Krovininis automobilis, archyvinė nuotrauka.

Keturių šalių transporto ministrai: ES kelių transporto rinkai gresia žlugimas

60
(atnaujinta 13:16 2019.01.10)
Ministrai išreiškė savo susirūpinimą dėl transporto ir judumo ir apgailestaudami pažymėjo, kad svarstymų metu "Mobilumo paketas" nutolo nuo savo pradinių tikslų ir nacionaliniai interesai keliami aukščiau už Europos interesus

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Lietuvos transporto ministrai ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą nekurti kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, praneša Susisiekimo ministerija.

Ministrai išreiškė savo susirūpinimą dėl transporto ir judumo ir apgailestaudami pažymėjo, kad svarstymų metu "Mobilumo paketas" nutolo nuo savo pradinių tikslų ir nacionaliniai interesai keliami aukščiau už Europos interesus. Jų nuomone, dabartinis šio dokumentų paketo projektas yra nesubalansuotas socialiniu ir rinkos atžvilgiu ir neabejotinai turės neigiamą poveikį aplinkos apsaugai ir bus žalingas Europos ekonomikai.

Be to, jie pažymėjo, kad už "Mobilumo paketo" projektą atsakingi Transporto komiteto nariai stipriai pakeitė savo ankstesnes nuostatas ir ėmė labiau pritarti suvaržymams, neįvertindami tikrosios kelių transporto sektoriaus situacijos.

Susitikimuose su Europos komisare ir Europos Parlamento nariais ministrai pabrėžė, kad pasirinktas modelis, numatantis skirtingas komandiravimo sąlygas šalims, kurių vežėjai dirba tarptautiniu mastu ir dvišaliu pagrindu, suskaidys bendrą Europos rinką, diskriminuos dalį ES valstybių ir jų vežėjų. Tai trukdys sklandžiai veikti kelių transporto vidaus rinkai, be to, paskatins nesąžiningą ES ir trečiųjų šalių vežėjų konkurenciją. Pradėjus riboti veiklą tarptautiniu mastu, kyla tolesnių šio sektoriaus rinkos ribojimų pavojus.

Ministrai taip pat griežtai pasisakė prieš siūlymus, susijusius su transporto priemonių grąžinimu į jų registravimo šalį. Jie priminė, kad tokios neproporcingos priemonės yra neteisėtos ir neatitinka esminių Europos Sąjungos principų bei politikos.

Ministrai dar kartą priminė, kad vienas svarbiausių "Mobilumo paketo" tikslų buvo pagerinti socialines sąlygas vairuotojams, taigi būtina gerbti jų pagrindines teises ir leisti laisvai pasirinkti, kur praleisti savo savaitinio poilsio laiką.

Vilkikai
© Sputnik / Виктор Толочко

Ministrai taip pat laikėsi nuomonės, kad visuotinis draudimas vairuotojams praleisti savaitinio poilsio laiką transporto priemonių kabinose esamomis sąlygomis yra neįmanomas. Europoje trūkstant tinkamos infrastruktūros, siūlomi draudimai nepagerins vairuotojų darbo sąlygų. Ministrai pabrėžė, kad visos ES valstybės ir Europos Komisija turi atlikti būtinus darbus ir Europos kelių tinkle užtikrinti pakankamą kiekį vairuotojų poilsiui skirtų vietų su saugaus parkavimo galimybėmis.

Ministrai perspėjo, kad beatodairiški ir tik teorija pagrįsti "paskutinės minutės" sprendimai gali turėti sunkių ekonominių pasekmių bei sukelti teisinio netikrumo situaciją.

Ministrų teigimu, vietoj subalansuotų priemonių, kurios galėtų prisidėti prie sėkmingos bendros rinkos, Europa rizikuoja nustatyti ribojančias ir neproporcingas priemones, prieštaraujančias esminiams ES sutarties principams ir pagrindinėms ES laisvėms.

60
Tegai:
transportas, ministrai
Dar šia tema
Lietuvos vežėjams suteikta daugiau leidimų vežti krovinius į Rusiją
Lietuvos vežėjai gaus daugiau nemokamų Baltarusiškų leidimų
Sankt Peterburge antrąkart per mėnesį dingo sunkvežimis su mėsos produktais
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Lietuvos rusų dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 24-osios šventės

(atnaujinta 21:41 2020.09.23)
Nuo rugsėjo 24-osios iki metų galo lieka 98 dienos, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 268-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

2020 metų rugsėjo 24 dieną saulė teka 07:07, leidžiasi 19:14, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1621 metais Chotine (Černovcų sr.) mirė Jonas Karolis Chodkevičius, žymus Lietuvos karvedys. Gimė 1560 metais.

1706 metais Alt-Ranštato sutartimi su Švedijos karaliumi Karoliu XII Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos sosto ir nutraukti sąjungą su Rusija.

1917 metais Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Antanas Smetona.

1919 metais Didžioji Britanija de facto pripažino Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvą.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Turkmėnistanas.

Taip pat 1991 metais Taline trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pirmą kartą susitiko su didžiausių pasaulio finansinių organizacijų — Europos plėtros ir rekonstrukcijos, Pasaulio ir Šiaurės šalių investicijų bankų bei Tarptautinio valiutos fondo — vadovais.

1992 metais siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, rytinėje Lietuvos dalyje įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

2009 metais eidamas 68-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Vladimiras Jefremovas, sukūręs daug įstabių vaidmenų ir Lietuvos kine.

2010 metais Rokiškyje, ant Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimtojo namo Laisvės gatvėje, atidengta memorialinė lenta.

2011 metais, eidama 81-uosius metus, Vilniuje mirė pirmųjų lietuviškų filmų žvaigždė aktorė Irena Leonavičiūtė-Bratkauskienė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gedvilas, Gedvilė, Gedvinas, Gedvinė, Geraldas, Gerardas, Haroldas, Ramūnas, Ramunė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai