Elektros perdavimo linijos

Rusija pakomentavo Lietuvos pasitraukimą BRELL

172
(atnaujinta 15:54 2019.02.12)
Kaliningrado šiluminės elektrinės direktorius pažymėjo, kad dėl naujų pajėgumų regionui nereikės energijos iš BRELL, ko negalima pasakyti apie Lietuvą

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Kaliningrado sritis yra pasirengusi pasitraukti iš BRELL energijos žiedo geriau nei Baltijos šalys, pareiškė RIA Novosti Kaliningrado šiluminės elektrinės-2 direktorius Olegas Gurylevas.

"Nesvarbu, kokį verdiktą jie priims — atsijungti nuo BRELL ar ne — mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Mes net labiau pasiruošę nei jie. Ir aš nemanau, kad jie džiaugsis, jei atsijungs nuo mūsų", — pasakė Gurylevas.

Šiluminės elektrinės direktorius paaiškino, kad, atsižvelgiant į naujų generuojančių pajėgumų eksploatavimo pradžią, Kaliningradas gali "sau leisti tokį malonumą" kaip ilgalaikį įrangos remontą be elektros energijos iš BRELL tiekimo.

Gurylevas pažymėjo, kad naujos elektrinės Kaliningrado srityje leis visiškai aprūpinti regioną elektros energija bet kokio darbo režimo sąlygomis.

Kaip papasakojo Gurylevas, Kaliningrado šiluminei elektrinei-2 buvo išleista beveik 188 milijonai rublių (apie 2,5 milijono eurų), šiemet remonto darbams planuojama skirti 646 milijonus rublių (daugiau nei 8,3 milijono eurų). Tokių investicijų reikėjo tam, kad būtų atlikti visi remonto darbai.

Šiluminės elektrinės direktoriaus teigimu, Lietuva nori gauti ES lėšas modernizavimui, kad būtų atjungta nuo BRELL, todėl terminai nukelti iš 2018 metų į 2025 metus.

Kaliningrado srityje Rusijos vyriausybės sprendimu statomos keturios elektrinės (trys dujinės, viena anglies), kurių bendras pajėgumas sieks beveik vieną gigavatą. Nauji energijos pajėgumai užtikrins Kaliningrado srities energetinį saugumą, taip pat gerokai pagerins vakarinio šalies regiono energetikos sistemos manevringumą ir valdomumą.

Dvi stotys — Majakovskaja šiluminė jėgainė Gusevo mieste ir Talachovskaja šiluminė jėgainė Sovetsko mieste — pradėtos eksploatuoti 2018 metų pradžioje, artimiausiu metu bus pradėta eksploatuoti 454 megavatų galios Pregolskaja šiluminė jėgainė, šiuo metu statoma Primorskaja anglies jėgainė.

Kaliningrado šiluminė elektrinė-2 yra didžiausia regiono elektrinė, kurios pajėgumas siekia 900 megavatų. Pirmasis jos energijos blokas paleistas 2005 metų spalio 28 dieną, antrasis — 2010 metų gruodžio 24 dieną.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Iki 2025 metų Baltijos šalys bei Lenkija turės išeiti iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) energijos žiedo. Susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais buvo pasirašytas 2018 metų birželio mėnesį.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad po Lietuvos išėjimo iš BRELL šalis turės tik energijos tiekimus iš Lenkijos per elektros jungtį "NordBalt", kuri veikia su sutrikimais.

Anksčiau Latvijos ir Estijos elektros tinklų operatoriai atsisakė atlikti Baltijos šalių energetikos sistemų darbo izoliuotu režimu bandymus šių metų birželį. Kaip priežastį Latvijos "AST" ir Estijos "Elering" nurodė Rusijos sprendimą atlikti panašius bandymus Kaliningrado srityje anksčiau nei Baltijos šalys — gegužės pradžioje. Operatoriai atidėjo bandymus neribotam laikui.

172
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)
Dar šia tema
Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo iš BRELL fone
Rusija skelbia, kad Lietuva nebus patenkinta, atsijungusi nuo BRELL
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašome vežėjų acosiacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2641, o mažos – 1323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu Didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tuo tarpu mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
GIPL statyba

Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 

"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.

Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 

Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
dujos, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa
Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą

Alkoholio ir tabako kainos Vakarų Europoje ir ES

(atnaujinta 20:12 2021.04.20)
2019 metais pagal alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainas pirmąją vietą užtikrintai užėmė Norvegija.
Alkoholio ir tabako kainos Vakarų Europoje ir ES
© Sputnik

Pigiausiomis šiuo aspektu pasirodė esančios Bulgarija ir Lenkija.

Tegai:
tabakas, alkoholis