Dmitrijaus Medvedevo vizitas Kinijoje, archyvinė nuotrauka.

Kaip Trampas perleido Rusijai prekybą su Kinija

39
(atnaujinta 14:51 2018.12.11)
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Trampas įvedė muitus metų viduryje, pasak jo, yra nesąžiningos prekybos apimties santykis su Kinija, didėjantis prekybos deficitas; kitaip tariant, Vašingtonui nepatiko, kad JAV perka daugiau nei parduoda

VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Autoritetingas leidinys "Business Insider" paskelbė šokiruojančius duomenis apie JAV užsienio prekybą: spalio mėnesį JAV bendrovės prarado 6,2 milijardus dolerių tik tam, kad sumokėtų muitus — tai didžiausia suma istorijoje. Ką Pekinas padarė, siekdamas išvengti atitinkamų nuostolių ir kokios yra Rusijos galimybės užimti laisvą vietą Kinijos vidaus rinkoje, pasakoja RIA Novosti korespondentas Aleksandras Lesnych.

Dervos statinė

Šių metų gegužės mėnuo tapo atspirties tašku JAV užsienio prekybos krizei. Jei sausio-balandžio mėnesiais bendra importo ir eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją eksportuojamų prekių amerikiečių kompanijoms muitų suma sudarė 10,8 milijardų JAV dolerių, tai nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio — beveik trečdaliu daugiau: 15,1 milijardo.

Kinija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Вильф

Tuo tarpu bendra muitų suma išaugo daugiau nei dvigubai. Praėjusį spalį JAV bendrovės sumokėjo 6,2 mlrd. dolerių importo ir eksporto muitų, o praėjusį spalį — 3 mlrd. Be to, prekių importuotojai iš Kinijos išleido 2,6 mlrd. JAV dolerių, kad sumokėtų Kinijos muitus, palyginti su 0,4 mlrd. dolerių suma "prieškario" laikotarpiu.

Žinoma, poreikis mokėti tokius didelius mokesčius rimtai paveikė verslo procesus, vykstančius Amerikos kompanijose. Augančios išlaidos atstumia potencialius investuotojus, prekių kainos kyla (vien spalio mėn. infliacija buvo 0,3%, palyginti su 0,1% rugsėjo mėn.), pardavimai mažėja. Dėl to bendrovės priverstos optimizuoti išlaidas, įskaitant atsisakymą plėsti gamybą ir samdyti naujus darbuotojus.

Sprendžiant iš Trampo įrašų Twitter, jis labai patenkintas šia padėtimi. "Mes uždirbame milijardus pagal mūsų tarifus. Vėl padarysime Ameriką turtingą", — rašo Amerikos prezidentas.

​Kurį laiką importo mokesčiai tikrai padėjo padidinti pinigų srautus į Amerikos iždą. Galbūt tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV federalinis rezervas padidino savo prognozę apie BVP augimą einamaisiais metais nuo 2,8% iki 3,1%.

Tačiau ilgainiui Amerikos bendrovių apyvartos mažėjimas, kartu su augančiomis kainomis vartotojams ir blogėjančia investicine aplinka, sulėtino ekonomikos augimą. Spalio pradžioje Tarptautinis valiutos fondas, reguliariai peržiūrėdamas pasaulio ekonomikos būklę, sumažino JAV BVP augimo prognozes nuo 2,7% iki 2,5%.

Pagrindinė priežastis, kodėl Trampas įvedė muitus metų viduryje, pasak jo, yra nesąžiningas prekybos apimties santykis su Kinija, t.y didėjantis prekybos deficitas. Kitaip tariant, Vašingtonui nepatiko, kad JAV perka daugiau nei parduoda.

Bet čia pažangos nematyti. Prekybos deficitas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos didėja penktą mėnesį iš eilės, o spalio mėnesį jis išaugo 1,7 proc. — iki 55,5 mlrd. dolerių. Tai didžiausias skaičius per pastaruosius dešimt metų nuo 2008 metų krizės.

Šventa vieta tuščia nebūna

Svarbu pabrėžti, kad JAV deficito augimą nulemia ne importo sumažėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o priešingai —  25 proc. sumažėjęs JAV prekių eksportas į Kiniją.

Prasidėjus prekybos karui su Vašingtonu, Pekinas pradėjo ieškoti naujų tiekėjų vidaus rinkai. Lapkričio pradžioje Šanchajuje vyko neįprasčiausia prekybos mugė — "China International Import Expo".

Garbės svečias parodoje buvo Rusija, kurios delegacijai vadovavo ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Prekybos centras, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Александр Кряжев

Forumo metu Maskva ir Pekinas pasirašė susitarimus dėl maisto produktų, aukštųjų technologijų produktų, medicinos prekių ir įrangos, kosmetikos ir sveikatos produktų, juvelyrinių dirbinių tiekimo. Pagal sudarytas sutartis Pekinas pažadėjo suteikti trisdešimties procentų PVM kompensaciją ir nulinius muitus.

"Atomstroyexport" sutartis dėl dviejų reaktorių Tianvano AE Jiangsu provincijoje ir greitojo neutronų demonstravimo branduolinio reaktoriaus statybos, gali būti laikoma viena stambiausių.

Neseniai Šanchajuje buvo atidaryta Rusijos eksporto centro atstovybė — tai svarbus žingsnis rengiantis pasirašyti susitarimą didinti dalį atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis tarp Maskvos ir Pekino. Tai, pasak "Vnešekonombanko" vadovo Igorio Šuvalovo, gali įvykti iki šių metų pabaigos.

39
Tegai:
muitai, Kinija, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Business Insider" paaiškino, kaip Trampo prekybos karas smogs JAV
Europos Komisija įvedė muitus JAV prekių importui
Trampas pasirašė įsakus, leidžiančius apeiti muitus metalų tiekimui
Vilnius

Ekspertas: antroji COVID-19 banga gali smogti Baltijos šalims daug stipriau nei pirmoji

(atnaujinta 18:56 2020.05.29)
Jei epidemija pasikartotų, naujos ribojamosios priemonės galėtų visam laikui panaikinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos atveju Baltijos šalys greičiau nesiims tų ribojamųjų priemonių, kurios yra šiandien, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis papasakojo, kad Vyriausybė ketina parengti planą antrosios koronaviruso bangos šalyje atvejui.

Jis pareiškė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Ekonomistas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Europos Sąjungos visuomenė, įskaitant Baltijos šalis, labai priklauso nuo visuomenės nuomonės, o jų politikai patiria informacinį spaudimą, todėl Lietuva negalėjo neįvesti griežtų apribojimų dėl koronaviruso.

"Tarkime, kad vasarį Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, ar iš viso kitos Europos šalies ministras pirmininkas pareiškia, kad nesiims jokių priemonių. Jis iškart susiduria su kaltinimų lavina, kad jis yra savo šalies priešas, ir bet kuri šios šalies piliečio mirtis nepriimtinų priemonių fone reikš jo politinės karjeros pabaigą. Vienintelė šalis, kuri nesiėmė griežtų karantino priemonių, yra Švedija. Mes žinome, kad Vyriausybė ten patiria gana stiprų spaudimą. Bet kuris Europos biurokratas yra orientuotas į tai, kad sumažintų savo atsakomybę prieš tautą, prieš politines partijas, politinę sistemą, oponentus", — paaiškino jis.

Zubecas mano, kad dabar politikai yra priešingoje situacijoje, jei antrosios bangos atveju bus taikomi tie patys apribojimai, tada jiems vėl bus daromas spaudimas.

"Jei ta pati Lietuva infekcijos pasikartojimo atveju paskelbs tas pačias ribojamąsias priemones, žala Baltijos šalių ekonomikai, visoms trims valstybėms, tarp jų Lietuvai, bus daug didesnė nei pirmosios bangos metu. Investuotojai gali tiesiog atsikelti ir išeiti, nes jie nenori investuoti į šalį, kuri staiga be jokios priežasties nutraukia savo ekonomiką ir jie praranda daug pinigų. Patrauklumas investicijoms, kuris ir taip nedidelis, apskritai bus lygus nuliui. Nemanau, kad pasikartojimo atveju Baltijos šalys imsis tų priemonių, kurios yra šiandien", — pasakė ekspertas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio 10:55 valandos duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Baltijos šalys, pandemija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie rekordinį koronavirusinių infekcijų skaičių per parą
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Vysocko

(atnaujinta 15:55 2020.05.29)
Nuo praėjusio pavasario rusiškų dujų tiekimas tapo reguliarus. Laivas "Coral Fungia" turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Laivas "Coral Fungia" praėjusį šeštadienį išplaukė iš Vysocko uosto ir penktadienį, 04:15, atplaukė į Klaipėdą. SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atkeliavo penktasis per visą šalies istoriją Amerikos suskystintų gamtinių dujų krovinys. Tanklaivis į šalį pristatė 155 tūkstančius kubinių metrų dujų.

KN duomenimis, per gegužės mėnesį Lietuva turėjo gauti 320 tūkstančių kubinių metrų SGD.

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina brangiai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų už jo nuomą. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusiško kuro tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per Klaipėdos terminalo egzistavimo laiką buvo tik kelios jų partijos.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Lietuva niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su JAV, juolab, kad šalis iš pradžių nebuvo laikoma pagrindine tiekėja.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Amerikiečių dainininkė Grimes

Elono Masko mylimoji nusprendė parduoti savo sielą

(atnaujinta 19:22 2020.05.29)
Indie pop žvaigždė Grimes nepradėjo "smulkintis" ir atidarė parodą, kurioje kiekvienas mokus kolekcininkas gali ne tik nusipirkti jos paveikslus, bet ir pasivaržyti dėl dainininkės nemirtingosios dalies

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Amerikiečių dainininkė Grimes, kuri neseniai pagimdė vaiką nuo Elono Masko, ir toliau stebina: žvaigždė ketina parduoti savo sielą naujo meno projekto ribose.

2020 metų gegužės pradžioje 32 metų dainininkė pagimdė kūdikį, kurio tėvas — garsusis milijardierius ir "Tesla" bei "Space X" įkūrėjas. Po to internete buvo aptarinėjamas vardas, kurį tėvai davė savo kūdikiui. Neįprasta santrumpa suneramino ne tik gerbėjus, bet ir JAV įstatymus, po to pora turėjo atlikti keletą pakeitimų ir pervardyti savo sūnų.

Kaip pranešė leidinys "Bloomberg", po vaiko gimimo Grimes vėl pasinėrė į kultūrinį gyvenimą ir sukrėtė gerbėjus. Žvaigždė atidarė savo pirmąją parodą, kurioje, be meno eksponatų, pateikė pardavimui ir savo sielą.

Kūrinys "Išpardavimas" — tai yra dainininkės sielos dalelė, patvirtinta pagal visus teisinius kanonus: dokumentą "dėl nuosavybės" parengė patyrę teisininkai ir pati Grimes.

Šaltinio teigimu, žvaigždė iš pradžių planavo parduoti savo sielą už 10 milijonų dolerių, nes ji "nenorėjo, kad kas nors ją nusipirktų". Tačiau dėl dabartinės koronaviruso pandemijos ir ekonominės krizės Grimes nusprendė surengti aukcioną ir leisti gerbėjams savarankiškai įvertinti jos esybę.

Tegai:
JAV, Elonas Maskas
Dar šia tema
Elonui Maskui ir dainininkei Grimes gimė vaikas