Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Rusija skelbia, kad Lietuva nebus patenkinta, atsijungusi nuo BRELL

110
(atnaujinta 14:33 2019.02.12)
Kaliningrado šiluminės elektrinės direktorius pažymėjo, kad dėl naujų pajėgumų regionui nereikės energijos iš BRELL, tačiau apie Lietuvą to paties pasakyti negalima

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Kaliningrado sritis geriau nei Baltijos šalys pasirengusi išeiti iš BRELL energijos žiedo, RIA Novosti pareiškė Kaliningrado šiluminės jėgainės-2 direktorius Olegas Gurylevas.

"Nesvarbu, ką jie nuspręs (atsijungti nuo BRELL arba ne), mes esame pasiruošę visiems atvejams. Mes dar labiau pasiruošę nei jie. Ir aš nemanau, kad jie bus labai patenkinti, jei atsijungs", — sakė Gurylevas.

Jis pažymėjo, kad Kaliningrado srities naujos jėgainės leidžia aprūpinti energija visą regioną.

Kaip sakė Gurylevas, beveik 188 mln. rublių (apie 2,5 mln. eurų) išleista jėgainės remontui, šiemet planuojama išleisti 646 mln. rublių (daugiau nei 8,3 mln. eurų).

Jėgainės direktoriaus teigimu, Lietuva nori gauti ES lėšų modernizavimui, kad būtų įgyvendintas atjungimas nuo BRELL, todėl ir buvo pakeistos atsijungimo datos, šiuo metu planuojama užbaigti atsijungimą 2025 metais.

Dabar Kaliningrado srities energetikos sistema yra sujungta su Rusija per Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros tinklus. Regiono energetinę saugą užtikrins keturios naujos jėgainės, kurių bendras pajėgumas yra apie 1 GW.

Trys šiluminės elektrinės, naudojančios dujinį kurą (Pregolskaja (456 MW galios), Majakovskaja ir Talachovskaja (kiekviena po 156 MW)), buvo paleistos 2018 metais. Planuojama, kad iki 2019 metų pabaigos pradės veikti 198 MW galios anglį naudojanti Primorskaja šiluminė elektrinė.

2018 metų birželio mėnesį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

Latvija ir Estija atsisakė atsijungti nuo BRELL birželį >>

Iki 2025 metų Baltijos šalys turės išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva). Lapkričio 14 dieną Estijos elektros tinklų operatoriaus "Elering" valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis pranešė, kad Estija, Latvija ir Lietuva 2019 metų vasarą išeis iš Rusijos energetikos tinklo.

110
Tegai:
Kaliningrado sritis, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Gegužę bus bandoma atskirti Kaliningrado srities ir Baltijos šalių energetikos sistemas
Kodėl Lietuva gąsdina save galimu elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimu?
EK išreiškė poziciją dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su ES elektros tinklais
EK skyrė 323 mln eurų Baltijos šalių desinchronizacijai nuo Rusijos
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 10:36 2020.05.31)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sukėlė COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, o 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo

(atnaujinta 14:58 2020.05.30)
Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 169 tūkst. bedarbių, o per metus nedarbas padidėjo 0,8 procentinio punkto

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per pirmuosius tris metų mėnesius buvo užregistruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 20,3 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, praneša Lietuvos Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.Tarp darbo ieškančių asmenų vyrai sudarė 55,5 proc. Tuo pačiu metu kas trečias bedarbis, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą, gyveno kaimo vietovėse.

Pažymima, kad kovo mėnesį, įvedus karantiną, Lietuvoje augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Užmtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 metų nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 dieną šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. — vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis — mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose, teigiama pranešime.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su pernai metais, sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis.

Рабочие на улице Вильнюса
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų —  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus piliečiams ir daro nuolaidų verslui.

Tuo tarpu karantino laikotarpiu padaugėjo nepasiturinčių žmonių, kuriems trūksta lėšų maistui įsigyti. Lietuvių prašoma pasidalyti ilgą galiojimo laiką turinčiais produktais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, Užimtumo tarnyba, nedarbas
Dar šia tema
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Lietuvoje nėra priežasties pratęsti karantiną, pareiškė ULAC vadovas
Policijos pareigūnė, archyvinė nuotrauka

Vilniuje vyras grasino nužudyti policijos pareigūnę

(atnaujinta 13:48 2020.05.31)
Incidentas įvyko pareigūnei esant ne tarnybos metu. Įtariamasis uždarytas į areštinę ir pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Vilniuje policijos pareigūnė pranešė apie nepažįstamo vyro grasinimus, pranešė Lietuvos policija.

Šeštadienį apie 13:21 val. į Vilniaus apskrities policijos komisariatą kreipėsi 1989 metais gimusi moteris.

Policijos pareigūnė (ne tarnybos metu) pasakojo, kad Parko gatvėje prie parduotuvės, 1992 metais gimęs vyras į ją kreipėsi ir pradėjo ją įžeidinėti bei grasinti.

Įtariamasis buvo sulaikytas. Šiuo metu jo atžvilgiu pradėtas tyrimas pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Telšių apskrityje vyras grasino buvusiai žmonai su ginklu.

Šeštadienį, apie 20:45, policijos pareigūnai gavo pranešimą iš moters, gimusios 1993 metais, kuri papasakojo, kad jos buvęs vyras, taip pat gimęs 1993 metais, grasino jai telefonu ir atsiuntė nuotrauką.

Tegai:
Vilnius, policija
Dar šia tema
Policininką nušovusio vyro paieškos pasibaigė: rastas užpuoliko kūnas
Holivudo kunigaikštis. Kaip avantiūristas iš Vilniaus sukūrė verslą JAV