Plaukiojantis terminalas Maršal Vasilevskij, archyvinė nuotrauka.

Kaliningradas paskelbė, kas laukia dujų tranzito per Lietuvą

199
(atnaujinta 10:46 2019.01.10)
Savaitės pradžioje vakarinėje Rusijos dalyje buvo atidarytas dujų priėmimo terminalas ir plūduriuojanti regazifikacijos platforma

VILNIUS, sausio10 — Sputnik. Kaliningrado sritis neketina visiškai atsisakyti dujų tiekimo per Minsko-Vilniaus-Kauno-Kaliningrado vamzdynų sistemą net ir tada, kai pradės veikti dujų priėmimo terminalas ir plūduriuojanti regazifikacijos platforma. Tai pasakė Rusijos regiono vadovas Antonas Alichanovas interviu televizijos kanalui Vesti 24.

Pasak gubernatoriaus, suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymas jūra taps alternatyva ekstremalios situacijos atveju, tačiau prireikus jis galės visiškai užtikrinti Kaliningrado srities energetinę nepriklausomybę.

Kaip pažymėjo Alichanovas, perjungiant terminalą dujų tiekimas vamzdynais iš tikrųjų sustojo, nes atidarymo metu buvo parodyti plūduriuojančios platformos ir "Maršalo Vasilevskio" pakartotinio dujinimo įrenginio pajėgumai, tačiau dabar tranzitas per Baltarusiją ir Lietuvą tęsiasi.

"Kaip sakė prezidentas, tai yra alternatyvus būdas iš Leningrado srityje esančios SGD gamyklos, kurią pastatė "Gazprom", jūra pristatyti dujas, kad bet kokių pažeidimų ir tranzito rizikų atveju Kaliningrado sritis liktų nepriklausoma", — pareiškė gubernatorius. 

Pasak Alichanovo, terminalo pajėgumas per metus yra 2,7 mlrd. kubinių metrų, o tai yra netgi didesnis rodiklis už metinį dujų suvartojimą regione, kuris, kaip rodo 2018 metų rezultatai, siekė 2,5 mlrd. kubinių metrų.

Pasak pareigūno, po paleidimo platforma, kuri yra unikalus ir pirmą kartą įgyvendintas projektas Rusijoje, turėtų pereiti į budėjimo režimą. Alichanovas taip pat pabrėžė, kad požeminė dujų saugykla yra labai svarbus regionui skirtas projektas. Dabar jos tūris yra 174 mln. kubinių metrų, o iki 2024 metų jis turėtų išaugti iki 800 mln.

Dujos į Kaliningrado sritį tiekiamos per Minsko-Vilniaus-Kauno-Kaliningrado magistralinio dujotiekio sistemą. Šiuo tikslu vakarinėje Rusijos dalyje buvo įgyvendintas alternatyvaus dujų tiekimo vartotojams projektas. Kaliningrado srities vandens zonoje ir Baltijos jūros pakrantėje buvo pastatytas dujų priėmimo terminalas, kuris bus sujungtas su dujotiekiu Kaliningrado požeminės dujų saugyklos teritorijoje. Tai leis vartotojams tiekti dujas ir kuro atsargas.

Regazifikacija vyks plūduriuojančioje platformoje "Maršalas Vasilevskis", kuri gruodžio mėnesį atplukdyta į Kaliningrado sritį. Dujų priėmimo terminalo ir regazifikacijos platformos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
199
Tegai:
SGD terminalas, Rusija
Dar šia tema
Lietuva ketina sudaryti dujų tiekimo sutartį su "Gazprom"
Lietuvoje pabrango dujos ir elektra
Lenkijos užsienio reikalų ministras pavadino "Nord Stream-2" Ukrainos žudiku
JAV grasina sankcijomis "Nord Stream-2" rangovams
Astravo AE

Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus BRELL 

(atnaujinta 16:51 2021.03.01)
Vilnius neperka baltarusiškos elektros energijos, tačiau jei tai daro kita elektros tinkle dalyvaujanti šalis, ji teka per Lietuvos jungtį, sakė Masiulis

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Astravo AE boikotuoti neįmanoma neatjungus Lietuvos elektros tinklų nuo energijos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), sakė "Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis. Tai praneša TASS, remdamasi Lietuvos žiniasklaida.

"Lietuva pati tokios elektros neperka, situacija tokia susidaro dėl to, kad turime jungtis su Baltarusija, o jeigu kažkas kitose rinkose perka šią elektrą, per tas jungtis ji teka. Ką tie žmonės, kurie nuperka, su ta elektra padaro, yra kitas klausimas. Tai jeigu Latvijos biržoje ši elektra yra perkama, nors, kaip teigia, latviai, tai rusiška elektra, prie kiekvieno elektrono žmogaus nepastatysi, kol turime jungtis ir neįvyko sinchronizacija, tol ta elektra vienaip ar kitaip tekės. Ar tai bus tik fizinis, techninis srautas, ar ir komercinis srautas, kaip kai kuriais atvejais dabar matome, kuris nuperkamas Latvijoje ir po to kažkaip grąžinamas į Lietuvą – kurį laiką tokie dalykai bus", — sakė jis.

Pasak Masiulio, į Lietuvos tinklus gali patekti kai kurie techniniai elektros srautai, už kuriuos pinigai nėra mokami, tačiau svarbu, kad nebūtų komercinių tiekimų, dėl kurių būtų finansuojama Baltarusijos atominė energija.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad Baltarusijos elektra, tiekiama respublikai per BY ir LT ryšį, yra parduodama Latvijos prekybos zonoje. Dėl to Lietuva vartoja ir moka Baltarusijos elektrą, o tai, jo nuomone, kelia grėsmę respublikos pasitraukimui iš BRELL ir sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą.

Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Baltarusijos AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
BRELL, Astravo AE
Dar šia tema
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Sputnik Lietuva apkaltinta "dezinformacija" apie Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu
Vilnius

Teisė gauti 260 eurų išmoką bus suteikta daugiau dirbančiųjų savarankiškai

(atnaujinta 15:14 2021.03.01)
Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą sąrašą nepatenka, tačiau patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakarotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Jei į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekusio asmens pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti jis galės, net jei jo veikla nėra ribojama, rašoma Vyriausybės pranešime.

"Kadangi finansinių sunkumų patiria ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla antro karantino metu nėra apribota, tokius atvejus vertinsime individualiai, o labiausiai nukentėję nuo pandemijos valstybės paramos būtinai sulauks", — sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą sąrašą nepatenka, tačiau patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakarotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Visų pirma, Užimtumo tarnyba įvertins, ar savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:

Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų "ant popieriaus".
Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo, palyginti su 2019 metais. Jeigu pajamos krito 30 proc. ar net daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus įtraukiamas į VMI skelbiamą sąrašą. Savarankiškai dirbantis asmuo, po individualaus vertinimo patekęs į VMI skelbiamą sąrašą, galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

Pabrėžiama, kad nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami patekti į VMI skelbiamą sąrašą, turi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti deklaraciją apie 2020 metais gautas pajamas.

Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Jeigu karantino terminas bus trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Anksčiau vyriausybė karantiną pratęsė iki kovo 31 dienos imtinai, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Ekspertai ne kartą prognozavo Lietuvai švelniausią koronaviruso pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį ES.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni

 

Tegai:
išmoka, karantinas
Dar šia tema
Vyriausybė priėmė sprendimą dėl karantino: kaip pasikeis apribojimai
Liberalai su SAM vadovu aptarė karantino daromą žalą
Nesiskųskite: ekonomistas pareiškė, kad karantinas JK blogesnis nei Lietuvoje
Контрабанда сигарет под видом сельди

Silkė 1,5 milijono: Lietuvoje sulaikyta išradinga cigarečių kontrabanda

(atnaujinta 22:39 2021.03.01)
Lietuvos muitinės pareigūnai pareiškė, kad tai yra viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kybartuose sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos, praneša Lietuvos muitinės spaudos tarnyba.

Muitinės poste buvo sulaikytas Rusijos pilietis, kuris gabeno šaldytą žuvį. Vyras deklaravo, kad veža 23,6 tonos silkių tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federaciją. Tačiau rentgeno kontrolės sistema patikrinus mašiną paaiškėjo, kad puspriekabėje buvo tik pusė deklaruoto krovinio — apie dešimt tonų šaldytos žuvies.

Likusią dalį užėmė cigarečių kontrabanda — žuvis ir rūkalai buvo sukrauti pramaišiui, "sumuštinio" principu, sudedant vieną silkių dėžių eilę, o kitą eilę jau formuojant iš cigarečių dėžių.

Iš viso buvo rastos 843 dėžės (421,5 tūkst. pakelių) su penkių rūšių cigaretėmis. Bendra šių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais — apie 1,5 mln. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Cigaretės buvo sulaikytos. Vilkiko vairuotojui, kuris prisipažino vežęs kontrabandą, skirta kardomoji priemonė — piniginis užstatas.

Tai viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet Lietuvos muitinėje, kurios pareigūnai, dar nepasibaigus antram metų mėnesiui, jau sulaikė maždaug 1,7 mln. pakelių kontrabandos (jos vertė su mokesčiais — apie 6 mln. eurų), pridūrė Lietuvos muitinė.

Tegai:
Lietuva, cigarečių kontrabanda, kontrabanda, Lietuvos muitinė
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė du kontrabandos pilnus vilkikus su 2 mln. eurų vertės rūkalais
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas vyras, gabenęs grynųjų pinigų kontrabandą
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Sulaikyti trys kontrabandos organizavimu kaltinami pasieniečiai