Ignalinos EA, archyvinė nuotrauka

Ignalinos AE sparčiai ruošiasi išmontuoti du Černobylio tipo reaktorius

151
(atnaujinta 15:02 2019.01.23)
Pradėjusi sėkmingą branduolinio kuro iškrovimo procesą anksčiau 2014 metų galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane numatytos datos IAE ir toliau išlaiko spartų darbų įgyvendinimo tempą

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. VĮ Ignalinos atominė elektrinė (IAE) sparčiai juda prie vieno iš svarbiausių eksploatavimo nutraukimo etapų — dviejų galingiausių pasaulyje RBMK tipo reaktorių išmontavimo darbų pradžios, praneša IAE spaudos tarnyba.

Pradėjusi sėkmingą branduolinio kuro iškrovimo procesą anksčiau 2014 metų galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane numatytos datos IAE ir toliau išlaiko spartų darbų įgyvendinimo tempą. Šiuo metu laikinojoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje jau stovi 90 konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru, o iš viso 2019 metais į šią saugyklą planuojama išvežti 40 konteinerių, taip užtikrinant, kad panaudoto branduolinio kuro išvežimo iš blokų darbai bus galutinai užbaigti 2022 metais.

"IAE kuro iškrovimo darbai vyksta sklandžiai, ir nors ateityje vis dar laukia daug rimtų ir svarbių užduočių, mes jau dabar matome ir džiaugiamės savo pasiekimais, nes šiuo metu vykdomi darbai yra kritiniai, ir nuo jų atlikimo priklauso visi kiti įmonės žingsniai sėkmingo ir saugaus IAE eksploatavimo nutraukimo proceso užbaigimo link", — įvertinęs darbų atlikimo pažangą sakė įmonės generalinis direktorius Audrius Kamienas. 

Iš viso iki 2022 metų pabaigos saugykloje planuojama pastatyti saugojimui 190 konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru. Pirmojo bloko reaktoriaus išmontavimo darbų pradžia numatoma 2027 metais.

Контейнеры с отработавшим ядерным топливом на Игналинской АЭС
Iš viso iki 2022 metų pabaigos saugykloje planuojama pastatyti saugojimui 190 konteinerių

IAE deda visas pastangas pastebimai priartėdama prie užsibrėžtų tikslų eksploatavimo nutraukimo ir saugos užtikrinimo srityse.

Dviejų Černobylio tipo reaktorių eksploatavimo nutraukimas turi būti užbaigtas 2038 metais. Lietuvos derybų dėl stojimo į ES metu buvo susitarta, kad, tapusi Sąjungos nare, Lietuva uždarys nesaugią jėgainę.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė, kuri pradėjo dirbti 1983 metais, Lietuvai vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai priešinosi atominės elektrinės uždarymui, o respublika tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

Oficialus Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

Be to, Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinos atominėje elektrinėje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų įtariamas neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

151
Tegai:
branduolinis kuras, Ignalinos AE
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (71)
Dar šia tema
EP Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti skyrė 780 mln eurų
Lietuva ketina panaikinti radioaktyviųjų atliekų saugyklą
Ignalinos AE apsaugą ketinama perduoti VST
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 09:54 2021.05.11)
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją dieną, nuo antradienio ryto, koronavirusas pasiglemžė 5 žmones. Du mirė sulaukę 80–89 metų, vienas — 70–79 ir 60–69 metų, o vienas — 20–29 metų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmenys, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 388 716 asmenys. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje