Elektros perdavimo linijos

Rusija pakomentavo Lietuvos pasitraukimą BRELL

169
(atnaujinta 15:54 2019.02.12)
Kaliningrado šiluminės elektrinės direktorius pažymėjo, kad dėl naujų pajėgumų regionui nereikės energijos iš BRELL, ko negalima pasakyti apie Lietuvą

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Kaliningrado sritis yra pasirengusi pasitraukti iš BRELL energijos žiedo geriau nei Baltijos šalys, pareiškė RIA Novosti Kaliningrado šiluminės elektrinės-2 direktorius Olegas Gurylevas.

"Nesvarbu, kokį verdiktą jie priims — atsijungti nuo BRELL ar ne — mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Mes net labiau pasiruošę nei jie. Ir aš nemanau, kad jie džiaugsis, jei atsijungs nuo mūsų", — pasakė Gurylevas.

Šiluminės elektrinės direktorius paaiškino, kad, atsižvelgiant į naujų generuojančių pajėgumų eksploatavimo pradžią, Kaliningradas gali "sau leisti tokį malonumą" kaip ilgalaikį įrangos remontą be elektros energijos iš BRELL tiekimo.

Gurylevas pažymėjo, kad naujos elektrinės Kaliningrado srityje leis visiškai aprūpinti regioną elektros energija bet kokio darbo režimo sąlygomis.

Kaip papasakojo Gurylevas, Kaliningrado šiluminei elektrinei-2 buvo išleista beveik 188 milijonai rublių (apie 2,5 milijono eurų), šiemet remonto darbams planuojama skirti 646 milijonus rublių (daugiau nei 8,3 milijono eurų). Tokių investicijų reikėjo tam, kad būtų atlikti visi remonto darbai.

Šiluminės elektrinės direktoriaus teigimu, Lietuva nori gauti ES lėšas modernizavimui, kad būtų atjungta nuo BRELL, todėl terminai nukelti iš 2018 metų į 2025 metus.

Kaliningrado srityje Rusijos vyriausybės sprendimu statomos keturios elektrinės (trys dujinės, viena anglies), kurių bendras pajėgumas sieks beveik vieną gigavatą. Nauji energijos pajėgumai užtikrins Kaliningrado srities energetinį saugumą, taip pat gerokai pagerins vakarinio šalies regiono energetikos sistemos manevringumą ir valdomumą.

Dvi stotys — Majakovskaja šiluminė jėgainė Gusevo mieste ir Talachovskaja šiluminė jėgainė Sovetsko mieste — pradėtos eksploatuoti 2018 metų pradžioje, artimiausiu metu bus pradėta eksploatuoti 454 megavatų galios Pregolskaja šiluminė jėgainė, šiuo metu statoma Primorskaja anglies jėgainė.

Kaliningrado šiluminė elektrinė-2 yra didžiausia regiono elektrinė, kurios pajėgumas siekia 900 megavatų. Pirmasis jos energijos blokas paleistas 2005 metų spalio 28 dieną, antrasis — 2010 metų gruodžio 24 dieną.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Iki 2025 metų Baltijos šalys bei Lenkija turės išeiti iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) energijos žiedo. Susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais buvo pasirašytas 2018 metų birželio mėnesį.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad po Lietuvos išėjimo iš BRELL šalis turės tik energijos tiekimus iš Lenkijos per elektros jungtį "NordBalt", kuri veikia su sutrikimais.

Anksčiau Latvijos ir Estijos elektros tinklų operatoriai atsisakė atlikti Baltijos šalių energetikos sistemų darbo izoliuotu režimu bandymus šių metų birželį. Kaip priežastį Latvijos "AST" ir Estijos "Elering" nurodė Rusijos sprendimą atlikti panašius bandymus Kaliningrado srityje anksčiau nei Baltijos šalys — gegužės pradžioje. Operatoriai atidėjo bandymus neribotam laikui.

169
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (93)
Dar šia tema
Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo iš BRELL fone
Rusija skelbia, kad Lietuva nebus patenkinta, atsijungusi nuo BRELL
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE

(atnaujinta 10:33 2020.09.18)
Pasak ministro, atominės elektrinės veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva prašo JAV paramos užtikrinant BelAE saugumą, sakė Vašingtone su darbo vizitu besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Linkevičius ketvirtadienį susitiko su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju Marku Menezesu (Mark Menezes).

Pasak ministro, Energetikos departamentas gerai informuotas apie situaciją BelAE.

"Prašome nuolatinio Jungtinių Valstijų dėmesio šiam projektui ir paramos Lietuvos pastangoms, siekiant užsitikrinti kuo didesnę jo saugą. Nuolat pabrėžiame, kad Astravas yra Rusijos geopolitinis projektas NATO pašonėje, kurio vienas iš tikslų yra savo įtakos sferoje išlaikyti ne tik Baltarusiją, bet ir Baltijos valstybes", — sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad BelAE veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o elektros gamyba, kaip skelbiama, bus pradėta lapkričio 7-ąją — minint Spalio revoliucijos metines".

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
JAV, Astravo AE, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Vaičiūnas pareiškė, kad Astravo AE boikotas neturės įtakos elektros kainai vartotojams
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį

(atnaujinta 10:30 2020.09.18)
Tanklaivis "Coral Favia" įplaukė į uostą penktadienį, 04:13 vietos laiku, ir prisišvartavo šalia Klaipėdos SGD terminalo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko dujovežis iš Vysocko, kur yra Rusijos įmonės "Novatek" suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, tanklaivis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė penktadienį, 04:13 vietos laiku. Jis plaukė beveik keturias dienas. Šiuo metu laivas yra prie SGD terminalo.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką į Lietuvą buvo pristatyta dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų. Tai jau trečiasis tanklaivis iš Vysocko šį mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
SGD, Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Į Lietuvą atplukdytas antrasis Rusijos SGD krovinys rugsėjo mėnesį
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Laukiniai gyvūnai

Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje

(atnaujinta 15:54 2020.09.18)
Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir atsakomybė už nustatytų reikalavimų pažeidimus, praneša Aplinkos ministerija.

"Laukiniai gyvūnai turi būti laikomi erdviuose, šiuolaikinius standartus atitinkančiuose voljeruose, neturi patirti streso, juos reikia šerti kokybišku, pagal fiziologiją tinkamu pašaru, užtikrinti veterinarinę priežiūrą, pasirūpinti užimtumu, kad nekiltų elgsenos problemų. Tačiau pastaraisiais metais dėl blogų laikymo sąlygų ar trūkstamų dokumentų teko konfiskuoti ne vieną lokį, egzotinių rūšių roplį ir paukštį", — teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. 

Turi būti atsižvelgta į rūšies biologinius poreikius ir būdingą socialinį jautrumą, užtikrinta veterinarinė priežiūra, tai rūšiai tinkamas maitinimas, užimtumas ir kt.

Pranešime teigiama, kad Darbo grupė šiuo metu tikslina ir nelaisvėje laikomų paukščių rūšių patalpų bei kitus reikalavimus, numato keisti varliagyvių ir roplių rūšių laikymo nelaisvėje nuostatas.

"Rūpintis laukinių gyvūnų gerove labai padės ir kuriami centrai: Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bei Laukinių gyvūnų globos centras. Jiems įkurti skirti Aplinkos ministerijos ES lėšomis finansuojami projektai", — rašoma ministerijos pranešime. 

Taip pat šiuose centruose bus gydomi, reabilituojami mūsų šalies laukiniai gyvūnai, laikomi ir gydomi konfiskuoti egzotiniai laukiniai gyvūnai.

Tegai:
Aplinkos ministerija, gyvūnai
Dar šia tema
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Skatinama suskubti įsigyjant elektrinius paspirtukus vietoj taršios transporto priemonės