Druskininkai, archyvinė nuotrauka.

Regionuose daugėja investuotojų ir darbo vietų

15
(atnaujinta 14:59 2019.01.18)
Pasak premjero, šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų — padėti Lietuvos regionams, skatinant ir pritraukiant gamybines investicijas, kuriančias regionuose darbo vietas

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Druskininkuose dalyvavo konferencijoje "Viešoji ir privačioji partnerystė savivaldybėse", kurią organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

"Esu aplankęs bene trečdalį Lietuvos savivaldybių ir galiu drąsiai sakyti, jog miestuose ir miesteliuose gyvena, dirba kūrybingi, kupini idėjų ir savo kraštą mylintys žmonės. Labai svarbi žinia, jog pirmą kartą po daugel metų pernai regionuose sukurta daugiau darbo vietų nei Vilniuje. Tai liudija apie savivaldybių iniciatyvumą ir sėkmingą merų veiklą", — sakė premjeras.       

Vyriausybės vadovas pabrėžė vis didėjantį savivaldybių skaidrumą, kurio vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100.

Anot Vyriausybės vadovo, labai teisinga, jog didesnė partnerystės sričių dalis priskirta vietos savivaldai ir jau sudaryta daug sutarčių laisvalaikio, sporto, turizmo infrastruktūros, atliekų tvarkymo, šilumos ūkio ir kitose srityse. Tai sėkminga savivaldybių darbo sritis. Centrinės valdžios institucijos šiuo metu įgyvendina tik 4 partnerystės sutartis, o savivaldybės — net 44 sutartis, 28-iose savivaldybėse. 
Pasak Skvernelio, šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų — padėti Lietuvos regionams, skatinant ir pritraukiant gamybines investicijas, kuriančias regionuose darbo vietas. Akcentuota, jog būtina didinti regiono patrauklumo investuotojams sąlygas.

Šiuo tikslu Vyriausybė jau pateikė Seimui pasiūlymus paprastinti ir trumpinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose. 

15
Tegai:
investicijos, Lietuva, vyriausybė
Dar šia tema
"Vaikystė baigėsi". Kas lauks Baltijos valstybių be ES pinigų
Sodybų tuštėjimo metas: tirpsta gyventojų skaičius Baltijos šalyse
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą

(atnaujinta 12:26 2020.07.02)
Tai antrasis iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų ir jau įgyvendintų sinchronizacijos projektų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" ketvirčiu anksčiau nei planuota Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane užbaigė 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Į 17,1 km ilgio liniją Vakarų Lietuvoje investuota daugiau nei 5 mln. eurų, ji statoma dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais.

Tai antrasis iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų ir jau įgyvendintų sinchronizacijos projektų.

"2010 metais Bitėnų skirstymo stotis (330 kV) buvo įjungta į Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir leido jį sustiprinti Vakarų Lietuvos regione bei padidinti nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių. Šiems tikslams pasiekti taip pat numatytas sinchronizacijos projektas — naujos 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba", — rašoma pranešime.

Linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba priskiriama pirmajam sinchronizacijos projektų etapui, kurio metu stiprinamas ir modernizuojamas vidaus tinklas. Antrojo ir paskutinio etapo metu numatoma Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio "Harmony Link" statyba bei sinchroninių kompensatorių statyba. Abiejų etapų pabaiga numatoma 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, sinchronizacija, Litgrid, Lietuva
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Numatoma, kad Lietuvos ir Lenkijos jungtis šalims leis jūroje įrengti 1,7 GW vėjo parkų
Taupyklė, archyvinė nuotrauka

Birželį valstybės biudžetas gavo beveik 16 % mažiau pajamų nei planuota

(atnaujinta 10:03 2020.07.02)
Kita vertus, ministerijos duomenimis, šių metų birželio mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei buvo gegužės mėnesį

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Birželį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 15,9 proc. (159,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 10,5 proc. (99,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, rašo Finansų ministerija.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ministerijos duomenimis, šių metų birželio mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei buvo gegužės mėnesį, per kurį gauta 29,2 proc. (253,4 mln. eurų) mažiau nei planuota ir 19,4 proc. (148 mln. eurų) mažiau pajamų nei praėjusių metų gegužę.

"Birželio mėnesio pajamų surinkimas atspindi gegužės mėnesio veiklos rezultatus, įvertinus COVID-19 paveiktų įmonių atidėtus mokesčių mokėjimus, kurie per mėnesį išaugo apie 135 mln. eurų ir birželio pabaigoje iš viso sudarė apie 570 mln. eurų", — rašoma pranešime.

Šių metų sausio–birželio mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,3 proc. (719,1 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,5 proc. (373 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinta 1818 infekcijos atvejų, 1524 žmonės pasveiko, 78 žmonės mirė.

Tegai:
karantinas, pandemija, biudžetas, ekonomika, Finansų ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 niekur nedingo: Lietuviai raginami atsargiau rinktis kelionių kryptis
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Kovojusiems su COVID-19 medikams už balandžio mėnesį papildomai skirti 7,6 mln. eurų
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"

(atnaujinta 12:55 2020.07.02)
Anksčiau NYT paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo patarėjai vis rečiau pasakoja jam apie "su Rusija susijusias grėsmes", praneša "CNN" su nuoroda į buvusius valdininkus, kurie dalyvauja Baltųjų rūmų žvalgybos trumposiose konferencijose ir rengia jiems dokumentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Anot kanalo šaltinių, nuo pat savo kaip prezidento kadencijos pradžios Trampas "dažnai prarasdavo savikontrolę", kai žvalgybos pareigūnai bandė suteikti jam informacijos apie "grėsmingus Rusijos veiksmus prieš JAV". Jis reikalavo atsakyti, kodėl žvalgyba koncentruojasi tik į Rusiją, taip pat abejojo žvalgybos duomenimis. Dėl to nacionalinio saugumo komanda ėmė vis rečiau informuoti prezidentą apie tokias "grėsmes".

"Prezidentas sukūrė aplinką, kuri atgraso, jei ne uždraudžia, paminėti bet kokią žvalgybos informaciją, nepalankią Rusijai", — kanalas cituoja vieną iš buvusių aukšto rango pareigūnų, užsiimančių nacionalinio saugumo klausimais.

Anksčiau "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane.

Anot leidinio šaltinių, Trampas buvo apie tai informuotas. Laikraštis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Trampas laiko NYT straipsnį "užsakymu", kuris yra nukreiptas prieš jį ir Respublikonų partiją. Baltieji rūmai, Pentagonas ir žvalgyba teigė, kad nėra įrodymų apie "Rusijos ir Talibano susitarimą" ir kad prezidentas apie tai nebuvo informuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino suklastotu, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad laikraščio tvirtinimai buvo melagingi, ir apgailestavo, jog kažkada gerbiama didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonė vis labiau "nesigėdija skelbti akivaizdžias "antis".

Tegai:
New York Times, sąmokslas, Afganistanas, Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu