Druskininkai, archyvinė nuotrauka.

Regionuose daugėja investuotojų ir darbo vietų

15
(atnaujinta 14:59 2019.01.18)
Pasak premjero, šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų — padėti Lietuvos regionams, skatinant ir pritraukiant gamybines investicijas, kuriančias regionuose darbo vietas

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Druskininkuose dalyvavo konferencijoje "Viešoji ir privačioji partnerystė savivaldybėse", kurią organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

"Esu aplankęs bene trečdalį Lietuvos savivaldybių ir galiu drąsiai sakyti, jog miestuose ir miesteliuose gyvena, dirba kūrybingi, kupini idėjų ir savo kraštą mylintys žmonės. Labai svarbi žinia, jog pirmą kartą po daugel metų pernai regionuose sukurta daugiau darbo vietų nei Vilniuje. Tai liudija apie savivaldybių iniciatyvumą ir sėkmingą merų veiklą", — sakė premjeras.       

Vyriausybės vadovas pabrėžė vis didėjantį savivaldybių skaidrumą, kurio vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100.

Anot Vyriausybės vadovo, labai teisinga, jog didesnė partnerystės sričių dalis priskirta vietos savivaldai ir jau sudaryta daug sutarčių laisvalaikio, sporto, turizmo infrastruktūros, atliekų tvarkymo, šilumos ūkio ir kitose srityse. Tai sėkminga savivaldybių darbo sritis. Centrinės valdžios institucijos šiuo metu įgyvendina tik 4 partnerystės sutartis, o savivaldybės — net 44 sutartis, 28-iose savivaldybėse. 
Pasak Skvernelio, šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų — padėti Lietuvos regionams, skatinant ir pritraukiant gamybines investicijas, kuriančias regionuose darbo vietas. Akcentuota, jog būtina didinti regiono patrauklumo investuotojams sąlygas.

Šiuo tikslu Vyriausybė jau pateikė Seimui pasiūlymus paprastinti ir trumpinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose. 

15
Tegai:
investicijos, Lietuva, vyriausybė
Dar šia tema
"Vaikystė baigėsi". Kas lauks Baltijos valstybių be ES pinigų
Sodybų tuštėjimo metas: tirpsta gyventojų skaičius Baltijos šalyse
Baltarusijos AE

Vaičiūnas pasiskundė TATENA dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 20:46 2020.09.25)
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos vadovo, branduolinė sauga yra vienas iš agentūros atsakomybės klausimų

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) skirti nuolatinį dėmesį Baltarusijos atominei elektrinei (BelAE), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Rugsėjo 21–25 dienomis vyko 64-oji TATENA Generalinės konferencijos sesija. Nuotoliniu būdu Lietuvos energetikos ministerijos vadovas su agentūros vadovu Rafaeliu Grossi aptarė situaciją aplink elektrinę. Jis pasiskundė, kad Minskas toliau intensyviai vykdo BelAE paleidimo darbus, "ignoruodamas branduolinę saugą".

"Politiniai procesai diktuoja Baltarusijos BE įgyvendinimo eigą, kas yra pavojinga praktika tokiuose objektuose kaip atominės elektrinės. Branduolinė sauga taip pat yra ir TATENA atsakomybės klausimas, todėl tikiuosi, kad šiam projektui TATENA skirs beprecedentį ir nuolatinį dėmesį", — pasakė Vaičiūnas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva informavo Baltarusijos perdavimo sistemos operatorių, kad Vilnius neteiks Baltarusijai galios rezervų. Taip įgyvendinami Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimai.

Be to, TATENA vadovas buvo informuotas, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją, kad ateityje iš anksto būtų gaunama visa svarbi informacija iš Baltarusijos pusės, susijusi su priimamais  sprendimais dėl branduoliniame įrenginyje atliekamų fizikinių bandymų, bloko energetinio paleidimo, jo bandomojo-pramoninio eksploatavimo pradžios bei pramoninio eksploatavimo pradžios.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerija, energetika, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Seime svarstoma strategija tam atvejui, jei Baltijos šalyse kiltų nesutarimų dėl BelAE
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Danske Bank

Analitikas: Baltijos šalių bankų laukia labai rimtas reidas

(atnaujinta 20:33 2020.09.25)
Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams, nors pačioje Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje, mano analitikas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Dėl sistemingo pinigų plovimo Baltijos šalių bankuose vyks rimti patikrinimai, interviu Sputnik Lietuva pasakė "Grand Capital" vyresnysis analitikas Vladimiras Rožankovskis.

"Danske Bank" ir "Deutsche Bank" įtariami įtartinų pinigų operacijų vykdymu per "Danske Bank" filialą Lietuvoje. Kalbama apie 540 milijonų eurų.

Daroma prielaida, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai išplaunant pinigus iš Rusijos" per 2012–2015 metų laikotarpį. Tam buvo naudojamas vadinamasis veidrodinės prekybos metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Analitikas Vladimiras Rožankovskis pareiškė, kad "kryžiaus žygis" pasiekė ir Baltijos šalis.

"Manau, kad dabar įvyks labai rimtas reidas po visus Baltijos šalių bankus. "Danske Bank" — tai tik pati pradžia. <...> Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams. Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje. Ten per visą istoriją buvo tik pora bankų, kurie vykdė tokias išorines operacijas. Nors Latvijoje tokių bankų buvo apie keliolika. Bus reidas, ir Estija taip pat gali ruoštis, nes ateis ir į ją pasibelsti", — pasakė jis.
Tegai:
bankai, Danske Bank, Baltijos šalys, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Karinė technika

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika

(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.

Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.

Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.

Tegai:
Elektrėnai, Pabradė, Rukla, karinės pratybos, karinė technika, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje įvardyta naujojo Amerikos karinio kontingento buvimo trukmė
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos