Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Rusija skelbia, kad Lietuva nebus patenkinta, atsijungusi nuo BRELL

112
(atnaujinta 14:33 2019.02.12)
Kaliningrado šiluminės elektrinės direktorius pažymėjo, kad dėl naujų pajėgumų regionui nereikės energijos iš BRELL, tačiau apie Lietuvą to paties pasakyti negalima

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Kaliningrado sritis geriau nei Baltijos šalys pasirengusi išeiti iš BRELL energijos žiedo, RIA Novosti pareiškė Kaliningrado šiluminės jėgainės-2 direktorius Olegas Gurylevas.

"Nesvarbu, ką jie nuspręs (atsijungti nuo BRELL arba ne), mes esame pasiruošę visiems atvejams. Mes dar labiau pasiruošę nei jie. Ir aš nemanau, kad jie bus labai patenkinti, jei atsijungs", — sakė Gurylevas.

Jis pažymėjo, kad Kaliningrado srities naujos jėgainės leidžia aprūpinti energija visą regioną.

Kaip sakė Gurylevas, beveik 188 mln. rublių (apie 2,5 mln. eurų) išleista jėgainės remontui, šiemet planuojama išleisti 646 mln. rublių (daugiau nei 8,3 mln. eurų).

Jėgainės direktoriaus teigimu, Lietuva nori gauti ES lėšų modernizavimui, kad būtų įgyvendintas atjungimas nuo BRELL, todėl ir buvo pakeistos atsijungimo datos, šiuo metu planuojama užbaigti atsijungimą 2025 metais.

Dabar Kaliningrado srities energetikos sistema yra sujungta su Rusija per Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros tinklus. Regiono energetinę saugą užtikrins keturios naujos jėgainės, kurių bendras pajėgumas yra apie 1 GW.

Trys šiluminės elektrinės, naudojančios dujinį kurą (Pregolskaja (456 MW galios), Majakovskaja ir Talachovskaja (kiekviena po 156 MW)), buvo paleistos 2018 metais. Planuojama, kad iki 2019 metų pabaigos pradės veikti 198 MW galios anglį naudojanti Primorskaja šiluminė elektrinė.

2018 metų birželio mėnesį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

Latvija ir Estija atsisakė atsijungti nuo BRELL birželį >>

Iki 2025 metų Baltijos šalys turės išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva). Lapkričio 14 dieną Estijos elektros tinklų operatoriaus "Elering" valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis pranešė, kad Estija, Latvija ir Lietuva 2019 metų vasarą išeis iš Rusijos energetikos tinklo.

112
Tegai:
Kaliningrado sritis, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
Gegužę bus bandoma atskirti Kaliningrado srities ir Baltijos šalių energetikos sistemas
Kodėl Lietuva gąsdina save galimu elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimu?
EK išreiškė poziciją dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su ES elektros tinklais
EK skyrė 323 mln eurų Baltijos šalių desinchronizacijai nuo Rusijos
Kauno hidroelektrinė

Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą

(atnaujinta 13:04 2021.03.03)
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias, dėl ko Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Padidėjus vandens lygiui Nemune, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą, praneša bendrovė "Ignitis gamyba".

Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos. 

Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose.

"Ignitis gamyba" primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės mariose kaupti ar išleisti per daug vandens. Kad išlaikytų tinkamą Kauno marių lygį, per parą Kauno HE per turbinas turi praleisti  maždaug tiek pat vandens, kiek ir priteka į Kauno marias.

Trečiadienio ryto duomenimis, Nemuno debitas ties Kauno HE buvo 320 m3/s. Nemuno debitui viršijus 600 m3/s, situacija būtų suvaldyta atidarius Kauno HE pralaidas ir nuleidus vandens perteklių iš Kauno marių.

Pastarąjį kartą Kauno HE pralaidas teko atidaryti 2013 metų pavasarinio potvynio metu. Pagal prognozuojamą Nemuno debitą, šį pavasarį pralaidų atidarymas taip pat mažai tikėtinas.

Tegai:
Kauno marios
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo vakcinos nuo koronaviruso masinė gamyba
Kauno prekybos centre rastas į sprogmenį panašus daiktas
Vasarą elektros gamyba Lietuvoje išaugo 64 %
SGD tanklaivis Coral Energy

Lietuva gavo pirmąją šį mėnesį SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 10:29 2021.03.03)
Šį kartą Klaipėdos terminalas gavo šiek tiek didesnį krovinį, nei paprastai atkeliauja iš Rusijos gamyklos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" į Klaipėdos uostą įplaukė ankstyvą trečiadienio rytą, rodo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Krovinys atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės 'Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu dujovežis yra netoli Klaipėdos terminalo ir laukia iškrovimo.

Pagal terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką, tanklaivis "Coral Energy" į Lietuvą pristatė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD. Šis tūris yra šiek tiek didesnis nei įprastai dujų vežėjai gabena iš Rusijos.

Ankstesnė Rusijos SGD partija buvo pristatyta į respubliką vasario viduryje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD ir dėl Vašingtono daromo spaudimo, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: pirkti Klaipėdos terminale SGD Lenkijai nėra prasmės
Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu
Lietuvą pasiekė nauja Amerikos SGD partija
Gamykla Achema

"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje

(atnaujinta 13:21 2021.03.03)
Koncernas išlieka didžiausias darbdavys Jonavos rajone. Bendrovėje dirba per 1,3 tūkstančio darbuotojų

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Koncerno "Achema" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė ir generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas įvertino gandus apie galimą streiką Jonavos cheminių trąšų gamykloje.

Anksčiau viename iš Lietuvos dienraščių pasirodė informacija apie galimą streiką. Daškevičienė pabrėžė, kad profesinė sąjunga niekada nesiimdavo kraštutinių priemonių, kol neišnaudodavo visų galimybių susitarti.

Anot jos, informacija apie priemones, kurių gali imtis profesinė sąjunga, skelbiama "Achemos" darbuotojų profesinės sąjungos uždaroje socialinio tinklo grupėje, skirtoje tik profesinės sąjungos nariam.

"Šiuo metu mes vis dar deramės dėl kolektyvinės sutarties. Mūsų profesinė sąjunga niekada nesiimdavo kraštutinių priemonių, kol neišnaudodavome visų galimybių susitarti. Tai gali turėti įtakos šiuo metu vykstančioms deryboms. Tačiau mes tikimės sėkmingai užbaigti derybas ir pasirašyti kolektyvinę sutartį, taip žengdami į kitą bendradarbiavimo etapą", — pasakė ji.

Savo ruožtu "Achemos" generalinis direktorius pridūrė, kad vadovybė reguliariai susitinka su profesinių sąjungų atstovais, bendrauja ir palaiko ryšius.

"Kilusios kalbos apie galimus streikus nustebino. Situacija įmonėje stabili, turėjome finansiškai sėkmingus metus, kurių rezultatais pasidalinome ir su darbuotojais, skyrėme premijas. Manau, tik abipusio dialogo su profsąjunga keliu galime konstruktyviai dirbti ir užtikrinti geriausias sąlygas mūsų darbuotojams", — pasakė jis.

Vidutinis darbininkų darbo užmokestis įmonėje praėjusiais metais kilo 6 procentais, administracijos darbuotojų 1 procentu. Metų pabaigoje, įmonės iniciatyva, darbuotojams buvo išmokėta vieną mėnesinį atlyginimą siekianti premija.

Miliuskas pažymėjo, kad pandemijos laikotarpis buvo sunkus visiems, ypač psichologiškai. Pasak jo, įmonė daro viską, kad užtikrintų gamyklos veiklos tęstinumą ir darbuotojų gerovę.

2020 metais vidutinis atlyginimas bendrovėje siekė 2105 eurus. Tuo metu šalies vidurkis siekė 1439 eurus. Papildomai "Achemos" darbuotojams taikomas patrauklus socialinis paketas: savanoriškasis sveikatos draudimas, darbuotojai sveikinami jubiliejaus proga ir už ilgametį darbo stažą įmonėje, mokamos išmokos artimųjų netekties atveju, suteikiamos papildomos atostogos. 

"Achema" išlieka didžiausia darbdave Jonavos rajone. Įmonėje dirba 1323 darbuotojai. Su bendrove per teikiamas prekes ir paslaugas susiję apie 2000 kitų Lietuvos įmonių.

Tegai:
streikas, Lietuva, Achema