Elektros energijos perdavimo tinklui modernizuoti bus skirta beveik 3 mln eurų
(atnaujinta 09:54 2018.12.23)
Rekonstrukcija užtikrins energijos tiekimo patikimumą ir stabilesnį sistemų veikimąVILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Elektros energijos perdavimo tinklas bus modernizuotas už beveik 3 mln eurų, praneša Energetikos ministerija.
ES struktūrinių fondų finansavimas skirtas dviem elektros energijos perdavimo tinklo modernizavimo projektams. Pirmasis — Aleksoto transformatorių pastotės skirstyklos Kaune, bendra vertė 1,39 mln. eurų, iš kurių 695,5 tūkst. eurų bus finansuojama ES fondų lėšomis.
Tai turėtų užtikrinti elektros energijos perdavimo ir tiekimo patikimumą elektros vartotojams Kauno miesto savivaldybėje.
Taip pat bus modernizuotos elektros oro linijos ruože Neris-Molėtai-Utena — jose bus įrengtos naujos pažangios žaibosaugos technologijos bei kiti infrastruktūros elementai. Bendra projekto vertė siekia beveik 1,6 mln. eurų, iš kurių apie 738,2 tūkst. eurų finansuojama ES fondų lėšomis.
Abu projektus įgyvendins elektros tinklo perdavimo operatorius AB "Litgrid".
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Baltijos šalys pareiškė norą palikti BRELL energijos žiedą, kad užtikrintų nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Sinchronizuotis su ES tinklais planuojama per Lenkiją, per jau sukurtą "LitPol Link" jungtį.
Tuo tarpu Baltarusijos ir Kaliningrado srities energetikos sistemos iki 2020 metų galės veikti nepriklausomai nuo Baltijos šalių.
Kai kurie ekspertai mano, kad po Lietuvos išėjimo iš BRELL, šalis turės tik energijos tiekimus iš Lenkijos ir elektos jungtį "NordBalt", kuri veikia su sutrikimais.
Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse
(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojaiVILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.
Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.
Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).
Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui
(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentasVILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.
Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.
Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.
Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.
Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.
Infekcinių ligų specialistas papasakojo, ar COVID-19 persirgę asmenys gali užkrėsti kitus
(atnaujinta 07:46 2021.03.07)
Pasak eksperto, kai kurie asmenys, po klinikinio pasveikimo, kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiuVILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Persirgę COVID-19 liga asmenys dažniausiai negali užkrėsti kitų, tačiau daug kas priklauso nuo padermės patogeniškumo ir imuniteto, sakė RIA Novosti apklausti infekcinių ligų specialistai, pažymint, kad šis klausimas vis dar tiriamas.
"Ligos [COVID-19 — Sputnik] trukmė dažniausiai neviršija dviejų savaičių, tačiau, nepaisant to, pas kai kuriuos žmones, ypač turintys silpną imunitetą, tam tikras virusinis tipas. Tai yra, po klinikinio pasveikimo, jis kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu", — sakė RTDU universiteto Infekcinių ligų katedros docentas Sergejus Voznesenskis.
Jis pridūrė, kad žmonių, kurie ilgą laiką skleidžią koronavirusą, nėra daug.
"Mažos koncentracijos virusas nedažnai sukelia daug atvejų", — pridūrė Voznesenskis.
Savo ruožtu medicinos centro "Leader of Medicine" vyriausiasis gydytojas infekcinių ligų gydytojas Jevgenijus Timakovas teigė, kad išskiriamo viruso kiekis priklauso ir nuo koronavirusą patyrusio asmens užkrečiamumo laipsnio.
"Tai gali būti nepakankama infekcijai ir ji nėra perduodama toliau", — sakė Timakovas.
Timakovas pažymėjo, kad naujų COVID-19 padermių patogeniškumas bus tiriamas toliau, tačiau atsiradę potipiai greičiausiai nesukels masinės infekcijos.