Išardyti bėgiai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" išrinks įmonę, kuri atstatys Rengės ruožą

77
(atnaujinta 11:09 2019.01.25)
Šiuo metu "Lietuvos geležinkeliai" laukia Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vertinimo ir po to paskelbs konkurso laimėtoją

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Bendrovė "Skinest Baltija", kurią valdo Estijos geležinkelio bendrovė "Skinest Rail", gali atstatyti išmontuotą Mažeikių – Rengės geležinkelio ruožą, jeigu jos kandidatūrą patvirtins Lietuvos vyriausybė, praneša portalas "RŽD-Partner".

"Skinest Baltija" pateikė geriausią pasiūlymą atstatyti geležinkelio ruožą tarp Lietuvos ir Latvijos. Pranešama, kad "Lietuvos geležinkeliai" paskelbs konkurso nugalėtoją po to, kai šį sandorį įvertins Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Lietuvos vyriausybė pažymėjo, kad komisija vis dar tikrina pateiktus dokumentus, ji taip pat paprašė papildomos informacijos iš Susisiekimo ministerijos ir "Lietuvos geležinkelių".

Pernai ministrų kabinetas ir Komisija nurodė, kad "Skinest Rail" savininkas Olegas Osinovskis palaiko ryšius su užsienio valstybių departamentais ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie gali kelti pavojų ir grėsmę Respublikos nacionaliniam saugumui.

2008 metais Lietuva išmontavo geležinkelio ruožą tarp Latvijos Rengės ir Mažeikių. Latvija ir Lenkijos naftos koncernas "Orlen", kuris šiuo maršrutu gabeno savo krovinius, apskundė kaimyninę valstybę ir apkaltino ją pažeidžiant konkurencijos principus.

Ekonomistas: geležinkelių tinklas Baltijos šalyse yra pasmerktas >>

2017 metais Europos Komisija skyrė "Lietuvos geležinkeliams" 28 mln. eurų baudą ir nurodė atstatyti išardytą bėgių ruožą. Praėjusių metų sausio pradžioje Lietuvos bendrovė sumokėjo baudą ir paskelbė, kad kelias bus atstatytas iki 2019 metų pabaigos.

Bendros darbo sąnaudos sieks dešimt milijonų eurų.

Anksčiau "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad atstačius ruožą pavyks suaktyvinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais — "Orlen Lietuva" ir kolegomis iš Latvijos.

77
Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Latvija, Lietuva, geležinkelio bėgiai
Temos:
"Lietuvos geležinkeliai" ir išardyti bėgiai į Latviją (16)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" pradėjo atstatinėti Rengės geležinkelio ruožą
Lietuva žada atstatyti eismą Rengės geležinkelio ruožu
Latvija pareikalavo iš LG daugiau nei 50 mln eurų už išardytą ruožą
SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvoje ekonomika nugali politiką Rusijos SGD klausimu

(atnaujinta 21:45 2020.07.13)
Oficialus Vilnius gali skelbti garsius politinius pareiškimus, tačiau yra ekonominis tikslingumas, kuriuo vadovaujasi vietos verslininkai Rusijos dujų klausimu, tikina energetikos ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę į Klaipėdos uostą iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla, atplaukė du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniai. Į Lietuvos uostą atplaukė "Coral Fungia" ir "Coral Favia" dujovežiai. Vidutiniškai laivai iš Vysocko Leningrado srityje tiekia dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, komentuodamas padažnėjusius Rusijos SGD pristatymus į Lietuvą, sakė, kad vienas dalykas yra oficialiojo Vilniaus politiniai sprendimai, o kitas — realioji ekonomika, kuria vadovaujasi Lietuvos verslininkai.

"Neįmanoma ginčytis su ekonomika. Verslas, importuojantis dujas, dažnai bando spręsti šią problemą ekonominiu požiūriu ir perka pigesnes partijas. Rusijos SGD, ypač tos mažos partijos, kurios šiuo metu atkeliauja iš Vysocko, Lietuvai yra gana pelningos. <...> Svarbu įsiminti, kad vienas dalykas, kai valstybės vadovai ką nors sako, ir visai kitas dalykas, kai dujų importu užsiima komercinės struktūros", — priminė ekspertas.

Kaip pažymėjo Juškovas, jei prisimintume Lietuvos SGD terminalo istoriją, pamatysime, kad apskritai nė viena privati ​​įmonė nenorėjo naudotis SGD terminalu, nes Rusijos vamzdynų dujos buvo pigesnės. Vienintelė įmonė, kuri pasirašė sutartį, buvo "Litgas". Po to valdžia nurodė, kad Lietuvos importuotojai turėtų nusipirkti tam tikrą kiekį degalų iš SGD terminalo.

"Dėl to vienas iš trąšų ir chemikalų gamintojų prisiėmė visą terminalo priežiūros naštą. Štai tokiu įstatymu buvo įvesta rinkliava vartotojams, ir jie yra priversti pirkti. Bet tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų esant net tokiems apribojimams vartotojai vis tiek rinksis tuos, kurie tiekia pigiau. Taip, Lietuvoje yra sutartis su Norvegija ir jos reikia laikytis — didžioji dalis suskystintų gamtinių dujų atkeliauja iš Norvegijos. Taip, yra politinių norų pirkti iš JAV. Bet tuo pačiu yra ir kasdieninė viešųjų pirkimų praktika, kai pirkėjas bando pasirinkti pigiausią variantą, tada ir pasirodo Rusijos SGD", — sakė Juškovas.

Šeštadienį į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Ir tai buvo antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Prieš tai ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su 10 tūkstančių kubinių metrų dujų.

Lietuva dažniausiai suskystintas gamtines dujas gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Gazprom neft logotipas

"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai

(atnaujinta 14:59 2020.07.13)
Pažymima, kad tanklaivio maršrutas iš Murmansko į Jantai buvo nutiestas per Arkties jūras ir tris vandenynus. Krovinių pristatymo laikotarpis — 47 dienos

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Pirmą kartą "Gazprom Neft" į Kiniją pristatė 144 000 tonų "Novy Port Arctic" naftos, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

"Gazprom Neft" pristatė savo pirmąjį Arkties naftą Kinijai. "Novy Port" nafta buvo pristatyta į Jantai paskirties uostą. Pirmosios partijos tūris sudarė 144 tūkstančius tonų", — sakoma pranešime.

Pranešama, kad "Gazprom Neft" nuo pat Rusijos Arktyje išgaunamos naftos eksporto pradžios į Europos šalis iš ARCO (Prirazlomnojės laukas) ir Novy Port (Novoportovskojės laukas) tiekė daugiau nei 40 milijonų tonų naftos.

"Bendradarbiavimo su pagrindinėmis Azijos rafinavimo įmonėmis plėtra leido "Gazprom Neft" išplėsti savo tiekimo linijas ir įtraukti Arktį į Arkties naftos gabenimo, kurio ekonomika aktyviai atsigauna po pandemijos padarinių, žemėlapį", — pažymi bendrovė.

Į "Gazprom Neft" transporto ir logistikos schemą įeina naftos gavybos platforma "Prirazlomnaja", naftos terminalas, sustiprintos ledo klasės tanklaivių parkas, įskaitant SGD tanklaivius, eskorto ledlaužius ir perkrovimo kompleksą Murmanske. Darbo efektyvumą ir saugumą užtikrina pirmoji pasaulyje skaitmeninė Arkties logistikos valdymo sistema "Kapitan".

Pažymima, kad tanklaivio maršrutas iš Murmansko į Jantai buvo nutiestas per Arkties jūras ir tris vandenynus. Krovinių pristatymo laikotarpis — 47 dienos.

"Sėkminga patirtis parduodant Arkties naftą Europos rinkoje ir gilus Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkų supratimas leidžia "Gazprom Neft" Azijos partneriams pasiūlyti "Novy Port" su unikalia logistikos schema ištisus metus. Atsižvelgiant į bendrovės planus išplėsti Arkties naftos atsargų tiekimo geografiją, ji plėtos bendradarbiavimą su pirkėjais iš Kinijos ir kitų šalių. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas mums yra strategiškai svarbus", — sako Anatolijus Černeris, "Gazprom Neft" generalinio direktoriaus pavaduotojas logistikos, perdirbimo ir pardavimų klausimais.

Arkties naftos prekybą užsienio rinkose ir tanklaivių frachtavimą eksportui klientams vykdo dukterinė "Gazprom Neft" įmonė "Gazprom Neft Trading GmbH".

Tegai:
nafta, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia arbitražą su "Uniper" dėl dujų tiekimo kainos
"Gazprom" ketina pakelti dujų kainas Lenkijai
Lenkija grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų dolerių
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka