banko kortelė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje keičiasi mokėjimo įpročiai

88
(atnaujinta 16:05 2019.02.10)
Šalies gyventojai dažniau renkasi elektroninius mokėjimo sprendimus ir įvairesnius paslaugų teikėjus

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Lietuvoje daugėja žmonių, kurie dažniau renkasi už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele ar per internetinę bankininkystę, rodo Lietuvos banko apklausa.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę teikė atsiskaitymams ja (jų 2018 m. buvo 62%), o ne grynaisiais pinigais.

Mokėjimo kortelę 2018 metais turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai — nuo 14 iki 49 proc. — augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija skaičius. Palyginti su 2017 metais, daugiau mokėjimo korteles turinčių respondentų pasigesdavo galimybės jomis atsiskaityti turguose, mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, viešajame transporte. 

"Apklausa rodo, kad gyventojai daugiau naudojasi mokėjimo paslaugomis ir teigiamai vertina technologines naujoves, kurios leidžia atsiskaityti patogiau ir paprasčiau. Manome, kad su mobiliųjų momentinių mokėjimų ir kitų finansinių technologijų sprendimų pagalba šios tendencijos toliau stiprės", — sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jurgita Šimkonė.

Tarp turinčiųjų sąskaitas Lietuvoje nuo 60 proc. (2017 metais) iki 91 proc. (2018 metais) padaugėjo respondentų, besinaudojančių elektronine bankininkyste. Prisijungimui jie dažniausiai naudodavo kodų kortelę, bet sparčiai daugėjo apklaustųjų, naudojančių tam skirtas mobiliąsias programėles.

Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Toks atsiskaitymo būdas būtų patrauklus 51 proc. visų respondentų (2017 metais — 41 %), o galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam gyventojui patraukli 63 proc. (2017 metais — 42 %) respondentų.

Pasak Šimkonės, šalies gyventojai renkasi ne tik tradicinius, bet ir naujus Lietuvos ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip el. pinigų įstaigos: besinaudojančiųjų el. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų — penkis kartus.  

88
Tegai:
banko kortelės, Lietuva
Dar šia tema
Į apyvartą daugiau nebeleidžiami 500 eurų banknotai
Per metus Lietuvoje 40 proc. išaugo FinTech įmonių skaičius
"Luminor" Lietuvoje atleis 420 darbuotojų
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:31 2021.01.23)
Kaip pabrėžė Lašetas, dujų tiekimo į Vokietiją metodai jokiu būdu nepriklauso nuo to, kas vyksta su Navalnu

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerio poste.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama sutrukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą", taip pat "protingai sustiprintų" ribojamąsias priemones prieš Rusijos Federaciją dėl jo sulaikymo.

"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.

Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.

Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
Rusija, ekonomika, Angela Merkel, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba

Čekijos slidininkė visu greičiu nuskriejo į užtvarą video

(atnaujinta 09:52 2021.01.24)
Dukart olimpinė čempionė laikoma viena geriausių greičio lenktynėse ir paprastai niekada nekrenta

Čekijos kalnų slidininkė Ester Ledeckaja greičio nusileidimo nuo kalno, vykusiame Šveicarijoje, Kran-Montane pasaulio čempionate, metu nesuvaldė greičio ir nuskriejo į užtvarą.

Kaip matoma vaizdo įraše, Ledeckaja įgauna greitį, tačiau tada ji nesugebėjo patekti į viražą ir visu greičiu nulėkė į tinklą ir taranavo užtvarą.

Remiantis kai kuriais duomenimis, gali būti, kad ji įveikė per didelį greitį ir, nuvažiavusi greičiau nei ankstesnėse lenktynėse, nesugebėjo susidoroti su viražu, nes trasa jai buvo per trumpa jai.

Nepaisant patirtų traumų, slidininkė sugebėjo pati atsikelti ir palikti trasą. Kaip pažymėta, ji susižeidė veidą. Kalnų lenktynėse nugalėjo Sofija Godža.

Ledeckaja yra dukart olimpinė čempionė. Sportininkė laikoma viena geriausių greičio lenktynėse ir paprastai niekada nekrenta.

Tegai:
slidinėjimas, vaizdo įrašas, Čekija, sportas