Europos Komisijos pastatas

EK išreiškė poziciją dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su ES elektros tinklais

131
(atnaujinta 19:38 2019.01.21)
Po pokalbio su Rusijos energetikos ministru Europos Komisijos vicepirmininkas pranešė apie Komisijos tikslus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius pareiškė, kad EK nemato rizikų Baltijos šalims, Rusijai ir Baltarusijai po elektros energijos sistemų atjungimo.

Apie tai jis parašė savo Twitter paskyroje.

​Šefčovičius susitiko su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku. Derybų metu buvo aptartas Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais klausimas.

"Europos Komisija vis dar yra visiškai pasiryžusi pasiekti šį tikslą iki 2025 metų — be jokios rizikos Baltijos šalims, Rusijai ar Baltarusijai", — parašė Šefčovičius.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, jog Baltijos šalys pasiruošusios užtikrinti, kad elektros energijos sistemos atjungimas nuo Kaliningrado srities gegužės mėnesį nelemtų vadinamojo "blackout" (visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo).

Vaičiūno teigimu, jei Rusija pasirengs desinchronizacijai ir atsijungs pirma, tai galėtų tapti geopolitinio šantažo įrankiu ir priemone. Tačiau jis taip pat pabrėžė, jog visos pusės suinteresuotos, kad nebūtų "siurprizų sistemoje".

Baltijos šalių ir Lenkijos pasitraukimas iš BRELL

Praėjusią vasarą Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos respublikų elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Galutinai Baltijos valstybės turėtų pasitraukti iš BRELL iki 2025 metų.

Maskva pasisako už BRELL energetikos žiede dalyvaujančių šalių (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) sąveiką ir po elektros tinklų desinchronizacijos.

Dabar Kaliningrado srities energetikos sistema sujungta su pagrindine Rusijos teritorija per Baltarusijos ir trijų Baltijos respublikų elektros tinklus. Už Kaliningrado srities energetinę nepriklausomybę bus atsakingos keturios naujos jėgainės. Jų bendra galia sieks apytiksliai vieną gigavatą.

Kaliningrado srities energetikos sistemos darbas izoliuotu režimu numatytas 2019 metų gegužę. Baltijos šalys, savo ruožtu, ketina atlikti bandymus šių metų birželį.

131
Tegai:
Baltijos šalys, Rusija, BRELL, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Gegužę bus bandoma atskirti Kaliningrado srities ir Baltijos šalių energetikos sistemas
Prisiminimai: Lietuva atsisveikina su 2018 metais
Baltijos šalys išsigando išmokėjimų Maskvai už dažnio reguliavimą elektros tinkluose
Kodėl Lietuva gąsdina save galimu elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimu?
Kompresorių stotis Russkaja, archyvinė nuotrauka

Rusija ir JAV skirsto Europos rinką: kas užpildys dujų saugyklas

(atnaujinta 15:28 2021.04.13)
Šalta ir užsitęsusi žiema nusiaubė Europos dujų saugyklas. Liko tik trečdalis atsargų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė tuo pasinaudoti ir pasiūlė daug suskystintų dujų. Tačiau koronaviruso krizė neleis Europai ieškoti brangių užjūrio energijos išteklių. Teks įsigyti rusiškų žaliavų. Kiek "Gazprom" ir Rusijos valstybės biudžetas uždirbs eksportuodamas į tolimas valstybes, aiškinosi RIA Novosti autorė Irina Badmajeva.

Neįprastos šalnos Europai

Rudenį ir žiemą europiečiai sunaudojo daugiau nei 65 milijardus kubinių metrų dujų — tai dešimties metų maksimumas. Apie tai pranešė "Gazprom" su nuoroda į "GasInfrastructureEurope". Ankstesnis pikas buvo 2018 metais, kai vasario–kovo mėnesiais ciklonas su neįprastomis šalnomis ir sniegu padengė Europą.

Orai pasižymėjo ir šį šildymo sezoną. Sausio mėnesį "Gazprom" teko skubiai didinti tiekimą užšalusiai Europai. Į Vokietiją išsiuntė 32,4 proc. daugiau nei įprastai, į Prancūziją — 77,3 proc., į Nyderlandus — 21,2 proc. ir į Italiją — 100 proc.

Be to, padidėjo eksportas į Aziją, kur taip pat atšalo oras. Todėl rinkoje atsirado trūkumas, išprovokavęs neatidėliotinų kainų kilimą — už kurias prekės, vertybiniai popieriai ar valiuta parduodami nedelsiant.

Pavyzdžiui, Azijoje buvo momentas, kai kotiruotės viršijo tūkstantį dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Kai kurie sandoriai buvo sudaryti po 1 400. Europoje kainos peržengė 300 dolerių ribą. Taip yra nepaisant to, kad konservatyvus 2021 metų "Gazprom" biudžetas apima 170.

Dėl to Rusijos eksportas į ne NVS šalis padidėjo iki 19,5 mlrd. kubinių metrų. Tai beveik 46 procentais daugiau nei prieš metus.

Vasaris taip pat nedžiugino orais. Tris dienas iš eilės šį mėnesį Europos saugyklos suteikė maksimumą — daugiau nei milijardą kubinių metrų per dieną.

Iki kovo 25 dienos, pasibaigus šaltajam sezonui, vidutinis Senojo žemyno požeminių saugyklų užimtumas sumažėjo iki 29 proc. Visų pirma, Vokietijoje ir Austrijoje — 26, Nyderlanduose — 23, Prancūzijoje — 17.

Kad kitą žiemą neužšaltų, europiečiams reikia išpumpuoti 57,3 proc. (beveik 24 mlrd. kubinių metrų) daugiau nei pernai, skaičiavo "Gazprom". Tai palyginama su bendru eksportu į Prancūziją ir Nyderlandus 2020 metais. Pradėta saugyklų užpildymo kampanija žada būti viena didžiausių nuo 2011 metų.

Alternatyvos Rusijos dujoms

Vietinių žaliavų dalis Europos dujų rinkoje 2020 metais sudarė apie 33 proc., sakė Jelena Burmistrova, "Gazprom Export" generalinė direktorė. Anot jos, "nuo trečiojo ketvirčio eksporto apimtys pasiekė, o kai kuriais atvejais viršijo ikikrizinius rodiklius". Visi įsipareigojimai importuotojams buvo įvykdyti. Metų pabaigoje sutarčių kainos pasirodė esančios mažesnės nei neatidėliotinos kainos Europos centruose. Tai dar labiau paskatino tiekimą.

Be Rusijos, "mėlynasis kuras" į ES patenka iš Norvegijos, Kataro, Alžyro, JAV ir Nigerijos. Pagrindiniai vartotojai yra Vokietija, Didžioji Britanija ir Italija. Be to, vokiečiai ir britai rusiškas dujas gauna per "Nord Stream". Kitų variantų nėra. Žinoma, galima pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD), tačiau jos yra brangesnės. Be to, tam reikalingi specialūs terminalai, kurių, pavyzdžiui, Vokietija neturi. SGD ten pristatomos per Belgiją ir Nyderlandus.

Yra terminalų Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir ten jie neskuba atsisakyti dujotiekio dujų. Todėl pagrindiniai Rusijos energijos išteklių pirkėjai nepalaiko JAV kovos su "Nord Stream-2". Be to, Vokietija pasiūlė amerikiečiams finansuoti terminalų statybą, kad gautų jų SGD, jei tik jie atstotų nuo "Nord Stream-2". Praėjusią vasarą Berlynas buvo pasirengęs tam skirti milijardą eurų. Tačiau Vašingtonas laikosi savo pozicijos.

Nors Rusijos projektas turi pakankamai priešininkų ES: Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Tai yra tranzitinės šalys, iš to jos uždirba nemažai pinigų.

Beje, Varšuva jau paskelbė apie savo ketinimą apsieiti be rusiškų dujų nuo 2022 metų. Lenkai tikisi naudoti "Baltic Pipe", kuris bus pastatytas iki Norvegijos šelfo Šiaurės jūroje. Likusi dalis — užjūrio SGD.

Amerikiečiai, žinoma, mielai užpildytų Europos saugyklas — ypač dabar, kai paklausos bumas Azijoje nuslūgo. Kovo mėnesį Senasis žemynas iš jų nusipirko 11 milijardų kubinių metrų — dvigubai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais. JAV tiekė 30 procentų tiekimo Vakarų Europai. Be to, jūrose ir vandenynuose dabar yra 70 amerikiečių SGD tanklaivių.

Kas užpildys Europos saugyklas

Tačiau krizė dar nepraėjo, o SGD vis tiek yra brangesnės nei dujotiekio dujos. Be to, "Gazprom", skirtingai nei konkurentai, gali greitai padidinti gamybą ir kasdienes atsargas. Bendrovė turi savo požemines saugyklas Europoje.

Vakarų Europos kryptis yra prioritetinė, nes vis dar kyla abejonių dėl "Nord Stream" atsipirkimo, pažymi Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto docentas Aleksandras Timofejevas. "Šalta ir užsitęsusi žiema užtikrino gerą paklausą. Ji gali augti greičiau nei sandėliavimo patalpų užimtumas, o tai savo ruožtu lems kritimą", — sakė šaltinis.

Pasak "VYGONConsulting", nepriklausomo Rusijos kuro ir energetikos komplekso plėtros konsultanto, šiais metais "Gazprom" gali padidinti dujų eksportą į NVS nepriklausančias šalis iki 210 milijardų kubinių metrų. Tai yra 17 procentų daugiau nei 2020 metais ir beveik penkiais su puse daugiau nei "ikiCOVID" 2019 metais.

Pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį "Gazprom" eksportas padidėjo 30,7 proc. "Be to, anksčiau tiekėjas į biudžetą įtraukė 170 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kainą. Bet tada planai buvo patikslinti. Dabar laikosi vidutinių metinių 200 dolerių. Faktas yra tas, kad ilgalaikės sutartys daugiausia susijusios su Europos dabartinėmis kainomis. Be to, pakilo naftos kainos, nuo kurių priklauso dujų kainos. Todėl "Gazprom" visiškai įmanoma įtikinti vartotojus savo planų pagrįstumu", — sako Markas Goichmanas, informacijos ir analitikos centro "TeleTrade" vyriausiasis ekonomistas.

Beje, dujos ir toliau brango net pasibaigus šildymo sezonui. Dabar Olandijos centre TTF ("Title Transfer Facility Natural Gas Price Index") kainos — 252 doleriai už tūkstantį kubinių metrų, tai yra maksimalus dydis nuo 2018 metų.

Dėl šių metų "Gazprom" pajamos iš pristatymų į ne NVS šalis padidės 1,7 karto, iki 42 mlrd. dolerių, praneša "VYGON Consulting". Ir tai labai naudinga Rusijos valstybės biudžetui.

Tegai:
JAV, SGD, Rusija, Europa, ES, dujos
Europos Sąjungos vėliavos prie Europos Komisijos būstinės Briuselyje, archyvinė nuotrauka

EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms

(atnaujinta 14:01 2021.04.13)
Apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusios įmonės galės gauti iki 350 tūkst. eurų paramos

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų pagalbą Lietuvos įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė Konkurencijos taryba.

EK priėmė teigiamą sprendimą dėl naujos laikinosios valstybės pagalbos priemonės, kurios tikslas — paremti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitas labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusias įmones.

Valstybės pagalbos schema, kurios biudžetas — 120 mln. eurų, patvirtinta pagal Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą. 

Į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito daugiau nei 50 proc., palyginti ją su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 m.

Nukentėjusios įmonės pagal patvirtintą schemą galės gauti iki 350 tūkst. eurų paramos. Ji bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir galės padengti pastoviąsias verslo išlaidas.

Parama įmonėms pagal šią priemonę bus teikiama iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos sektoriaus — jam skiriama beveik penktadalis visos paramos. Iš viso 1 864 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios 5,8 mln. eurų subsidijų.

Turizmo sektoriuje subsidijų šiuo metu yra gavusios 254 įmonės, joms paskirstyta 796 tūkst. eurų. Turizmo sektorius turi ir tik šiai ūkio šakai skirtą pagalbos priemonę — tai yra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Šia priemone pasinaudojo 41 kelionių organizatorius, iš viso buvo suteikta 2,89 mln. eurų garantijų. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Europarlamentaras atkreipė dėmesį į ES klaidas kovoje su pandemija
Pasauliui prognozuojamas vienos svarbiausių prekių trūkumas
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
Europoje pranašauja "Frexit"

Sulaikyta nepertraukiamo maitinimo įtaisų kontrabanda Lietuvos video

(atnaujinta 11:32 2021.04.13)
Baltarusijos muitinės duomenimis, Lietuvos vežėjas norėjo išvengti daugiau nei 14,3 tūkstančio eurų muitų mokėjimo

Baltarusijos muitininkai užkirto kelią keičiamų akumuliatorių nepertraukiamo maitinimo šaltiniams kontrabandai pasienyje su Lietuva esančiame kontrolės punkte "Kotlovka" ("Lavoriškės"). Vaizdo įrašą paskelbė Baltarusijos muitinė savo YouTube kanale.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kad krovinys supakuotas į kartonines dėžes.

Baltarusijos muitinės teigimu, Lietuvos vežėjas norėjo išvengti muitų mokėjimo. Jų suma siekia apie 45 tūkstančius Baltarusijos rublių (daugiau nei 14,3 tūkstančio eurų).

Pažymima, kad vairuotojas muitininkams pateikė dokumentus apie "keičiamus baterijų kartridžus", tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad trečdalis prekių dokumentuose nebuvo nurodytas. Iš viso buvo rasta apie 700 akumuliatorių, kurių vertė siekia 170 tūkstančių Baltarusijos rublių (daugiau nei 54,2 tūkstančio eurų).

Pradėta administracinė byla. Vairuotojui gali būti skirta bauda iki 30 procentų neteisėtai gabenamų prekių vertės.

Tegai:
Muitinė, kontrabanda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje