Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

EP pasiūlė skirti Lietuvai papildomai 1,5 mlrd. eurų Ignalinos AE uždaryti

27
(atnaujinta 08:53 2019.01.17)
Papildomai reikia lėšų būsimam atliekų laidojimo projektui, kuriam Lietuva "pritrūko laiko" sutaupyti pinigų

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Europos Parlamento nariai paskelbė, kad reikės dar 1,5 mlrd. eurų, siekiant užbaigti Lietuvoje Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo programą, praneša RIA Novosti.

Prireikė papildomų lėšų, nes parlamentarai pasiūlė išplėsti atliekų laidojimo finansavimo programą, o Lietuva neturi tam pinigų. Šios pataisos bus svarstomos ketvirtadienį Strasbūre.

"Nors panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų laidojimas specialiai įrengtoje saugykloje — kapinyne nėra įtrauktas į 2021–2027 metų programą, Lietuva ir ES laiku pradės konsultacijas dėl galimo šios veiklos įtraukimo į programos taikymo sritį", — teigiama pataisų tekste.

Europos Parlamento nariai savo iniciatyvą paaiškina tuo, kad Lietuva "nesugebėjo sukaupti lėšų galutiniam panaudoto branduolinio kuro šalinimui dėl priešlaikinio Ignalinos AE uždarymo".

EP apskaičiavo, kad eksploatacijos nutraukimo planui užbaigti iki 2038 metų reikės "užpildyti finansinę spragą", kuri siekia 1,548 mlrd. eurų.

Taip pat, europarlamentarai pasiūlė dokumentu nustatyti, kad, nepaisant Ignalinos AE programos, "Lietuva taip pat kaip anksčiau atsakinga už plėtrą ir investicijas į Ignalinos regioną, kuriam būdingos mažos pajamos ir didžiausias nedarbo lygis šalyje".

Anksčiau buvo skelbiama, kad pagal daugiametę finansinę programą nuo 2021 iki 2027 metų elektrinės eksploatacijos nutraukimo programai finansuoti numatyta 780 milijonų eurų.

Anksčiau pagal ES biudžetą iki 2027 metų IAE uždaryti buvo numatyta skirti 552 mln. eurų bei padidinti nacionalinį bendrą finansavimą nuo 14 proc. iki 20 proc. Lietuvoje buvo apskaičiuota, kad iš ES reikėjo gauti 780 milijonų eurų, ir šalis nesutiko didinti savo finansinį dalyvavimą.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė, kuri pradėjo dirbti 1983 metais, Lietuvai vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai priešinosi atominės elektrinės uždarymui, o respublika tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

Oficialus Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

Be to, Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinos atominėje elektrinėje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų įtariamas neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

27
Tegai:
Ignalinos AE, Europos Parlamentas
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (71)
Dar šia tema
Atitrūkimas nuo realybės: Lietuva aukoja branduolinį saugumą dėl politikos
Lietuva ketina panaikinti radioaktyviųjų atliekų saugyklą
Ignalinos AE apsaugą ketinama perduoti VST
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 09:54 2021.05.11)
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją dieną, nuo antradienio ryto, koronavirusas pasiglemžė 5 žmones. Du mirė sulaukę 80–89 metų, vienas — 70–79 ir 60–69 metų, o vienas — 20–29 metų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmenys, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 388 716 asmenys. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje