Dangus

Ekspertas: saulės energetikos ateitis Lietuvoje yra problemiška

88
(atnaujinta 14:01 2019.02.27)
Baltijos regione orai yra nestabilūs ir čia retai pasitaiko saulėtų dienų, kai galima pamatyti giedrą dangų, mano ekspertas Jurijus Solozobovas

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva ketina statyti pirmąją Baltijos šalyse plūduriuojančią saulės jėgainę. Pirmajame projekto etape planuojama įrengti bandomąją mažos galios (60 kW) jėgainę. Numatoma, kad jos didžiausias pajėgumas ateityje galės siekti 200–250 megavatų.

Plūduriuojančią saulės jėgainę planuojama pastatyti aukštutiniame Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) baseine.

Centro "Tarptautinė energetikos politika" vadovas Jurijus Solozobovas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad Lietuvai tai pirmiausia yra madingas reklaminis projektas, tačiau jis neišspręs šalies problemų energetikos srityje.

"Dabar tai yra didžiausią energijos deficitą patirianti šalis. Savo poreikius ji padengia įprastine valstybine rajonine elektrine. Dabar statoma 60 kilovatų galios bandomoji jėgainė. Tai yra vieno atsarginio dyzelinio generatoriaus, kuris stovi vasarnamyje ir aprūpina dešimt namų, galia. Štai tokia "milžiniška" jėgainė bus pastatyta. Jei dyzelinis generatorius kainuoja 300 tūkstančių rublių, tai šio projekto kaina siekia 300 tūkstančių eurų — 70 kartų daugiau", — teigė ekspertas.

Solozobovas pabrėžė, kad jei Vokietijoje perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra protingas žingsnis, Lietuva tam neturi pakankamai galimybių.

"Lietuvoje bendras saulėtų dienų skaičius siekia du mėnesius per metus. Šiame Baltijos šalių regione oro sąlygos labai nestabilios. Čia labai retai galima išvysti giedrą saulėtą dieną, todėl saulės energetikos ateitis yra problemiška", — pareiškė ekspertas.

88
Tegai:
energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Maxima" įrengs saulės jėgaines
Lietuviai Baltarusijoje stato elektrines ant išmatų už 25 mln dolerių
Energetinės avarijos atveju: Kruonio HAE buvo atliktas sistemos atkūrimo bandymas
Elektros kaina Lietuvoje sumažėjo pirmą kartą per pusmetį
Kruonis be Ignalinos: kaip Lietuva pražiopsojo "dvigubą sėkmę" energetikoje
Klaipėdos terminalas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys Norvegijos

(atnaujinta 19:51 2020.07.04)
Šios rūšies kuras iš Norvegijos gamyklos tiekiamos į Lietuvą gana dažnai. Taip pat SGD terminalas aktyviai priima krovinius iš Vysocko

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Į Lietuvą atvežtas naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos.

Kaip praneša Marinetraffic.com laivų stebėjimo svetainė, šeštadienio duomenimis dujų vežėjas "Arctic Aurora" yra švartuojamas Klaipėdos uoste ir ruošiasi SGD iškrovimui terminale "Independence".

Sprendžiant iš duomenų, SGD tanklaivis į Klaipėdą atvyko iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra "Equinor" suskystinto mėlynojo kuro gamykla.

Kaip matyti iš šių metų SGD terminalo Klaipėdoje grafiko, laivas atvyko su 138 tūkst. kubinių metrų suskystinto kuro kroviniu.

Atsižvelgiant į mažėjančias SGD kainas pasaulinėje rinkoje, Lietuva aktyviai perka šios rūšies kurą. Taigi neseniai į Klaipėdos uostą atvyko dujovežiai su amerikietiškomis SGD, kurios seniai nebuvo pristatomos.

SGD tanklaiviai iš Norvegijos ir Vysocko, kur yra "Novatek" suskystintų gamtinių dujų gamykla, reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Iki 2024 metų pabaigos "Klaipėdos nafta" turėtų išpirkti "Independence" saugyklą ir tapti jos savininke.

Tegai:
SGD terminalas, Klaipėdos uostas, Norvegija, SGD
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale liepai užsakyti papildomi išdujinimo pajėgumai
Į Lietuvą atvyko šeštasis terminalo istorijoje SGD krovinys iš JAV
Rusija kuria savo naftos ir dujų chemijos ateitį
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Koronaviruso testai

Mokslininkai išsiaiškino, kurie vaistai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką

(atnaujinta 11:23 2020.07.05)
Ispanijoje šiuo metu vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti COVID-19 plitimo tarp medicinos darbuotojų riziką

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi tyrimu, teigė, kad ŽIV pacientai yra mažiau jautrūs COVID-19, jei jie vartoja tenofoviro ir emtricitabino derinį antiretrovirusinio gydymo (ART) metu, praneša RIA Novosti.

Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad rizika užsikrėsti COVID-19 sergantiems ŽIV nėra didesnė nei bendrojoje populiacijoje.

Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas
© Sputnik / Максим Богодвид

Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad tie, kurie vartoja tenofovirą/emtricitabiną (dviejų antiretrovirusinių vaistų derinį, naudojamą ŽIV infekcijai gydyti ir užkirsti kelią), yra mažiau linkę į COVID-19 ligą nei pacientai, kuriems taikomi kiti gydymo kursai.

Tyrimas buvo atliktas 60 klinikų, esančių įvairiose šalies vietose, ir jame dalyvavo 77,5 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuota ŽIV. 236 iš jų diagnozuotas COVID-19, 151 išvežtas į ligonines, 15 — intensyvios terapijos skyriuose, 20 mirė.

Tyrimo, paskelbto Amerikos žurnale "Annals of Internal Medicine" autoriai mano, kad norint patvirtinti įvairių antiretrovirusinių vaistų veiksmingumą gydant COVID-19, reikia papildomų testų.

"Šių duomenų patvirtinimas bus didelis laimėjimas siekiant užkirsti kelią sanitarijos personalo ir pažeidžiamų asmenų infekcijai", — tikina Ispanijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Ispanijoje šiuo metu vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti COVID-19 plitimo tarp medicinos darbuotojų riziką. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių tokių tyrimų Europoje. Tai vyksta 67 ligoninėse 14 autonominių bendruomenių, joje dalyvauja keturi tūkstančiai žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 526 tūkst. žmonių.

Tegai:
tyrimas, mokslininkas, Ispanija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas naujas COVID-19 atvejis
ULAC vadovas atskleidė, nuo ko priklauso pandemijos pabaiga