Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

"The Guardian" papasakojo, kaip Lietuva rengia "bankų spąstus" visai ES

80
(atnaujinta 13:15 2018.12.26)
Esant nesklandumams, susijusiems su bankais, gavusiais Europos licenciją Lietuvoje, pirmiausia problemų turės jų klientai, nes Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistema vargu, ar sugebės padengti visą žalą

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Lietuvos bankas aktyviai kviečia fintech bendroves į respubliką ir žada sukurti joms ypatingas sąlygas, tačiau tokios nedidelės Respublikos centrinio banko elgesys gali sukelti bankų krizę, kuri paveiks visus Europos ir Britanijos indėlininkus, rašo laikraščio "The Guardian" autorius Patrikas Kolinsonas.

Apžvalgininkas primena, kad Lietuva — tai 2,8 mln. gyventojų šalis, o vidutinis darbo užmokestis yra trečdalis to, ką gauna Britanijos gyventojai. Tuo pačiu metu Lietuvos bankas aktyviai reklamuoja save kaip fintech įmonių centrą.

"Jo (Lietuvos banko — Sputnik) interneto svetainė — ir tai yra reguliatorius, o ne komercinis bankas — stengiasi paskatinti naujus bankus gauti licenciją Lietuvoje dirbti ES, žada "paprastą banko licencijos gavimą" ir "norą bendradarbiauti". Stebėtina, kad jis netgi žada netaikyti "jokių reguliuojamųjų sankcijų pirmaisiais veiklos metais". Kodėl bet kuris banko reguliatorius turėtų skelbti tokius dalykus?"— klausia Kolinsonas.

Straipsnio autoriaus nuomone, jei situacija būtų susijusi su Lietuva, šis klausimas niekam nerūpėtų. Tačiau, kai tik startuolis gauna Lietuvos banko licenciją, pagal taisykles jis gali dirbti bet kurioje Europos Sąjungos vietoje.

Kolinsonas primena, kad gruodį vienas iš sparčiausiai besivystančių internetinių bankų Europoje "Revolut", kurio būstinė yra Londone, paskelbė, kad Lietuvoje jis gavo Europos licenciją, nepaisant to, kad jo biuras yra šalia Anglijos banko ir galima būtų gauti dokumentus būtent ten. "Revolut" dabar turi tris milijonus klientų (daugiau nei yra gyventojų Lietuvoje) ir kiekvienais metais šiame banke "apsisuka" pinigų suma, didesnė už Lietuvos BVP.

Pažymėtina, kad "Revolut" spaudos tarnyba didžiuojasi, jog "nauja banko licencija leis klientams deponuoti savo atlyginimus". Indėlis, kurio suma sieks iki 100 tūkst. eurų, bus apsaugotas Europos indėlių draudimo sistemoje (EDIS), tačiau pranešime spaudai nėra minima Lietuva, pažymi apžvalgininkas.

Londone pristatoma Lietuvos investicinė aplinka >>

Tuo pačiu metu EDIS, kaip visos Europos indėlių garantijų sistema, vis dar neegzistuoja. Toks pasiūlymas buvo pateiktas tik 2015 metais, tačiau manoma, kad jį blokavo kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija. Straipsnyje pažymėta, kad šios šalys baiminasi finansinės naštos, kurią norės primesti valstybės, kurios nesugebėjo apsaugoti savo indėlininkų.

Kolinsonas pabrėžia, kad kol nesukurtas EDIS, investuotojai visiškai priklauso nuo indėlio draudimo, kurį suteikė šalis, išdavusi bankui Europos licenciją. Taigi, "Revolut" klientai priklausys tik nuo Lietuvos indėlių draudimo sistemos.

Pasak apžvalgininko, dabar nėra jokių įrodymų, kad "Revolut" turi problemų, tačiau klientai visada turėtų žinoti, kas atsitiks su jų pinigais finansinės krizės atveju.

"Revolut" užtikrina, kad Lietuvos bankas stebi bankus taip pat, kaip ir kiti Europos Sąjungos centriniai bankai, ir yra "vienintelio priežiūros mechanizmo" ES (SSM) dalis... Lietuvos bankas teigia, kad, be SSM, yra naujas "bendras bankų sanacijos mechanizmas", kuris leidžia nutraukti bankų veiklą tvarkingiau nei 2007–2008 metais", — sakoma straipsnyje.

Tuo pat metu, kaip pabrėžė Kolinsonas, ES sukūrė bendrą bankų rinką, tačiau nesugebėjo sukurti vieningo mechanizmo indėlininkams apsaugoti.

"Ir netgi neklauskite, kodėl bankas, kurio pagrindinė buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, gauna Europos licenciją, likus kelioms savaitėms iki galimo Britanijos pasitraukimo iš ES", — pastebi apžvalgininkas.

80
Tegai:
Revolut, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Lietuvos bankas planuoja iki 2019-ųjų įdiegti blokų grandinės technologiją
Vilniuje atsiras "16+1" formato finansinių technologijų koordinavimo centras
Lietuva planuoja medžioti investuotojus po Brexit
Discussion