Londonas, archyvinė nuotrauka.

Londone pristatoma Lietuvos investicinė aplinka

22
(atnaujinta 11:22 2018.11.26)
Renginio metu Vilius Šapoka kartu su akademikais, politikos formuotojais bei verslo pasaulio lyderiais taip pat dalyvaus diskusijoje, kurioje aptars Lietuvos potencialą tapti fintech centru Europoje

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka dalyvauja Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei tyrimų centro "Emerging Europe" organizuojamame renginyje Londone, skirtame apžvelgti Lietuvos investicinę aplinką, praneša Finansų ministerija.

Ministras potencialiems investuotojams pristatys reikšmingai investicinę aplinką gerinančius pokyčius mokesčių, finansų politikos bei finansų paslaugų srityse, vykdomas struktūrines reformas ir ateities prioritetus.

"Per pastaruosius kelerius metus paklojome tvirtą pamatą finansinių paslaugų ir finansinių technologijų sektoriui. Matydamos teigiamus pokyčius, kasmet Lietuvoje plėtoti veiklą pradeda vis daugiau fintech įmonių, kurios vertina čia esančias sąlygas. Sustoti neketiname – ir toliau kryptingai dirbsime, kad Lietuva fintech srityje kasmet stiprintų lyderės poziciją", – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Renginio metu Vilius Šapoka kartu su akademikais, politikos formuotojais bei verslo pasaulio lyderiais taip pat dalyvaus diskusijoje, kurioje aptars Lietuvos potencialą tapti fintech centru Europoje.

Ministras taip pat susitiks su potencialiais investuotojais, fintech kompanijų vadovais.

Pasaulio finansinių paslaugų sektorius ieško naujų galimybių vartotojams pasiūlyti kokybiškesnes ir lengviau prieinamas finansines paslaugas. Tokios inovatyvios priemonės kaip fintech leidžia konkuruoti su tradiciniais finansinių paslaugų teikimo būdais.

Prezidentūra primena, kad fintech sritį reguliuojantis Lietuvos bankas licencijas išduoda du–tris kartus sparčiau nei kitos ES valstybės, teikia pagalbą įmonėms įsikuriant Lietuvoje ir išbandant naujus produktus. Be to, kartu didelis dėmesys skiriamas pinigų plovimo, informacijos saugos, kibernetinio saugumo rizikoms valdyti.

22
Tegai:
Fintech, verslas, Vilius Šapoka, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministras: siekiame, kad Lietuva taptų Fintech tarptautiniu centru
Vilniuje atsiras "16+1" formato finansinių technologijų koordinavimo centras
Lietuva Azerbaidžanui gali tapti vartais į ES
Grybauskaitę ir Xi Jinpingas Šanchajuje aptars Lietuvos prekių eksportą į Kiniją
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 10:27 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiją (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pranešama, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje nurodyta JAV Iždo departamento Kovos prieš finansinius nusikaltimus padalinio FinCEN medžiaga. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, gali priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą