Verslas

Lietuva galės keistis elektroninėmis sąskaitomis su kitomis ES šalimis

74
(atnaujinta 11:54 2019.02.05)
Tikimasi, kad naujovė paskatins spartesnį tarptautinių prekių ir paslaugų judėjimą

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Registrų centras baigia įgyvendinti Europos Komisijos (EK) lėšomis finansuojamą projektą "eInvoicing Cross Border LT", apie tai teigiama centro spaudos tarnybos pranešime.

Viešųjų pirkimų sutartis vykdantiems tiekėjams informacinė sistema "E. sąskaita" suteikia galimybę teikti ir gauti elektronines sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas internetu. Vis dėlto, galimybės keistis šiais dokumentais tarptautiniu, ES šalių lygiu iki šiol nebuvo.

Planuojama, kad antrąjį šių metų ketvirtį, užbaigus sistemos modernizacijos etapą, bus suvienodinti elektroninių sąskaitų faktūrų techniniai standartai, užtikrinta sąveika tarp ES šalių nacionalinių sistemų. Tai palengvins galimybes užsienio tiekėjams dalyvauti Lietuvos perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose.

Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 992 tūkstančius eurų. Prognozuojama, kad, įsigaliojus naujovei, iki metų pabaigos užsienio subjektai sistemoje pateiks ne mažiau kaip 1,5 tūkstančio elektroninių sąskaitų faktūrų.

74
Tegai:
Lietuva, ES, internetas
Dar šia tema
Lietuviams bus išduodamos elektroninės vizos į Kaliningradą
Nuo Naujųjų sostinės darželinukų ligos pažymos bus pristatomos e. būdu
Lietuva sieks įteisinti virtualią buveinę
Pinigai, archyvinė nuotrauka

FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius

(atnaujinta 11:03 2020.05.29)
Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime paskelbti pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Virtualiosios valiutos keityklų operatorių, advokatų, prekybos atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekybos nekilnojamuoju turtu sektoriai įvertinti kaip labiausiai pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla didžiausia įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė. 

Tai rodo naujasis FNTT užsakymu atliktas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 iki 4 (nuo labai žemos iki labai aukštos rizikos). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.

Vienas iš aukščiausiu balu įvertintų sektorių — virtualios valiutos keityklų operatoriai, kuriems rizika kyla dėl greito pinigų pervedimo į skirtingas šalis ir garantuoto pervedimų anonimiškumo. 

Vieni dažnesnių veikimo scenarijų — naudojantis operatorių paslaugomis bandoma pervesti nelegalias lėšas ar anonimiškai įsigyti įvairių prekių. Pasitaiko, kad nusikaltėliai, naudodamiesi nelegaliai gautais pinigais, patys steigia virtualios valiutos keityklas. Taip pat pastebima, kad virtualią valiutą bandoma išgryninti arba mokėjimus atlikti naudojantis kriptovaliutų mokėjimo kortelėmis.

Viena iš didžiausių sektoriaus grėsmių yra aukštas anonimiškumo lygis, kuris atsiranda naudojant nepatikimas tapatybės nustatymo technologijas arba jų apskritai nenaudojant, ir greitas pinigų pervedimas — tai ypač palanku nusikaltėliams. Virtualios valiutos keityklų operatoriai dažnai būna įsteigti užsienio valstybėse, todėl jų klientus sunku atsekti, o sektorius tampa pažeidžiamas ir patrauklus pinigų plovimui.

Prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais laikoma vienu iš lengviausių būdų paslėpti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, kuriam nereikia specialių žinių, o sandoriai atliekami ypač greitai. 

Dažniausiai pasitaikantys scenarijai — įsigyjamas vertingas kilnojamas turtas ar transporto priemonės, steigiami verslai, kuriuose dominuoja grynieji. Teroristinės grupuotės veikia panašiai — siekiama išplauti pinigus ir parduoti didelės vertės prekes, o gautas lėšas panaudoti savo veiklos finansavimui. 

"Vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais pinigais, įgytais nusikalstamu būdu. Toks veikimo modelis taip pat išlieka patrauklus, nes nereikalauja nuodugnaus sektoriaus išmanymo", — teigiama pranešime.

Advokatų paslaugos taip pat priskiriamos prie aukščiausią rizikos balą gavusių verslo sektorių, kadangi advokatai sugebėtų taikyti įvairialypius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo scenarijus. 

Didžiausią grėsmę kelia nusikalsti linkusių advokatų nacionalinės ir tarptautinės teisės bei mokestinės aplinkos išmanymas ir šių žinių naudojimas bendradarbiaujant su nusikaltėliais, kuriant pinigų plovimo schemas, tam tikslui steigiant įmones ar nuosavybės grandines skirtingose šalyse, slepiant naudos gavėjus.

Tegai:
pinigų plovimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Vilniuje už neblaivų vairavimą sulaikytas FNTT pareigūnas
FNTT: toliau spekuliuojama respiratoriais, kaukėmis ir dezinfekciniu skysčiu
Sūris Džiugas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus prekybos su Rusija

(atnaujinta 10:34 2020.05.29)
Tačiau politinis įsipareigojimas užkerta kelią Baltijos valstybėms bendradarbiauti su Maskva, mano ekonomistas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Kanados globalių tyrimų centras (Global Research) teigia, kad Baltijos šalys, nukentėjusios nuo koronaviruso sukeltų ekonominių padarinių, turi atkurti santykius su Rusija, siekdamos savo ekonominės naudos.

Anot analitikų, Rusija gali tapti pagrindine Baltijos šalyse gaminamų prekių rinka, o Maskva, savo ruožtu, gali pasiūlyti pigių energijos šaltinių, sušvelnindama koronaviruso pandemijos sukeltą finansinį spaudimą. Nepaisant šių pranašumų, Baltijos šalys vis tiek nori tarnauti NATO interesams, neatsižvelgdamos į savo pačių naudą ir interesus, pažymima tyrime.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad prekyba su Rusija gali suteikti Baltijos valstybėms didelę finansinę naudą. Kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį jis paminėjo Baltarusiją.

"Baltarusija gauna milijardus prekiaudama su Rusija mėsa, daržovėmis, kruopomis, duona. Sunku prisiminti, ko Baltarusijos Respublika neparduoda Rusijos Federacijai. Baltarusijos laimei Estija, Latvija ir Lietuva nėra jos konkurentės Rusijos rinkoje, nes dėl politinių priežasčių šis pagrįstas absoliučiai ekonominis sprendimas nebuvo paverstas tinkama politika", — sakė jis.

Anot Meževičiaus, dėl politinio įsipareigojimo Baltijos šalys mažiau dėmesio skiria eksporto-importo operacijoms su Rusija.

"Kiekvienas Latvijos, Estijos, Lietuvos politikas yra pasirengęs suvalgyti be druskos kitą politiką — estų, latvių, lietuvių, jei jis parodys silpnumą ir pasakys, kad reikia prekiauti su Rusija. Antirusiškos propagandos veiksnys puikiai veikia rinkimuose", — sakė jis ir pridūrė, kad rinkimai Baltijos valstybėse yra gana oficialūs.

"Iš esmės laimi nacionalistinės koalicijos. Tam reikia priešo. O kas gali būti priešas? Matote, Polinezija kategoriškai netinka priešo vaidmeniui, todėl jie pasirinko Rusiją", — padarė išvadą ekspertas.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų sausio–kovo mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.). Tuo tarpu Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" per pirmąjį metų ketvirtį sumažino elektros energijos eksportą 39,2 procento, tokiu būdu eksportas į Lietuvą krito 52 proc.

 

Tegai:
ekonomika, Rusija, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
LB ekonomistas papasakojo, kaip koronaviruso pandemijos krizė paveiks Lietuvą
Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuva daugiausiai eksportavo ir importavo iš Rusijos
Mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo dėl COVID-19
Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas

(atnaujinta 12:08 2020.05.29)
Tyrimas skirtas įvertinti uosto teritorijoje išsiskiriančių teršalų sklaidą ir įtaką oro kokybei

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto mokslininkais, pradėjo Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinį tyrimą. 

Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. 

Vienas pagrindinių uždavinių — atlikti suspenduotų kietųjų dalelių (SKD) tyrimus šioje teritorijoje ir už jos ribų. Bus naudojamasi pasyvaus kaupimo metodu. Pasirinktose devyniose vietose yra įrengti pasyvieji kaupikliai, kurie rinks ore esančias kietąsias daleles ne trumpiau kaip pusantro mėnesio.

Tyrimo metu bus siekiama nustatyti ant paviršiaus nusėdančių SKD kiekį, sudėtį, nusėdimo intensyvumą. Be to, bus atliekami krovinių sudėties tyrimai. Pakeliamos taršos įtakai įvertinti vakar jau paimta grunto mėginių.

Remiantis meteorologiniais, krovos darbų intensyvumo duomenimis ir paimtų mėginių sudėties parametrais, bus atliekamas teršalų judėjimo krypties vertinimas ir nustatyti galimi taršos šaltiniai.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV