Банк Luminor, архивное фото

"Luminor" ekonomistas paaiškino, kodėl Lietuva negaus pusės milijardo eurų

47
(atnaujinta 20:22 2018.12.14)
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, ES parama yra mažinama tada, kai šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą viršija 75% ES vidurkio, Lietuvoje šis rodiklis yra 75,5 proc

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Banko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kodėl Lietuva 2020-2027 metais gaus 500 mln. eurų mažesnę ES paramą.

Apie tai Mauricas parašė savo paskyroje Facebook.

Ekonomisto teigimu, tokį finansavimo sumažėjimą lėmė žemas darbo užmokestis švietimo srityje ir žemos komunalinių paslaugų kainos. Ekonomistas teigia, kad Lietuva yra "pigi šalis". Pavyzdžiui, elektros energijos, dujų, šildymo ir vandens kainos Baltijos šalyse yra 27 proc. mažesnės nei visoje Europos Sąjungoje.

"Paaiškinsiu: ES parama yra mažinama tada, kai šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (t.y. atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus) viršija 75% ES vidurkio. Lietuvos BVP/gyventojui yra vos 46% ES vidurkio, tačiau kadangi Lietuva yra pigi šalis (kainų lygis siekia vos 61% ES vidurkio), tai mes neva galime nupirkti visko 1/0.61 = 1.61 karto daugiau nei vidutinis europietis", — pažymėjo jis.

Pagal šį skaičiavimo metodą Lietuvoje BVP vienam gyventojui yra 75,5 proc.

Pasak Lietuvos finansų ministerijos, 2019 metais ES skirs daugiau nei du milijardus eurų Lietuvai.

Kitų metų ES biudžete numatyta skirti daugiau lėšų Europos infrastruktūros tinklų priemonei (angl. CEF), kuri nagrinėja svarbūs tarptautiniai transporto ir energetikos projektai, tokie kaip "Rail Baltica".

Anksčiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ES tiesioginių išmokų pasiūlymai ūkininkams yra nepriimtini Baltijos šalims. Pasak respublikos vadovės, išmokų sumažinimas sukurs nevienodas konkurencijos sąlygas rinkoje.

Lietuvos Respublika siekia didinti ES subsidijas tiek politiniu lygmeniu, tiek įvairiais veiksmais, tačiau iki šiol tokie kovos metodai daug rezultatų nedavė. Iki šiol subsidijų ūkininkams dydis yra beveik trečdaliu mažesnis nei ES vidurkis.

47
Tegai:
Lietuva, biudžetas
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek Lietuva gaus iš ES biudžeto 2019 metais
Lietuvoje bus įrengtos nemokamo "Wi-Fi" zonos už ES lėšas
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Moters ir vyro atlyginimai

Įvardytos priežastys, kodėl moterys Lietuvoje uždirba mažiau nei vyrai

(atnaujinta 11:59 2020.09.27)
Remiantis tyrimu, Lietuvoje įdarbinant moteris atsižvelgiama ne į kvalifikaciją, o į tai, ar ji turi vaikų, ar ji gali būti lanksti darbo valandų atžvilgiu, kokia jos išvaizda

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai — atlyginimų atotrūkis praėjusiais metais siekė 12,4 proc., rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kiemas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Atlikus tyrimą šalies įmonėse, nustatyta, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje — dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Todėl moterys karjeros viršūnę tirtose įmonėse dažniausiai pasiekia būdamos 40–49 metų — šiuo amžiaus tarpsniu vidutinis moterų darbo užmokestis kai kuriais atvejais lenkė vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl tampa akivaizdesni, ir dažniausiai — moterų nenaudai. 

"Verti po lygiai" projekto metu aiškintasi atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio priežastys, atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa, tirta esama situacija atrinktose įmonėse. 

Priežastys, kodėl moterys uždirba mažiau

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio siekė 12,4 proc. Tai — tiek pat, kaip ir 2014 metais, po kurių iki pat 2017-ųjų šis rodiklis augo.

2018 ir 2019 metais pastebimas atotrūkio mažėjimas, tačiau ekspertų manymu, statistiką pakoregavo ne geresnė lyčių lygybės situacija, o ekonominiai procesai: padidėjęs vyrų nedarbas, augę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nes moterys jame sudaro didžiąją daugumą darbuotojų. 

Analizuojant darbo užmokesčio skirtumus konkrečiose ūkio šakose, nustatyta, kad, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis buvo ir 30,2 proc., o finansinėje ir draudimo veikloje — 36,3 proc. mažesnis nei vyrų. 

"Dvigubas moterų užimtumas — darbe ir namuose. Namų ūkio ruoša, poilsio organizavimas, šeimos kultūros, tradicijų puoselėjimas, darbas auklėjant vaikus, senelių ir suaugusių šeimos narių globa – visi šie rūpesčiai paprastai gula ant moterų pečių. Turint daugybę kitų įsipareigojimų, moteriai sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, padaryti profesinę karjerą, užimti vadovaujančias pareigas, pasiekti aukštą materialinį statusą ir darbo užmokesčio lygį", — sakė Mykolo Romerio universiteto mokslininkė prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė.

Skirtingas moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygis. Pats mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų 28 Europos Sąjungos valstybių — Lietuvoje. Jis 2019 metais sudarė tik 1,6 proc., kai ES vidurkis — 11,4 proc. Viena vertus, Lietuvos moterų ir vyrų užimtumo lygis beveik vienodas, antra vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas.

Lyčių skirtumai iškyla ir ieškant darbo. Moterų nedarbas tęsiasi ilgiau nei vyrų, jos dažniau išstumiamos į namų ūkį. Dauguma bedarbių vyrų kur kas greičiau susiranda darbą, o didelė dalis moterų, išstumtų iš rinkos, netenka darbo visam laikui.

Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas. Viena vertus, moterys, turinčios aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, negali visavertiškai savęs realizuoti Lietuvoje, antra vertus, tai reiškia, kad valstybėje neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai. 

Taip pat pastaruoju metu šalyje pastebima tendencija, kai moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo. Siekiant įnešti svarų indėlį į namų ūkio biudžetą, jos kur kas dažniau nei vyrai imasi bet kokių prieinamų darbų, nes neturi galimybių laukti darbo pasiūlymo, atitinkančio jų išsilavinimą.

Ryškus pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas. Moterys dažniau užima mažiau svarbias, neprestižines darbo vietas ir dažniau dirba lanksčiose, nepagrindinėse darbo rinkose.

Pagrindinėmis vyrų veiklos sritimis išlieka statybų sektorius, transporto ir saugojimo veikla, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Pagrindinės moterų ekonominės veiklos sritys — žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, švietimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Dažnai tai — menkiau apmokamos profesijos. 

Moterų diskriminacija sprendimų priėmimo srityje ir valdyme. Nors bendras moterų išsilavinimo lygis yra aukštesnis, jos yra menkai atstovaujamos vadovaujamose pozicijose, sprendimų priėmimo grandyse (diplomatinėse atstovybėse, parlamente, ministrų kabinete, savivaldybių tarybose ir panašiai). 

Profesinės karjeros ir šeimos gyvenimo derinimas ir darbas nepilną darbo dieną. Galimybė derinti profesinį ir šeimos gyvenimą yra svarbi tiek moterims, tiek vyrams, nes didina darbo jėgos lankstumą, gerina žmonių gyvenimo kokybę, leidžia sėkmingai integruotis į darbo rinką ir išsilaikyti joje. 

Tyrimai rodo, kad tarp motinos ir vaiko gerovės yra tiesioginis priklausomybės ryšys. Moteris, turėdama lėšų, jas investuoja į savo vaikų išsilavinimą, sveikatą, pomėgius. Taigi, moterų diskriminacijos, ypač darbo rinkoje, problema tampa visos visuomenės problema.

Lietuvos vyrai kur kas rečiau nei moterys dirba ne visą darbo dieną. Taip yra dėl vyraujančio stereotipinio požiūrio, kad vaikų ir kitų globos reikalaujančių šeimos narių priežiūra turi būti priskiriama išimtinai moterims.

Moterų diskriminacija priimant į darbą. Remiantis tyrimu, Lietuvoje, įdarbinant moteris atsižvelgiama ne į kvalifikaciją, o į tai, ar ji turi vaikų, ar ji gali būti lanksti darbo valandų atžvilgiu, kokia jos išvaizda.

Kadangi įdarbinimo procese į moters kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus kreipiama nepakankamai dėmesio, aukštą kvalifikacijos lygį ir kompetencijas turinčios moterys yra priverstos rinktis mažiau kvalifikuotą darbą. 

Labiausiai kriterijus dėl vaikų turėjimo taikomas 25–39 metų amžiaus moterims — būtent tokio amžiaus moterys dažniausiai gimdo ir augina vaikus, todėl jų padėtis darbo rinkoje yra sudėtingiausia. 

Panaši tendencija yra ir dėl darbo valandų lankstumo. Vaikus auginančiai moteriai sunkiau būti lanksčiai dėl darbo valandų, nes ji yra priversta derinti vaikų auginimą su darbu. Į fizinę išvaizdą daugiausia dėmesio kreipiama priimant į darbą 40–54 metų amžiaus moteris.

Tuo tarpu vyrams įdarbinimo procese taikomi kiti pagrindiniai kriterijai: profesinė patirtis, kvalifikacijos lygis, amžius, mobilumo galimybė ir kalbų įgūdžiai.

Darbo užmokesčio diskriminacija pagal lytį. Darbo kodeksas įpareigoja moterims ir vyrams už tą patį arba lygiavertį darbą mokėti vienodą atlygį.

Tačiau moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka tiek privačiojo, tiek ir viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose. Praėjusiais metais MRU atliko tyrimą pasirinktose viešojo ir privataus sektoriaus įmonėse ir įstaigose, kuriose buvo vertinamas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas.

Tyrimas parodė, kad vienoje iš penkių privataus sektoriaus įmonių moterys uždirbo 2,7 proc. mažiau nei vyrai už vienodą ar vienodos vertės darbą, o viešajame sektoriuje moterų atlygis buvo mažesnis net trijose iš penkių vertinime dalyvavusių įstaigų — atitinkamai, 2,9 proc., 3,7 proc., ir net 7 proc.

Tačiau specialistai pastebi, kad daugiausia atotrūkį tarp algų lemia tai, kad didesnė dalis moterų nei vyrų dirba prastesnį uždarbį siūlančiuose sektoriuose.

Tegai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlyginimas, vyrai, moterys, Lietuva
Dar šia tema
Karbauskis prašo LRT paaiškinti išmokėtų atlyginimų dydį
Lietuvoje įsigalioja Darbo kodekso pokyčiai

Nėščia žmona išgelbėjo kraujuojantį vyrą nuo mirties ryklio burnoje

(atnaujinta 13:59 2020.09.27)
Moteris neišsigando pavojaus ir šoko į vandenį paskui vyrą. Laimei, ji sugebėjo jį išgelbėti ir nesusižeisti

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Netoli Floridos koralinių rifų salyno (Florida Keys) JAV pietryčiuose nėščia moteris išgelbėjo kraujuojantį vyrą nuo mirties bukasnukio ryklio burnoje. Apie tai praneša vietos laikraštis "The Miami Herald".

Incidentas įvyko sekmadienio rytą, rugsėjo 20 dieną, kai 30-metis Andrew Eddie su žmona Margot Dukes ir jos šeima plaukė valtimi. Kai tik Andrew paniro į vandenį, 2,7 metro ilgio ryklys griebė jam už peties.

"Dukes pastebėjo ryklio nugaros peleką. Tada jos akivaizdoje vanduo nusidažė raudona spalva. Tą pačią sekundę ji šoko į vandenį ir įtempė Andrew į valtį", — skelbiama policijos pranešime.

Pareigūnai teigia, kad per ryklio išpuolį Andrew sunkiai sužalotas, o jo žmona nenukentėjo. Vyras buvo nuvežtas į artimiausią ligoninę, kur laiku gavo pagalbą.

Bukasnukiai rykliai yra itin agresyvūs ir kelia pavojų žmonėms. Jie paplitę daugelyje tropinių jūrų pakrančių, lagūnų, užutėkių. Šie rykliai yra itin agresyvūs ir griebia bet kokią potencialią auką. Dėl savo agresyvumo ir gyvenimo greta sausumos, bukasnukiai rykliai yra vieni dažniausiai žmones užpuolančių ryklių.

Tegai:
ryklys