Brexit, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas atskleidė "Brexit" privalumus

94
(atnaujinta 09:55 2019.02.13)
Valdžia stengiasi paversti Lietuvą "Fintech" buveine, o JK pasitraukimas iš ES padidina tokias galimybes

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Dešimtys finansinių technologijų ("Fintech") bendrovių kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamos išduoti veiklos licencijas, kurios suteiktų galimybę veikti Europos Sąjungos (ES) rinkoje, praneša agentūra "France Presse" su nuoroda į Lietuvos banką.

Antradienį agentūrai AFP Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pareiškė, kad šiemet Lietuva planuoja sulaukti beveik 100 prašymų.

Centrinio banko duomenimis, Lietuvos "Fintech" sektoriuje jau veikia per 110 licencijas turinčių bendrovių ir pagal jų skaičių Lietuva Europos Sąjungoje užima antrąją vietą ir nusileidžia tik Didžiajai Britanijai. Dar 61 prašymas svarstomas.

"Fintech" įmonių prašymų antplūdį skatina jų greitas apdorojimas Lietuvoje, taip pat tai, kad jau kovo pabaigoje Britanijoje išduotos licencijos nebegalios, ir įmonės negalės aptarnauti klientų ir teikti jiems internetines paslaugas.

""Brexitas" neabejotinai skatina ES valstybėse ieškoti vietų, kur įsikurti ir gauti licencijas", — pareiškė Jurgilas.

Kaip primena AFP, ne taip seniai dėl "Brexit" Lietuvoje savo veiklą ėmė plėsti JAV interneto milžinė "Google" ir Didžiosios Britanijos skaitmeninis bankas "Revolut".

Pasak Jurgilo, Lietuvos bankas ėmėsi priemonių užkirsti kelią naujų "Fintech" įmonių neteisėtai veiklai ir pinigų plovimui. Visų pirma, centrinis bankas įsteigė naują elektroninių pinigų kontrolės skyrių.

Be to, anot Jurgilo, Lietuvos bankas yra ypač atsargus su asmenimis, kurie turi ryšių su mažai apmokestinamomis šalimis.

Anksčiau laikraščio "The Guardian" apžvalgininkas Patrikas Kolinsonas teigė, kad Lietuvos bankas aktyviai kviečia "Fintech" įmones, kurios nori likti Europos rinkoje net ir po "Brexit", tačiau tokie veiksmai gali sukelti bankų krizę visoje Europos Sąjungoje.

Pasak Kolinsono, Lietuva toli gražu nėra turtingiausia ar daugiausia gyventojų turinti ES šalis, tačiau netgi Centrinis šalies bankas "reklamuoja" valstybę "Fintech" sektoriuje.

Straipsnio autoriaus nuomone, jei padėtis būtų susijusi tik su Lietuva, šis klausimas niekam nerūpėtų. Tačiau, kai tik "startuoliai" gauna Lietuvos banko licenciją, pagal taisykles jie gali dirbti bet kurioje Europos Sąjungos vietoje. Tokiai situacijai įtakos turi oficialiai neegzistuojanti Europos indėlių draudimo sistema (EDIS).

Dėl šios priežasties finansinių sunkumų atveju "Fintech" įmonės turės sanuoti Lietuvą, kurios finansiniai pajėgumai yra labai riboti. Kaip pabrėžė Kolinsonas, klientas visuomet turėtų susirūpinti, kas atsitiks su jo pinigais finansinės krizės atveju.

94
Tegai:
Fintech, Brexit, Lietuva
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (181)
Dar šia tema
Lietuviai bijo prarasti darbą ir ryšius su savo šeimomis dėl "Brexit"
Tanklaivis naftos terminale Kinijoje

Kinija išstūmė JAV naftos perdirbimo srityje: ar Rusijai tai bus naudinga

(atnaujinta 18:07 2020.12.05)
Pekinas sudeda viltis į benziną ir dyzeliną, padidindamas jo perdirbimo pajėgumus. Jau kitais metais Kinija pagal šį rodiklį aplenks Jungtines Valstijas

Didelė tikimybė, kad amerikiečiai nusileis ir BVP atžvilgiu. Tačiau, kaip pažymi analitikai, kinams gali pakliudyti antroji pandemijos banga, rašoma RIA Novosti autorės Irinos Badmajevos medžiagoje.

Lyderio kaita

KLR valstybinio statistikos biuro duomenimis, spalio mėnesį naftos perdirbimas šalyje padidėjo pustrečio procento ir pasiekė istorinį rekordą — 14,09 milijono barelių per dieną. JAV rugsėjį buvo tik 13,5 mln.

Ir kinai neketina tuo sustoti. Kitų metų pabaigoje darbą pradės dvi naujos naftos perdirbimo, teigiama Tarptautinės energetikos agentūros lapkričio mėnesio ataskaitoje. Buvo planuojama, kad tai įvyks tik 2023 metais.

Statomos dar keturios — jų bendras pajėgumas sieks 1,2 milijono barelių per dieną. Tiek daug yra perdirbama, pavyzdžiui, visoje Britanijoje.

Kinija jau kelis dešimtmečius stengiasi patenkinti augančią benzino ir dyzelino paklausą. Pastangos nenuėjo veltui.

"Nuo 2000 metų šalis trigubai padidino naftos produktų gamybą. Iki 2025 metų naftos perdirbimas pasieks 20 milijonų barelių per dieną", — pažymi informacijos ir analitinio centro "TeleTrade" vyriausiasis ekonomistas Markas Goichmanas.

Jungtinės Valstijos praras savo lyderystę, kurį išlaikė nuo užpraeito šimtmečio, jau 2021 metais, mano agentūros pašnekovas.

Amerikiečiai uždaro naftos perdirbimo gamyklas dėl mažų maržų, kurios krito po naftos kainų kritimo. Praėjusiais metais juodasis auksas ne kartą atnaujino savo minimumus. Pavyzdžiui, kovo 18 dieną "Brent" naftos kaina sumažėjo 15 proc. ir pirmą kartą nuo 2003 metų jos kaina siekė 24,52 dolerio už barelį.

Pasaulinė degalų paklausa taip pat sumažėjo. Todėl naftos perdirbimas sumažėjo rekordiškais 1,7 milijono barelių. Be to, liūto dalis atiteko būtent Amerikos naftos perdirbimo gamykloms. "Vienos gamyklos uždaromos, o kitoms reikia investicijų į modernizavimą ir atsigavimą po uraganų, kurie kasmet vyksta Meksikos įlankos pakrantėje, kur ir yra didelė JAV perdirbimo pajėgumų dalis", — patikslina Markas Goichmanas.

Рабочий на нефтеперерабатывающем заводе в Гирине, Китай
© AP Photo / Ng Han Guan
Darbininkas naftos perdirbimo gamykloje Kinijoje

Žalioji energija: kas laimės, o kas pralaimės

Dar viena Kinijos sėkmės priežastis — veiksminga kova su koronavirusu, mano "Alor Broker" pagrindinis analitikas Aleksejus Antonovas. KLR ekonomika atsigauna ir demonstruoja atsparumą, o Europoje ir Jungtinėse Valstijose ji toliau krenta.

Neatsitiktinai kinai pirmauja ne tik naftos perdirbimo, bet ir metalurgijos srityse. "Faktinis pirminių išteklių vartojimo centras, Kinija dabar plėtoja aukštesnio perdalijimo perdirbimo pramonę",— sako Markas Goichmanas.

Tos pačios tendencijos pastebimos ir Indijoje, ir Artimuosiuose Rytuose, pažymi ekonomistas. Dėl to net ir Azijos regione, pavyzdžiui, Singapūre, uždaromi kai kurie pasenę Vakarų kompanijų objektai.

Be to, JAV ir Senasis pasaulis palaipsniui atsisako angliavandenilių, naudodami alternatyvius energijos šaltinius. Kinija gi nėra suvaržyta griežtais aplinkosaugos įsipareigojimais.

"JAV sudeda viltis į žaliąją energetiką, suteikdamos Kinijai nešvarios gamybos aikštelės vaidmenį. Ekonomiškai išsivysčiusios šalys finansuos perėjimą prie atsinaujinančių išteklių likusių sąskaita ir dar privers jas mokėti "ekologinius mokesčius". Baltųjų rūmų administracijoje tuo užsiims politinis sunkiasvoris Džonas Keris, kuris taps specialiuoju atstovu klimato klausimais prie naujo prezidento", — sako investicijų bendrovės "Hamilton" ekspertas Antonas Grinšteinas.
Солнечные батареи на фоне Нью-Йорка
© AP Photo / Mark Lennihan
Saulės baterijos Niujorko fone

Priklausančiai nuo naftos Rusijai žalias scenarijus yra susijęs su didėjančiomis įmonių sąnaudomis ir biudžeto pajamų sumažėjimu. "Išlaikant žaliavų struktūrą, Rusijai vidaus ekonomikai naudingiau, kad JAV išlaikytų lyderio pozicijas naftos perdirbimo srityje", — mano pašnekovas.

Rusija turėtų rimtai susimąstyti apie kitus iždo papildymo šaltinius, kad po 15–20 metų būtų galima pakeisti naftos pajamų trūkumą, priduria Markas Goichmanas.

Artimiausioje perspektyvoje, atsižvelgiant į padidėjusį naftos produktų vartojimą Kinijoje, būtina persiorientuoti į žaliavų eksportą šia kryptimi.

Pandemija: Azijos scenarijus  

Tačiau viskas linkusi baigtis. Yra didelė tikimybė, kad jau 2025 m. KLR gamybos pajėgumų padidėjimas viršys paklausą. Kinijos naftos ir dujų korporacijos "CNPC" duomenimis, po penkerių metų šalyje gali būti naftos produktų perteklius 1,4 mln. barelių per parą dydžio.

"Dabar, esant įtemptiems santykiams su JAV, Kinijos naftininkus skatina noras atsirevanšuoti už užsienio prekybos apribojimus. Ir tokiu būdu pakelti valstybės prestižą", — mano Aleksejus Antonovas.

Todėl, ekstrapoliuojant dabartines tendencijas trejiems ar penkeriems metams į priekį, galima tikėtis lyderystės pakaitos ne tik naftos perdirbimo pramonėje, bet ir pagal pagrindinį ekonominį rodiklį — BVP dydį.

Женщина проходит мимо НПЗ в районе Тхоукуавань в Гонконге
© AFP 2020 / Isaac Lawrence
Moteris eina pro naftos perdirbimo gamyklą Honkonge

"Prieš pandemiją Kinijai truko penkerių metų, kad aplenktų Amerikos ekonomiką. Dabar, efektyvesnės kovos su koronaviruso plitimu dėka, kinai gali prasiveržti į priekį anksčiau", — sako Antonas Grinšteinas.

Kitas klausimas, ar JAV yra pasirengusios atiduoti savo pozicijas. Amerikos valsantieji bandė išspręsti problemą ekonomiškai ir diplomatiškai, pažymi analitikas. Bet tai nesuveikė. Ir dabar prezidentą- verslininką keičia prezidentas- politikas.

Be to, staigus naftos perdirbimo produktų paklausos padidėjimas Kinijoje yra susijęs su epidemiologinės padėties pagerėjimu. Tačiau Azijoje neatmetama antroji banga. Susirgimo protrūkiai jau užfiksuoti Indonezijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Tai gali radikaliai pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp JAV ir Kinijos.

Tegai:
Rusija, naftos produktai, Kinija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva mano, kad gali pagerinti ekonomiką su Kinijos pagalba
Skurdo nebėra. Ką Kinija nugalės toliau?
Amerikos ekspertas: neišvengiama konkurencija tarp JAV ir Kinijos ieškant mėnulio
Dujovežis Coral Fungia, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo pirmąją gruodį Rusijos SGD partiją

(atnaujinta 12:04 2020.12.05)
Dujovežis atvyko iš Vysocko uosto, iš kurio į Lietuvą pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų degalų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD).

Dujovežis "Coral Fungia", "Marinetraffic" portalo duomenimis, į Klaipėdos uostą įplaukė gruodžio 5 dieną 08:37 vietos laiku. Tačiau jis netoli uosto stovėjo nuo lapkričio 30 dienos. Tanklaivis šiuo metu yra prišvartuotas prie Klaipėdos SGD terminalo.

Laivas atvyko iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Pagal bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiką "Coral Fungia" pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų degalų.

Tai yra pirmoji Rusijos SGD partija gruodžio mėnesį. Artimiausiomis dienomis į Klaipėdos uostą turi įplaukti dar vienas tanklaivis iš Vysocko.

Šią savaitę į Lietuvą dar atvyko didelė suskystintų gamtinių dujų siunta iš JAV. Per visą Klaipėdos terminalo istoriją šis krovinys su Amerikos SGD tapo jubiliejiniu.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai kainuoja, "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliariai pristatomos nuo praėjusio pavasario.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad Rusijos tiekimas yra pelningesnis dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo pristatymo termino. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD
Dar šia tema
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Lietuva gavo didelį SGD krovinį iš JAV
JTO, archyvinė nuotrauka

Alkis ir migracija: JT prognozuoja "katastrofiškus 2021 metus"

(atnaujinta 17:25 2020.12.05)
Dėl COVID-19 pandemijos išaugo žmonių skaičius, kuriems gresia mirtis nuo bado, nuo 135 milijonų iki 270 milijonų žmonių

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Ateinančiais 2021 metais pasauliui gresia sunkiausia humanitarinė krizė per 75 metus, jei šalys neteiks reikiamo finansavimo, sakė Davidas Beasley, JT Pasaulio maisto programos (WFP) direktorius, parneša RIA Novosti.

Jis pažymėjo, kad per pastaruosius ketverius metus, daugiausia dėl ginkluotų konfliktų, prie bado slenksčio esančių žmonių skaičius išaugo nuo 80 milijonų iki 135 milijonų.

"Tačiau dėl COVID žmonių, kurie tiesiogine to žodžio prasme eina link mirties nuo bado, skaičius išaugo nuo 135 milijonų iki 270 milijonų", —  sakė Beasley specialiame JT Generalinės asamblėjos posėdyje, skirtame kovai su COVID-19.

Anot jo, "2021 metai bus tiesiog pražūtingi, remiantis tuo, ką matome šiame etape".

"Kadangi mes išleidome 19 trilijonų dolerių, šių pinigų greičiausiai nebus ir 2021 metais. Vyksta ekonomikos nuosmukis, o poreikiai padvigubėjo", — pabrėžė jis.

"Dabar pažodžiui žvelgiame į 2021-uosius, kurie taps sunkiausios humanitarinės krizės metais nuo Jungtinių Tautų įkūrimo momento", — sakė Beasley.

Tačiau, pasak jo, jei pavyks surinkti reikalingas lėšas, tada bus galima išvengti destabilizacijos, bado ir migracijos.

"Kaip sakau daugeliui savo draugų ir lyderių visame pasaulyje, kitais metais mes negalėsime visko finansuoti. Taigi turime teikti pirmenybę destabilizacijos, bado ir migracijos problemoms", — sakė WFP vadovas.

Jis pažymėjo, kad jei pavyks investuoti į šių problemų sprendimą, "mes galėsime išgyventi 2021 metus".

Tegai:
krizė, prognozė, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, veiksmingą prieš COVID-19
Per ankstyvas senėjimas — dar viena COVID-19 pasekmė
Atskleista Rusijos vakcinos nuo COVID-19 nedidelės kainos priežastis