Talachovo ŠE, archyvinė nuotrauka.

Gegužę bus bandoma atskirti Kaliningrado srities ir Baltijos šalių energetikos sistemas

69
(atnaujinta 12:28 2018.12.26)
Kaliningrado srities energetinį saugumą užtikrins keturios naujos jėgainės, kurių bendras pajėgumas yra apie 1 GW

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Bandymai atskirti Kaliningrado srities ir Baltijos šalių energetikos sistemas numatyti 2019 metų gegužės mėnesį, interviu RIA Novosti metu pranešė Rusijos Federacijos energetikos ministro pavaduotojas Andrejus Čerezovas.

"2019 metų gegužės mėnesį Kaliningrade bus atlikti darbo izoliuotu režimu bandymai. Tai būtina, nes Baltijos šalys vasarą planuoja atlikti pirmąjį bandymą atsiskirti nuo Rusijos energetikos sistemos", — sakė Cherezovas.

Dabar Kaliningrado srities energetikos sistema yra sujungta su Rusija per Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros tinklus. Regiono energetinę saugą užtikrins keturios naujos jėgainės, kurių bendras pajėgumas yra apie 1 GW.

Trys šiluminės elektrinės, naudojančios dujinį kurą — Pregolskaja (456 MW galios), Majakovskaja ir Talachovskaja (kiekviena po 156 MW) — buvo paleistos 2018 metais. Planuojama, kad iki 2019 metų pabaigos pradės veikti 198 MW galios anglį naudojanti Primorskaja šiluminė elektrinė.

2018 metų birželio mėnesį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

Iki 2025 metų Baltijos šalys turės išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva). Lapkričio 14 dieną Estijos elektros tinklų operatoriaus "Elering" valdybos pirmininkas Taavi Weskimägi pranešė, kad Estija, Latvija ir Lietuva 2019 metų vasarą išeis iš Rusijos energetikos tinklo.

69
Tegai:
energetinis saugumas, Kaliningrado sritis
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)
Dar šia tema
Pigiausią energiją Lietuvai parduoda Kaliningradas ir Baltarusija
Baltijos šalys prašo 432,5 mln eurų elektros tinklams sinchronizuoti
Lietuva, Ukraina ir Lenkija sukurs bendrą energetikos centrą
Bus užkonservuotas 8-asis didžiausios Lietuvoje šiluminės elektrinės blokas
Elektros energijos perdavimo tinklui modernizuoti bus skirta beveik 3 mln eurų
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai