alstybės mokesčių inspekcija, archyvinė nuotrauka

VMI paskelbė didžiausius mokesčių mokėtojus 2018 metais

65
(atnaujinta 09:30 2019.01.30)
Reitingo viršūnėje, kaip ir anktesniais metais, išlieka stabilus trejetukas

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paviešino 2018-ųjų metų TOP 500 sąrašą, kuriame skelbiami Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti juridiniai asmenys, 2018 m. I–III ketvirtį į VMI sąskaitą sumokėję daugiausia mokesčių ir kitų įmokų, skelbiama VMI tinklalapyje.

Lyderiai jau ne pirmus metus išlieka gana stabilūs — didžiausią dalį į mokesčių pyragą praėjusiais metais pridėjo naftos produktais prekiaujanti įmonė "ORLEN Lietuva", kuri į šalies biudžetą sumokėjo kiek daugiau nei 284 mln. eurų.

Taip pat naftos produktais ir jų saugojimu užsiimanti įmonė "Okseta" rikiuojasi antroje pozicijoje su daugiau nei 166 mln. eurų suma.

Trečia pozicija mokesčių mokėtojų sąraše atitenka cigarečių ir tabako gamybos, prekybos bei importo milžinei "Phillip Morris Baltic" — beveik 148 mln. eurų.

Daugiausia mokesčių sumokančių įmonių dešimtuke taip pat galime rasti tokius vardus kaip "Klaipėdos nafta", "Sanitex", "Circle K", "Maxima", UAB "Mineraliniai vandenys", UAB "Neste Lietuva" ir "Lietuvos energija".

Įdomu tai, kad lyderių trejetukas stabilus laikosi jau keletą metų iš eilės, čia viršūnėje įsitvirtinusi lieka naftos perdirbimo įmonė "ORLEN Lietuva".

65
Tegai:
mokesčiai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
Dar šia tema
Siūloma, kad mokantiems mokesčius ne Lietuvoje, nebūtų skaičiuojama skola "Sodrai"
Nelegali finansinė veikla Lietuvoje atima iš biudžeto 200 mln. eurų
Keisis mokesčių našta savarankiškai dirbantiems asmenims
Nord Stream-2 

Austrijos "OMV" pareiškė, kad pritaria "Nord Stream-2" projektui

Įmonės vadovas taip pat pažymėjo, kad įmonė šiam projektui finansuoti skyrė apie 730 milijonų eurų

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Austrijos "OMV" išlieka įsipareigojusi "Nord Stream-2" projektui ir mano, kad dar anksti kalbėti apie galimą investicijų grąžą, sakė bendrovės vadovas Raineris Zelė (Rainer Seele) per internetinę spaudos konferenciją, praneša RIA Novosti.

"Mes ir toliau esame įsipareigoję įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą, šis projektas yra vertingas Europos dujų rinkai ir "OMV". Manau, dar anksti spėlioti apie bet kokią investicijų grąžą ir panašiai. Mes turime sutartinius įsipareigojimus su "Gazprom" finansuoti projektą, atlikome savo darbą ir dabar galime tik laukti, ar projekto įmonė toliau dirbs tiesdama vamzdžius", — sakė jis.

"Taigi, kai aš viską tiksliai žinosiu, tada galėsiu atsakyti į šį klausimą", — pridūrė jis.

"OMV" vadovas taip pat pažymėjo, kad įmonė projektui finansuoti skyrė apie 730 milijonų eurų.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Austrija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas išplaukė iš Kaliningrado uosto
Jums ko? "Novičiok" ar "Duračiok"? Kaip geopolitikos technologai veikia visuomenės sąmonę
Rail Baltica

Ekonomistas: "Rail Baltica" niekada neveiks kaip įprastas geležinkelis

(atnaujinta 14:36 2020.10.29)
Vienas pagrindinių projekto tikslų — išpešti iš Europos Sąjungos pinigų Baltijos tranzito pramonei remti, išvykus Rusijos krovinių srautams, mano ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Rail Baltica" statyba neturi nieko bendro su ekonomine Baltijos regiono nauda, ​​valdžia siekia tik politinių interesų, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis paskelbė geležinkelio "Rail Baltica" — projekto, kuris buvo vienas iš ES prioritetų 2007 metais, — statybų Latvijoje pradžią.

Kaip rašo Sputnik Latvija, Ryga prisijungė prie šio projekto, kai rizika prarasti Europos finansavimą tapo per didelė. Latvijos geležinkelis šiais metais prarado didelę dalį Rusijos krovinių, taip pat kilo Baltarusijos tranzito praradimo grėsmė.

Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalims niekada nepakako krovinių ir keleivių srautų, kad būtų sukurtas toks geležinkelio projektas.

"Rail Baltica" neturi nieko bendro su krovinių gabenimu su visais ekonominiais dividendais, gaunamais iš tranzito, nes Baltijos šalių krovinių maršrutai eina iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus. "Rail Baltica" statoma iš šiaurės į pietus — iš Skandinavijos į Vidurio Europą per Baltijos šalis. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje niekada nebuvo pakankamo krovinių gabenimo srauto, kad egzistuotų tokia tranzito šaka. Ir keleivių srauto nėra. Jei žmonėms reikia keliauti iš Estijos į Latviją ar iš Latvijos į Lietuvą, jie keliauja autobusais ar automobiliais — tai greičiau ir pigiau", — paaiškino ekonomistas.

Nosovičiaus teigimu, kai bus užbaigtas "Rail Baltica" projektas, šiuo geležinkeliu nevažiuos nei žmonės, nei kroviniai, todėl šia prasme projektas visiškai nėra ekonomiškai naudingas.

"Tai yra grynai politinis projektas, kuriuo siekiama dviejų pagrindinių tikslų — išpešti pinigų iš Europos Sąjungos, kurie padės išlaikyti Baltijos šalių tranzito šakos egzistavimą tokiomis sąlygomis, kai Rusijos krovinių srautas juos paliks, o ateityje Baltarusijos kroviniai išvyks ir joks kitas jų nepakeis, nes visos pagrindinės kryptys yra susijusios su rytais, ir tranzitas, nors iš Kazachstano, nors iš Kinijos, eis per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. ES finansavimas — tai vienintelė galimybė kažkaip paremti transporto ir logistikos infrastruktūros egzistavimą. Antra priežastis — sukurti infrastruktūrą, skirtą greitesniam didelių NATO karių grupių transportavimui, jei Baltijos regione kiltų karinis konfliktas tarp NATO ir Rusijos. Šiuo atžvilgiu "Rail Baltica" statyba turi prasmę, bet vėlgi, tai neturi nieko bendro su ekonomika. Kaip ekonominis projektas, kaip geležinkelis, šis projektas niekada neveiks", — pasakė politikos analitikas.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo