Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

"The Guardian" papasakojo, kaip Lietuva rengia "bankų spąstus" visai ES

110
(atnaujinta 13:15 2018.12.26)
Esant nesklandumams, susijusiems su bankais, gavusiais Europos licenciją Lietuvoje, pirmiausia problemų turės jų klientai, nes Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistema vargu, ar sugebės padengti visą žalą

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Lietuvos bankas aktyviai kviečia fintech bendroves į respubliką ir žada sukurti joms ypatingas sąlygas, tačiau tokios nedidelės Respublikos centrinio banko elgesys gali sukelti bankų krizę, kuri paveiks visus Europos ir Britanijos indėlininkus, rašo laikraščio "The Guardian" autorius Patrikas Kolinsonas.

Apžvalgininkas primena, kad Lietuva — tai 2,8 mln. gyventojų šalis, o vidutinis darbo užmokestis yra trečdalis to, ką gauna Britanijos gyventojai. Tuo pačiu metu Lietuvos bankas aktyviai reklamuoja save kaip fintech įmonių centrą.

"Jo (Lietuvos banko — Sputnik) interneto svetainė — ir tai yra reguliatorius, o ne komercinis bankas — stengiasi paskatinti naujus bankus gauti licenciją Lietuvoje dirbti ES, žada "paprastą banko licencijos gavimą" ir "norą bendradarbiauti". Stebėtina, kad jis netgi žada netaikyti "jokių reguliuojamųjų sankcijų pirmaisiais veiklos metais". Kodėl bet kuris banko reguliatorius turėtų skelbti tokius dalykus?"— klausia Kolinsonas.

Straipsnio autoriaus nuomone, jei situacija būtų susijusi su Lietuva, šis klausimas niekam nerūpėtų. Tačiau, kai tik startuolis gauna Lietuvos banko licenciją, pagal taisykles jis gali dirbti bet kurioje Europos Sąjungos vietoje.

Kolinsonas primena, kad gruodį vienas iš sparčiausiai besivystančių internetinių bankų Europoje "Revolut", kurio būstinė yra Londone, paskelbė, kad Lietuvoje jis gavo Europos licenciją, nepaisant to, kad jo biuras yra šalia Anglijos banko ir galima būtų gauti dokumentus būtent ten. "Revolut" dabar turi tris milijonus klientų (daugiau nei yra gyventojų Lietuvoje) ir kiekvienais metais šiame banke "apsisuka" pinigų suma, didesnė už Lietuvos BVP.

Pažymėtina, kad "Revolut" spaudos tarnyba didžiuojasi, jog "nauja banko licencija leis klientams deponuoti savo atlyginimus". Indėlis, kurio suma sieks iki 100 tūkst. eurų, bus apsaugotas Europos indėlių draudimo sistemoje (EDIS), tačiau pranešime spaudai nėra minima Lietuva, pažymi apžvalgininkas.

Londone pristatoma Lietuvos investicinė aplinka >>

Tuo pačiu metu EDIS, kaip visos Europos indėlių garantijų sistema, vis dar neegzistuoja. Toks pasiūlymas buvo pateiktas tik 2015 metais, tačiau manoma, kad jį blokavo kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija. Straipsnyje pažymėta, kad šios šalys baiminasi finansinės naštos, kurią norės primesti valstybės, kurios nesugebėjo apsaugoti savo indėlininkų.

Kolinsonas pabrėžia, kad kol nesukurtas EDIS, investuotojai visiškai priklauso nuo indėlio draudimo, kurį suteikė šalis, išdavusi bankui Europos licenciją. Taigi, "Revolut" klientai priklausys tik nuo Lietuvos indėlių draudimo sistemos.

Pasak apžvalgininko, dabar nėra jokių įrodymų, kad "Revolut" turi problemų, tačiau klientai visada turėtų žinoti, kas atsitiks su jų pinigais finansinės krizės atveju.

"Revolut" užtikrina, kad Lietuvos bankas stebi bankus taip pat, kaip ir kiti Europos Sąjungos centriniai bankai, ir yra "vienintelio priežiūros mechanizmo" ES (SSM) dalis... Lietuvos bankas teigia, kad, be SSM, yra naujas "bendras bankų sanacijos mechanizmas", kuris leidžia nutraukti bankų veiklą tvarkingiau nei 2007–2008 metais", — sakoma straipsnyje.

Tuo pat metu, kaip pabrėžė Kolinsonas, ES sukūrė bendrą bankų rinką, tačiau nesugebėjo sukurti vieningo mechanizmo indėlininkams apsaugoti.

"Ir netgi neklauskite, kodėl bankas, kurio pagrindinė buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, gauna Europos licenciją, likus kelioms savaitėms iki galimo Britanijos pasitraukimo iš ES", — pastebi apžvalgininkas.

110
Tegai:
Revolut, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Lietuvos bankas planuoja iki 2019-ųjų įdiegti blokų grandinės technologiją
Vilniuje atsiras "16+1" formato finansinių technologijų koordinavimo centras
Lietuva planuoja medžioti investuotojus po Brexit
Установка камеры приёма ДОУ на строительной площадке в Любмине, архивное фото

Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:42 2020.10.01)
Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Danijos energetikos agentūra išdavė leidimą "Nord Stream 2 AG" eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį šalies žemyniniame šelfe, pranešė agentūra.

"Danijos energetikos agentūra išdavė "Nord Stream 2 AG" leidimą eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį žemyniniame Danijos šelfe", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą.

"Lieka galioti 2019 metų spalio 30 dieną leidimo statyti "Nord Stream-2" sąlygos, nes jos dar neįvykdytos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Pinigai

Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  

(atnaujinta 07:10 2020.10.01)
Jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Lietuvą iš COVID-19 krizės ištraukė ne tik plačiai savo pinigines atvėrę vartotojai, bet ir įspūdingą rezultatą pademonstravę eksportuotojai. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nukrito vos 6% ir tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje ES", — rašo jis.

Taip pat jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Maurico teigimu, tokį rezultatą lėmė tai, kad koronaviruso metu nebuvo stabdoma pramonės ir transporto įmonių veikla, vidaus vartojimas COVID-19 krizės metu išliko stiprus, o tai didino importo iš Lietuvos paklausą. Be to, įtakos turėjo ir trumpos šalies pramonės įmonių gamybos grandinės.

Taip pat Lietuva eksportuoja santykinai mažai turizmo paslaugų, o aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų eksportas COVID-19 krizės metu augo, todėl bendras paslaugų eksportas sausio–liepos mėnesiais susitraukė vos 3 procentais.

"Labiausiai eksportas krito Pietų Europos šalyse (Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Italijoje), tad šios krizės metu atskirtis tarp Šiaurės ir Pietų Europos išaugs", — teigia Mauricas.

Ekonomisto teigimu, antrosios koronaviruso bangos baimės stabdys turizmo paslaugų eksportą šiais metais, tad Pietų Europos šalyse ekonomika atsigaus tik 2021 metų antroje pusėje, o Šiaurės Europoje ekonominis aktyvumas žiemą taip pat gali kiek sumažėti.

Tegai:
koronavirusas, Žygimantas Mauricas, ekonomika
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Pritarta siūlymui lengvinti sąskaitų atidarymą Lietuvoje trečiųjų šalių įmonėms
Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

VRK: rinkėjo korteles keičia nevardiniai pranešimai apie rinkimus

(atnaujinta 14:48 2020.10.01)
Šiais metais rinkėjai vietoj įprastų vardinių rinkėjo kortelių, gaunamų prieš rinkimus, sulauks pranešimų apie rinkimus 

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieš artėjančius Seimo rinkimus rinkėjai sulauks nevardinių pranešimų apie rinkimus, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal naują pranešimo apie rinkimus įteikimo rinkėjams tvarką, nuo šiol pranešimai apie rinkimus nebus įteikiami asmeniškai, o bus metami į rinkėjų pašto dėžutes. Taip pat juose nebeliks rinkėjų asmens duomenų. 

"Šiemet rinkėjai, užuot gavę įprastas vardines rinkėjo korteles, sulauks pranešimų apie rinkimus. Šie pranešimai nebus vardiniai, juose nebus jokių rinkėjų asmens duomenų. Kaip ir anksčiau, ateinant balsuoti nebus būtinybės jų atsinešti į rinkimų apylinkes — užteks turėti tik asmens dokumentą", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pranešime apie rinkimus rinkėjai ras rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimą, numerį ir balsavimo patalpos adresą, apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimą ir numerį, rinkimų datą, laiką ir kitą informaciją, susijusią su artėjančiais rinkimais. 

Kaip anksčiau, taip ir šiemet pranešimus rinkėjams pristatys ir kitą su rinkimais susijusią informaciją perduos apylinkių rinkimų komisijų nariai. 

Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose, pranešimai, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai. Apylinkės rinkimų komisijos narys, įteikdamas tokiam rinkėjui pranešimą, pasidomės, ar rinkėjas pasinaudos balsavimo namuose teise, bei suteiks informaciją, kaip jis tai galės įgyvendinti. 

Rinkimų dienomis balsuoti į apylinkes įprastiniu būdu atvykusiems rinkėjams reikės atsinešti tik asmens dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas — pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo ar pensininko pažymėjimą.

Eilinių Lietuvos Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis — spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, rinkimai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Va dabar tai rinkimai — Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"
Rinkimų agitacijos subtilybės
Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai