Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Lietuva perleidžia Liuksemburgui dalį atsinaujinančios energetikos statistikos

90
(atnaujinta 13:18 2019.03.04)
Lietuva savo nacionalinėje energetikos strategijoje yra numačiusi, kad iki 2050 metų visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Įgyvendinant dvišalę sutartį tarp Liuksemburgo ir Lietuvos dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, Lietuva perleidžia Liuksemburgui dalį atsinaujinančios energetikos statistikos, už kurią Lietuvai bus sumokėta daugiau nei 8 mln. eurų, praneša Energetikos ministerija.

2017 metų spalį abi šalys pasirašė sutartį, kuri numato, kad 2018–2020 metais Lietuva perleis dalį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rodiklio statistinio perviršio. Iki 2020 metų laikotarpį Liuksemburgas iš Lietuvos įsigis AEI statistikos už mažiausiai 10 mln. eurų — šiuo pirmuoju etapu Lietuva perleidžia 550 GWh statistinio perviršio.

"Liuksemburgas ir Lietuva buvo pirmosios valstybės ES, pasirašiusios tokį susitarimą. Dabar jį įgyvendiname praktiškai ir parodome, kaip galima sėkmingai dalintis pažanga atsinaujinančioje energetikoje. Toks bendradarbiavimas svarbus ir prasmingas ne tik pačioms valstybėms, bet ir visai ES, turinčiai ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus", — sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Sparčiai žaliąją energetiką plėtojanti Lietuva ES iškeltus tikslus pasiekė dar 2014 metais. Planuojama, kad iki 2020 metų atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojime sieks apie 30 proc. 

Lietuva gautas lėšas investuos į tolimesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą tam, kad būtų pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinti tikslai. Šias lėšas planuojama skirti mažajai žaliajai energetikai, atsinaujinančios energetikos bendruomenėms skatinti ir moksliniams tyrimams.  

Pagal ES teisę, europinius tikslus atsinaujinančioje energetikoje pasiekusios šalys gali bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, kurios dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui geografinės padėties ar ribotų gamtos išteklių, turi mažesnį potencialą plėtoti atsinaujinančią energetiką. AEI plėtroje pirmaujančios šalys gali perleisti dalį savo pasiekimų kitoms valstybėms. Tai vadinama statistiniais energijos perdavimais.

Liuksemburgo ir Lietuvos energetikos ministrai šią savaitę taip pat kreipėsi į EK ragindami kelti dar ambicingesnius tikslus atsinaujinančioje energetikoje, siekiant atliepti opias klimato kaitos problemas ir užtikrinti tvarią energetiką ateitiems kartoms. Laiške, kurį taip pat palaikė Austrija ir Airija, teigiama, kad EK komunikate "Švari mūsų visų planeta" turi būti įtvirtintas tikslas siekti, kad 2050 metais atsinaujinanti energetika ES sudarytų 100 proc. 

Lietuva savo nacionalinėje energetikos strategijoje yra numačiusi, kad iki 2050 metų visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių.

90
Tegai:
energetinė strategija, Lietuva
Dar šia tema
Estijos įmonė kontroliuos vėjo jėgaines Lietuvoje
"Lietuvos energija" plėtos vėjo jėgaines Lietuvoje
Amsterdamas

Dėl "Brexit" daugiau nei 100 pasaulinių kompanijų persikėlė Londono į Amsterdamą

(atnaujinta 19:02 2020.06.02)
Tuo pačiu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Iš Londono į Amsterdamą dėl "Brexit" persikėlė daugiau nei 100 didelių tarptautinių kompanijų, dar 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe, sakė Rusijos Federacijos prekybos atstovas Nyderlandų Karalystėje Andrejus Makarovas. praneša RIA Novosti.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nyderlandai yra pagrindinė visos Europos tarptautinių korporacijų būstinių ir gamybos vietų bazė. Beje, dėl "Brexit" faktoriaus ši tendencija sustiprėjo daugybę kartų. Daugelis pasaulinių daugianacionalinių korporacijų jau persikėlė iš Londono į Amsterdamą. Tokių kompanijų skaičius jau viršija 100, o 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe", — sakė Makarovas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo tokias pasaulines kompanijas kaip "Sony", "Panasonic", "Discovery", "Mitsubishi", "Hitachi", "Canon", kurios perkėlė savo būstinę į Amsterdamą.

Pasak prekybos atstovo, šiame etape Amsterdamas tampa Japonijos kompanijų centru.

"Be to, matome, kad institutai taip pat persikelia į Amsterdamą. Europos medicinos agentūra persikėlė iš Londono į Nyderlandų sostinę", — sakė Makarovas.

Tuo pat metu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė, pabrėžė jis.

"Todėl "Brexit" faktorius, viena vertus, dėl netikrumo ir griūvančių gamybos grandinių sukuria nuostolius Nyderlandų ekonomikai, kuriems ateityje iki 2030 metų prognozuojama nuo 2 mlrd. iki 10 mlrd. eurų, kita vertus — sukuria naujas galimybes, turint omenyje didelių daugianacionalinės korporacijos Nyderlandų jurisdikcijoje ir naujų darbo vietų kūrimas, mokesčių mokėjimas, kitų bendradarbiavimo ryšių plėtra tiesiogiai su Nyderlandais", — reziumavo Rusijos Federacijos prekybos atstovas.

Didžioji Britanija pasitraukė iš ES sausio 31 dieną. Iki šių metų pabaigos truks pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys bandys susitarti dėl savo būsimų santykių modelio. Šiuo metu, remiantis abiejų šalių pareiškimais, ypatingų derybų pasisekimų nepavyko pasiekti.

Tegai:
ekonomika, Londonas, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš"
Dar šia tema
Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Finansų ministras Vilius Šapoka

Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus

Preliminariais duomenimis, gegužės mėnesį valstybės biudžetas gavo apie 30 proc. mažiau pajamų nei prognozuota ir apie 20 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Gegužę, nepaisant didelio neapibrėžtumo, matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, antradienį per spaudos konferenciją pranešė finansų ministras Vilius Šapoka. 

"Skaičiai dar nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama ir tai yra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia", — sakė ministras.

Dėl pandemijos, anot ministro, balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc., maitinimo įmonių apyvarta šių metų kovą smuko beveik perpus, o balandį beveik 70 proc. Pasak ministro, nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos uždarymo priemonėmis nebuvo varžoma, tačiau ir ši ekonominė veikla kovą ir balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos susitraukimą.

Darbo rinkoje jau matomi teigiami ženklai, situacija pradeda stabilizuotis. 

"Nuo balandžio pabaigos matomas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per paskutines keturias savaites — nuo balandžio 27 iki gegužės 24 dienos — įregistruota 12,3 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai yra 60 procentų daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja ir darbo pasiūlymų", — kalbėjo ministras.

Pasak ministro, gerėja ir bendras ekonomikos dalyvių pasitikėjimas šalies ekonomika.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Bendras ekonomikos dalyvių — gamintojų, vartotojų ir investuotojų — pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę nežymiai, bet pagerėjo dviem procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo septyniais procentiniais punktais. Gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas", — teigė ministras.

Be to, ekonominių rodiklių vertinimas buvo geresnis ne tik pramonės, bet ir mažmeninės prekybos, ir statybos srityje. Tuo tarpu paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar išlieka niūrios. Pasak ministro, po ženklaus kritimo pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo dar penkiais procentiniais punktais.

Kaip teigia Šapoka, gyventojų nuotaikos gerėja, nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus. "Gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės ateities perspektyvų", — sako jis.

Lietuvoje sušvelninus karantino sąlygas, pasak Šapokos, pandemijos neigiama įtaka ekonomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą.

"Aš tikrai pasitikiu Lietuvos verslo lankstumu ir kūrybiškumu, todėl, manau, kad greitai persiorientuosime ir atrasime naujų galimybių", — neabejoja ministras.

Biudžeto padėtis

Pasak Šapokos, valstybės biudžeto pajamos gegužės mėnesį, preliminariais duomenimis, buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prognozuota ir apie 20 proc. (kiek daugiau nei 150 mln. eurų) mažesnės nei 2019-ųjų gegužę.

"Situacija ir čia ima stabilizuotis, palyginimui, balandį buvo gauta daugiau nei 32 proc. mažiau nei prognozuota ir apie 30 proc. mažiau nei prieš metus", — sakė Šapoka.

Kaip teigia Šapoka, COVID-19 paveiktos įmonės ir toliau aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus — per gegužės mėnesį tokių įmonių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 123 mln. eurų ir iš viso sudarė apie 435 mln. eurų. 

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip papildomą ekonomikos gaivinimo instrumentą Šapoka įvardija ir naujus Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos.

"Siūloma, kad 1,1 trilijono euro naujojo laikotarpio ES biudžetą ekonomikos augimui ir stiprinimui papildytų 750 milijardų eurų", — sakė Šapoka.

Iš šių lėšų, anot ministro, Lietuvai siūloma skirti 6,3 mlrd. eurų: "Iš jų 3,9 milijardų eurų subsidijų forma ir 2,4 milijardų eurų paskolų forma".

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. Šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, tuo tarpu metu 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė.

Tegai:
Vilius Šapoka
Dar šia tema
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo