Plaukiojantis terminalas Maršal Vasilevskij, archyvinė nuotrauka.

Kaliningradas paskelbė, kas laukia dujų tranzito per Lietuvą

195
(atnaujinta 10:46 2019.01.10)
Savaitės pradžioje vakarinėje Rusijos dalyje buvo atidarytas dujų priėmimo terminalas ir plūduriuojanti regazifikacijos platforma

VILNIUS, sausio10 — Sputnik. Kaliningrado sritis neketina visiškai atsisakyti dujų tiekimo per Minsko-Vilniaus-Kauno-Kaliningrado vamzdynų sistemą net ir tada, kai pradės veikti dujų priėmimo terminalas ir plūduriuojanti regazifikacijos platforma. Tai pasakė Rusijos regiono vadovas Antonas Alichanovas interviu televizijos kanalui Vesti 24.

Pasak gubernatoriaus, suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymas jūra taps alternatyva ekstremalios situacijos atveju, tačiau prireikus jis galės visiškai užtikrinti Kaliningrado srities energetinę nepriklausomybę.

Kaip pažymėjo Alichanovas, perjungiant terminalą dujų tiekimas vamzdynais iš tikrųjų sustojo, nes atidarymo metu buvo parodyti plūduriuojančios platformos ir "Maršalo Vasilevskio" pakartotinio dujinimo įrenginio pajėgumai, tačiau dabar tranzitas per Baltarusiją ir Lietuvą tęsiasi.

"Kaip sakė prezidentas, tai yra alternatyvus būdas iš Leningrado srityje esančios SGD gamyklos, kurią pastatė "Gazprom", jūra pristatyti dujas, kad bet kokių pažeidimų ir tranzito rizikų atveju Kaliningrado sritis liktų nepriklausoma", — pareiškė gubernatorius. 

Pasak Alichanovo, terminalo pajėgumas per metus yra 2,7 mlrd. kubinių metrų, o tai yra netgi didesnis rodiklis už metinį dujų suvartojimą regione, kuris, kaip rodo 2018 metų rezultatai, siekė 2,5 mlrd. kubinių metrų.

Pasak pareigūno, po paleidimo platforma, kuri yra unikalus ir pirmą kartą įgyvendintas projektas Rusijoje, turėtų pereiti į budėjimo režimą. Alichanovas taip pat pabrėžė, kad požeminė dujų saugykla yra labai svarbus regionui skirtas projektas. Dabar jos tūris yra 174 mln. kubinių metrų, o iki 2024 metų jis turėtų išaugti iki 800 mln.

Dujos į Kaliningrado sritį tiekiamos per Minsko-Vilniaus-Kauno-Kaliningrado magistralinio dujotiekio sistemą. Šiuo tikslu vakarinėje Rusijos dalyje buvo įgyvendintas alternatyvaus dujų tiekimo vartotojams projektas. Kaliningrado srities vandens zonoje ir Baltijos jūros pakrantėje buvo pastatytas dujų priėmimo terminalas, kuris bus sujungtas su dujotiekiu Kaliningrado požeminės dujų saugyklos teritorijoje. Tai leis vartotojams tiekti dujas ir kuro atsargas.

Regazifikacija vyks plūduriuojančioje platformoje "Maršalas Vasilevskis", kuri gruodžio mėnesį atplukdyta į Kaliningrado sritį. Dujų priėmimo terminalo ir regazifikacijos platformos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik /
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
195
Tegai:
SGD terminalas, Rusija
Dar šia tema
Lietuva ketina sudaryti dujų tiekimo sutartį su "Gazprom"
Lietuvoje pabrango dujos ir elektra
Lenkijos užsienio reikalų ministras pavadino "Nord Stream-2" Ukrainos žudiku
JAV grasina sankcijomis "Nord Stream-2" rangovams
Vilnius

LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis

(atnaujinta 16:54 2020.08.10)
Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė — apie 10 mlrd. eurų

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

"Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta", — sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė — apie 10 mlrd. eurų.

Didžiąją dalį šios skolos — apie 8 mlrd. eurų — sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas — 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) — 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai — 0,3 mlrd. eurų.

Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. O vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2, o kitų paskolų susitraukė 2,1 proc. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. eurų.

Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais.

Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. eurų. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 eurų — iki 54,7 tūkst. eurų, o vidutinė vartojimo paskola išaugo 200 eurų — iki 2 tūkst. eurų.

Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo — jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginus su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis — 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 proc. 

Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti beveik ketvirtadalį (24,5 %) savo pajamų. Tai 1,1 proc. p. mažiau nei prieš metus.

Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 metų. Šiai amžiaus grupei priklausė beveik ketvirtadalis (23,7 %) visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 %), kurių vertė yra didžiausia.

Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 metų amžiaus grupei (27,4 %), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 %) teko 30–34 metų amžiaus grupei.

Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 metų) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) — tarp 35–39 metų amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.

Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. p. mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos — 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4, paskolų su įkeitimu — 1,5, o kitų paskolų — 3,9 proc.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje
Skvernelis: suvaldant antrąją bangą neplanuojama stabydyti ekonomikos ar atskirų sektorių
Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių — Lenkija
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos užsienio reikalų ministras su Pompėjumi aptarė sankcijas prieš "Nord Stream-2" 

(atnaujinta 16:02 2020.08.10)
Anksčiau RIA Novosti apžvelgė trijų JAV senatorių laišką Vokietijos uosto "Sassnitz GmbH" operatoriui, kur nurodytas JAV valdžios institucijų rengiamas sankcijas įmonėms, kurios remia dujotiekio statybas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi aptarė sankcijų "Nord Stream-2" grėsmę, rašo RIA Bovosti su nuoroda į agentūrą "Bloomberg".

Anksčiau RIA Novosti apžvelgė trijų JAV senatorių laišką Vokietijos uosto "Sassnitz GmbH" operatoriui, kur nurodytas JAV valdžios institucijų rengiamas sankcijas įmonėms, kurios remia dujotiekio statybas. Laiške sakoma, kad šioms bendrovėms gresia "finansinis žlugimas".

JAV valdžia trukdo "Nord Stream-2" statybai, kad Europoje galėtų skatinti savo suskystintas gamtines dujas. Norėdami tai padaryti, praėjusių metų pabaigoje jie priėmė gynybos biudžetą, kuriame numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima vamzdžių klojimu.

Po to Šveicarijos įmonė "Allseas" iškart paskelbė apie darbo nutraukimą. Tačiau energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija yra pajėgi savarankiškai nutiesti likusius 160 kilometrų dujotiekio, naudodama laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortūna".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos užsienio reikalų ministerija atsakė į JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2"
Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  
Gelbėjimosi ratas, archyvinė nuotrauka

Kaip nepaskęsti iki maudymosi sezono pabaigos: pasakoja gelbėtojai

(atnaujinta 14:22 2020.08.10)
Latvijoje nuskendusių žmonių skaičius auga, tačiau gelbėtojai perspėja, kad ne visi gali užsiimti gelbėjimu vandenyje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuo šių metų sausio iš vandens telkinių ištraukė 80 nuskendusių žmonių: kaip nepapildyti šios statistikos, rašo portalas LSM.lv.

Šventoji, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Ekspertai ragina gyventojus rinktis oficialius paplūdimius poilsiui. Jei tokių netoliese nėra, saugiausia plaukti pakrante, tuo tarpu pageidautina, kad pakrantėje būtų žmonių, kurie nelaimės atveju galėtų ateiti į pagalbą.

Jūs negalite eiti maudytis perkaitę saulėje. Ir, žinoma, poilsis prie vandens yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu ar kitų svaigalų vartojimu.

"Kai žmogus yra apsvaigęs, galvoje kyla visokių drąsių idėjų, pavyzdžiui, plaukimas per vandens telkinį, šokinėjimas ant galvos. Kaklo slankstelių lūžis gali sukelti nuolatinę negalią ar mirtį", — sakė Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro vadovė Maja Pauininja.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola pažymi, kad jei kas nors nuskendo, pirmiausia reikia iškviesti gelbėtojus, o ne skubėti į vandenį ir bandyti padėti. Jei žmogus nusprendė išgelbėti skęstantį žmogų, tuomet reikia atidžiai ir objektyviai įvertinti savo įgūdžius, nes skęstantys žmonės dažniausiai panikuoja, griebiasi už gelbėtojų ir tempia juos į dugną.

"Jei nežinote, kaip atlikti gelbėjimo operacijas vandenyje, noras padėti gali baigtis kova už dviejų žmonių gyvybes. Šiemet buvo atvejis, kai žmogus puolė gelbėti, bet nesugebėjo ir žuvo. Įvertinkite savo galimybes", — pasakojo Vitola.

Pirmiausia reikia nuraminti auką, paaiškinti, kas bus toliau. Jei žmogus žino, kaip plaukti, tuomet galite duoti jam trosą (pavyzdžiui, automobilio), pritvirtinti prie peties ir nutempti į krantą. Kitas būdas — duoti skęstančiam žmogui į rankas plastikinį butelį ir traukti jį į krantą.

Gelbėtojai taip pat prašo tėvų nepamiršti, kad ilsėtis prie vandens su vaikais yra darbas. Negalite ilsėtis, turite nuolat stebėti, kas vyksta, o tai taikoma net ir pripučiamuose baseinuose šalia namo.

"Tvenkiniai, esantys šalia namo, turi būti aptverti. Vaikams užtenka labai nedaug iki nelaimės. Tai gali būti net pripučiamas baseinas", — teigė Pauininja.

Remiantis "Eurostato" duomenimis, Baltijos šalys yra pirmose trijose vietose pagal nuskendusių žmonių skaičių tarp visų ES šalių. Pirma yra Latvija. Viena iš priežasčių, kodėl Latvijoje yra tiek daug nuskendusių žmonių, yra latvių nesugebėjimas plaukti. Latvijos plaukimo federacija atliko apklausą šalies vidurinėse mokyklose ir nustatė, kad ketvirtadalis moksleivių visiškai nemoka plaukti.

Tegai:
Latvija, Baltijos šalys, skenduoliai
Dar šia tema
Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis — vienas žemiausių ES
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą