Elektrėnų šiluminė elektrinė

Bus užkonservuotas 8-asis didžiausios Lietuvoje šiluminės elektrinės blokas

151
Kartu su 7-uoju bloku, kurio eksploatacija nutraukta 2018 metų pradžioje, jis bus naudojamas Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymų metu

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Energetikos įmonių grupei "Lietuvos energija" priklausanti bendrovė "Lietuvos energijos gamyba" (LEG) priėmė sprendimą užkonservuoti aštuntojo bloko didžiausios šalyje šiluminės elektrinės Elektrėnuose darbą, praneša LEG spaudos tarnyba.

Kadangi 2019 metais strateginis rezervas nebus užsakomas, LEG valdyba priėmė sprendimą nuo 2019 metų sausio 1 dienos nutraukti aštuntojo bloko eksploataciją bei jį konservuoti.

Šiuo metu aštuntasis blokas teikia elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, paslaugą (vadinamąjį strateginį rezervą), o septintasis blokas konservuotas jau nuo 2018 metų sausio 1 dienos.

Kaip septintasis, taip ir aštuntasis blokas bus konservuojamas tokiu būdu, jog esant poreikiui būtų galima operatyviai bloką vėl įvesti į eksploataciją. Tai reiškia, kad abu blokai galės gaminti elektros energiją, kai to prireiks perdavimo sistemos operatoriui pagal iš anksto suplanuotą Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymo programą.

Kaip pažymi bendrovė, abu senieji Elektrėnų komplekso blokai žemų elektros energijos kainų rinkoje negali veikti konkurencingai ir iš elektros energijos gamybos uždirbamomis pajamomis padengti ne tik jų išlaikymui patiriamų pastoviųjų kaštų, bet ir kintamųjų elektros energijos gamybos kaštų. Todėl jie bus konservuojami siekiant minimizuoti sąnaudas.

Naujausias Elektrėnų komplekso elektros energijos gamybos įrenginys — kombinuotojo ciklo blokas — 2019 metais, kaip ir šiemet, teiks tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą. Tai gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 valandų laikotarpį.

Kitų metų birželio mėnesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos tinklų operatoriai išbandys elektros energijos sistemos veikimą izoliuotame režime. Izoliavimo testavimo metu Baltijos valstybėse elektros tinklai bus atjungti nuo Rusijos energetikos sistemos per 12 valandų. Per šį laikotarpį jie bus prijungti prie "Nordics" ir "Poland".

Anksčiau Baltijos šalys nusprendė pasitraukti iš BRELL energetikos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Baltijos respublikų sinchronizacija su Europos energetikos sistema turėtų būti įgyvendinta iki 2025 metų. Planuojama, kad Baltijos valstybės bus prijungtos prie Europos tinklų per Lenkiją, per jungtį "LitPol Link".

Savo ruožtu Baltarusijos ir Kaliningrado srities elektros tinklai jau 2020 metais galės veikti autonomiškai nuo Baltijos šalių.

151
Tegai:
elektrinė, Lietuva, elektra, Elektrėnai
Dar šia tema
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo iš BRELL fone
Kauno hidroelektrinė

Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą

(atnaujinta 13:04 2021.03.03)
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias, dėl ko Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Padidėjus vandens lygiui Nemune, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą, praneša bendrovė "Ignitis gamyba".

Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos. 

Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose.

"Ignitis gamyba" primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės mariose kaupti ar išleisti per daug vandens. Kad išlaikytų tinkamą Kauno marių lygį, per parą Kauno HE per turbinas turi praleisti  maždaug tiek pat vandens, kiek ir priteka į Kauno marias.

Trečiadienio ryto duomenimis, Nemuno debitas ties Kauno HE buvo 320 m3/s. Nemuno debitui viršijus 600 m3/s, situacija būtų suvaldyta atidarius Kauno HE pralaidas ir nuleidus vandens perteklių iš Kauno marių.

Pastarąjį kartą Kauno HE pralaidas teko atidaryti 2013 metų pavasarinio potvynio metu. Pagal prognozuojamą Nemuno debitą, šį pavasarį pralaidų atidarymas taip pat mažai tikėtinas.

Tegai:
Kauno marios
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo vakcinos nuo koronaviruso masinė gamyba
Kauno prekybos centre rastas į sprogmenį panašus daiktas
Vasarą elektros gamyba Lietuvoje išaugo 64 %
SGD tanklaivis Coral Energy

Lietuva gavo pirmąją šį mėnesį SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 10:29 2021.03.03)
Šį kartą Klaipėdos terminalas gavo šiek tiek didesnį krovinį, nei paprastai atkeliauja iš Rusijos gamyklos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" į Klaipėdos uostą įplaukė ankstyvą trečiadienio rytą, rodo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Krovinys atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės 'Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu dujovežis yra netoli Klaipėdos terminalo ir laukia iškrovimo.

Pagal terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką, tanklaivis "Coral Energy" į Lietuvą pristatė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD. Šis tūris yra šiek tiek didesnis nei įprastai dujų vežėjai gabena iš Rusijos.

Ankstesnė Rusijos SGD partija buvo pristatyta į respubliką vasario viduryje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD ir dėl Vašingtono daromo spaudimo, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: pirkti Klaipėdos terminale SGD Lenkijai nėra prasmės
Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu
Lietuvą pasiekė nauja Amerikos SGD partija
Gitanas nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 11:26 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentacija, bandant pakoreguoti ilgametę tradicija, yra silpna. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008—2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai, greičiausiai, yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "Valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai sakant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių pakankamai agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip, greičiausiai, ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušackas — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P.S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėti į problemą teoriškai nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausiai savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, po ko galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei