Mokesčiai, archyvinė nuotrauka.

Keisis mokesčių našta savarankiškai dirbantiems asmenims

71
(atnaujinta 09:47 2018.11.21)
Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartis

VILNIUS, lapkričio 21— Sputnik. Seimas po svarstymo pritarė 2019 metų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektams, kuriuose nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Įmokų tarifai

Įmokų tarifai nuo 2019 metų turi keistis, nes mažinant šešėlį darbo santykių srityje nuspręsta sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas. Tai reiškia, kad darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis "ant popieriaus" kitais metais paaugs 1,289 karto, bet darbuotojas nuo savo darbo užmokesčio mokės visą socialinio ir sveikatos draudimo tarifą. Darbdaviui beliks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinį draudimą.

Mokesčių pokyčiai
© Photo
Mokesčiai savarankiškai dirbantiems darbuotojams.
Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60. Numatytas lubas viršijusiai pajamų daliai taikomas 0 proc. socialinio draudimo įmokų tarifas, tačiau privalomajam sveikatos draudimui lubos netaikomos.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartis. Bendrasis valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo tarifas savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartis, sieks 19,5 proc.

Nustatomos apmokestinamųjų pajamų bazės: 

90 proc. asmenims, vykdantiems individualią veiklą (neapima verslo liudijimų turėtojų), ūkininkams ir jų partneriams, kurie deklaruoja pajamas ir kurių ūkis ne mažesnis nei 4 EDV.
50 proc. asmenims, kurie negauna autorinių atlyginimų arba pajamų pagal sporto ir atlikėjo sutartis iš to paties draudėjo, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams, TŪB ir KŪB nariams.

Kaip žinoma, minimali mėnesio alga 2019 metais bus didesnė ir "ant popieriaus" sieks 555 eurus pagal būsimą mokesčių sistemą. Tai atitinka 430 eurų pagal dabartinius įstatymus. Šiuo metu minimali alga "ant popieriaus" siekia 400 eurų. Su verslo liudijimais dirba apie 45,9 tūkst. asmenų, iš jų apie 22 tūkst. teikia auklių paslaugas, vykdo statybos darbus ar užsiima transporto priemonių remontu. Vyriausybė yra apsisprendusi atsisakyti verslo liudijimų auklių paslaugoms, statybos darbams bei transporto priemonių remontui. Iš viso įmokas mokančių savarankiškai dirbančių asmenų yra apie 134 tūkst.

Mokestinė našta
© Photo
Mokestinė našta
71
Tegai:
dirbantys gyventojai, darbo užmokestis, įmokos
Dar šia tema
Skvernelis žada, kad teigiamus reformų pokyčius pajaus visi Lietuvos žmonės
Siūloma, kad mokantiems mokesčius ne Lietuvoje, nebūtų skaičiuojama skola "Sodrai"
Ekonomistas: po 2020-ųjų ES pradės taupyti pinigus, skirtus Baltijos šalims
Sumokėk mokesčius ir miegok neramiai
Nelegali finansinė veikla Lietuvoje atima iš biudžeto 200 mln. eurų
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Кошелек с евро

Lietuvoje vidutinis paskaičiuotas atlyginimas per metus padidėjo 10,4 proc.

(atnaujinta 09:57 2020.11.29)
Sveikatos sektoriuje per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus.

Tuo tarpu darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 procentais – iki 928 eurų.

Kaip pranaša Swedbank, tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją. 

Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 5,2 proc. didesnis negu antrą ketvirtį ir rodo, kad privačios bendrovės taip pat jautėsi stipriau po nuosmukio antrą ketvirtį. Kita vertus, paskutinį metų ketvirtį vidutinės algos pokytis bus kuklesnis dėl vėl sudėtingesnės verslo finansinės padėties įsibėgėjus antrai pandemijos bangai.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis buvo 1414 eurų ir per metus padidėjo 9,3 proc., o valstybės sektoriuje – 1546 eurai, arba buvo 12,7 proc. didesnis negu prieš metus.

Pažymėta, jad trečius metus iš eilės algos valstybės sektoriuje auga sparčiau negu privačiame sektoriuje. Algų augimą valstybės sektoriuje lėmė ne tik švietimo ar sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, bet ir COVID-19 pandemija, dėl kurios didesnes papildomas išmokas gavo asmenys, dirbantys sveikatos sektoriuje. Pastarajame per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento. 

Privačiame sektoriuje per metus smarkiai algos padidėjo transporto sektoriuje – jos augo 17,1 procento. Tai labiausiai susiję su per metus 9,4 proc. padidėjusia minimalia mėnesio alga ir išaugusiu koeficientu, kuris naudojamas nustatant neapmokestinamųjų dienpinigių sumą. 

Kaukių režimas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, stabiliai augo informacinių technologijų ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 7,2 ir 6,8 procentais. 

Kiek sparčiau negu antrą ketvirtį didėjo vidutinė mėnesio alga ir daugiausiai darbuotojų turinčiuose pramonės ir prekybos sektoriuose. Bene mažiausiai trečią ketvirtį padidėjo vidutinė alga labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 3 procentais. "Sodros" duomenimis, šiame sektoriuje ketvirtadalis darbuotojų gauna beveik minimalios mėnesio algos dydžio siekiantį darbo užmokestį, todėl metiniam algos pokyčiui nemažą įtaką tebedarė didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga.

Būtina pastebėti, kad labiausiai pandemija šiemet įtakos turėjo vidutinės algos dydžiui tuose sektoriuose, kuriuose algos ir taip buvo mažiausios: apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. 

"Antroji pandemijos banga kartu su antruoju šiemet karantinu ir vėl labiausiai smogia šiems sektoriams, todėl matome, kad būtent daugiausiai  šių sektorių darbuotojams yra paskelbta prastova", — pažymi banko ekonomistai.

Ekspertai pai pat pažymi, kad šie metai atskirtį tarp įvairiuose sektoriuose dirbančių asmenų algų tik dar labiau padidina. Teoriškai tai turėtų skatinti daugiau asmenų ieškoti darbo didesnį darbo užmokestį siūlančiuose sektoriuose, tačiau praktiškai darbdaviai susiduria ne tik su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, bet ir pastebi, kad kai kurių darbo netekę asmenys neskuba ieškoti darbo, rašoma pranešime.

"Tokia padėtis, kai darbo užmokestis sparčiai auga kartu su nedarbu, ilgai nesitęs. Tikimės, kad nedarbas po šuolio šiais metais pradės mažėti kitų metų viduryje, kai, pradėjus skiepyti gyventojus, į lygį, buvusį prieš pandemiją, galės sugrįžti labiausiai nukentėjęs verslas", — praneša Swedbank.

Ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau ir didės 4,5 procentais. Tai labiausiai susiję tikėtinu lėtesniu algų augimu valstybės sektoriuje ir mažesniu minimalios mėnesio algos padidėjimu.

Kol kas Vyriausybė yra patvirtinusi, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 5,8 proc., tačiau galutinį žodį turės tarti jau nauja suformuota Vyriausybė, atsižvelgusi į atnaujintas Finansų ministerijos prognozes, teigia banko analitikai.

Tegai:
vidutinis darbo užmokestis, darbo užmokestis, Lietuva
Dar šia tema
Pernai Lietuvoje darbo užmokestis augo 8,8 procentų
Dvyliktokams "širdžiai artima" profesija svarbiau nei didesnis darbo užmokestis
Vitaminai

Nustatytas vitamino B2 trūkumo pavojus

(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Pastebėta, kad vitaminas B2 arba riboflavinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, leidžiančiomis neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palengvinti daugelio ligų sukeltą oksidacinę žalą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Perdanos universiteto ekspertai pasakojo apie vitamino B2 trūkumo pavojų, rašo "Star".

Pastebėta, kad vitaminas B2 arba riboflavinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, leidžiančiomis neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palengvinti daugelio ligų sukeltą oksidacinę žalą.

Tačiau didelis laisvųjų radikalų kiekis gali pakenkti ląstelėms ir audiniams, o vėliau padidinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir Alzheimerio ligos riziką.

Taip pat riboflavino trūkumas yra susijęs su padidėjusiu oksidaciniu stresu, dėl kurio gali pablogėti kraujodaros sistemos funkcijos, atsirasti anemija ir eritroidinė hipoplazija. Virškinimo sistemą taip pat gali varginti vitamino B2 trūkumas, sutrinka medžiagų apykaita.

Be to, ekspertai pažymi, kad reikiamo šios medžiagos kiekio trūkumas gali sukelti migreną, plaukų slinkimą, kataraktą, o jos papildymas priešingai, gali pagerinti būklę esant tokioms problemoms.

Tegai:
sveikata, vitaminai
Dar šia tema
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Mokslininkai papasakojo apie džiovintų vaisių pranašumą prieš šviežius