoje Žemaitiją savo priešams net kelis kartus užrašė ne tik Mindaugas, bet ir Vytautas. Tačiau  tik Skalva ir Dainava ilgam išnyko iš Lietuvos žemėlapių. Žemaitija, kuri per daugelį šimtmečių buvo bene labiausiai strateginiais sumetimais atiduodama ar niokojama svetimšalių kariuomenių, iki dabar išlaikė savo išskirtinumą ir unikalumą.

Šią dieną 1861 metais Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

1992 metais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga akredituota prie Jungtinių Tautų.

2004 metų rugpjūčio 7 dieną Gdanske Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai —  Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) — aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automobilių magistralės "Via Baltica" tiesimo bei Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

1945 metais — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

Šią dieną vardadienius švenčia Donatas, Kajetonas, Sikstas, Drąsutis, Jogailė, Klaudija, Jogilė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai