Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių lyderis: Klaipėdos uostas skelbia 2018 metų rezultatus

58
(atnaujinta 10:01 2019.01.25)
Pernai viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės tapo lyderis tarp Baltijos valstybių uostų

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus, praneša Susisiekimo ministerija.

2018 metais Klaipėdoje perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau nei užpernai.

Pernai į Klaipėdą atplaukė 7 081 laivas, tai yra 510 laivų arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 metais. Keleivių skaičius pernai išaugo 5 794 (1,6 proc.) ― iki 376 596.

Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 63,74 mln. Eur ― 7 proc. viršijo 2017 m. pajamas.

"Džiaugiamės, kad pernai pavyko išlaikyti augimo tempą ir ganėtinai didelės konkurencijos sąlygomis išlikome pirmaujantis uostas tarp Baltijos valstybių. Be abejo, tai yra didelis uoste veikiančių įmonių, "Lietuvos geležinkelių", autovežėjų nuopelnas, Uosto direkcijos laiku atliekamos investicijos į infrastruktūrą bei uosto naudotojų į suprastruktūrą ― visa tai duoda didžiulę grąžą valstybei. Jei visas kompleksas nebūtų konkurencingas, šiandieną neturėtume tokių rezultatų", ― sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Kaip praneša ministerija, tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, kuriame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais laivais į gretimų šalių uostus. Krovą uoste didino nuosekliai auganti biriųjų krovinių ir generalinių krovinių krova ― konteineriai, ro-ro kroviniai bei geležies ir plieno konstrukcijos.

Praėjusiais metais Lietuvos susisiekimo sektoriaus ― transporto, sandėliavimo, logistikos ir ryšių ― sukurta bendroji pridėtinė vertė siekė 4,97 mlrd. eurų ir sudarė apie 14 proc. visos šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės.

58
Tegai:
Baltijos šalys, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas reikalauja iš Gentvilo atlyginti žalą
Klaipėdos uostas artėja prie 50 mln tonų krovinių apyvartos
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 09:37 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"

(atnaujinta 10:53 2020.07.07)
Liepos 6-ąją visi pasaulio lietuviai giedojo Lietuvos valstybės himną. Šventosios gyventojai ir poilsiautojai irgi neliko nuošalyje ir lygiai 21:00 atliko "Tautišką giesmę"

Liepos 6-ąją pajūrio gyventojai ir svečiai susirinko keliose vietose "Tautiškos giesmės" giedoti. Šventojoje Lietuvos himną užvedė moterų vokalinis ansamblis "Guboja". Sputnik Lietuva nufilmavo, kaip kartu su ansambliu Valstybės dienos proga himną atliko ir vietos gyventojai bei poilsiautojai.

Tegai:
Tautiška giesmė, Valstybės diena