Kvitas, archyvinė nuotrauka

Karti Lietuvos patirtis: Varšuva paaiškino savo nenorą įsivesti eurą

448
(atnaujinta 11:55 2019.03.06)
Šalies ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis mano, kad Lenkijos piliečių gerovei užtikrinti svarbiau išsaugoti nacionalinę valiutą, o ne prisijungti prie euro zonos

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lenkija neketina atsisakyti zloto dėl euro, nes Lietuvos ir Slovakijos pavyzdys rodo, kad po įstojimo į euro zoną prekių kainos žymiai didėja, "Polskie Radio" eteryje paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis.

Ministras pirmininkas pažymėjo, jog valdžia siekia užtikrinti, kad lenkų pajamos būtų panašios į Vakarų Europos darbo užmokestį. Lenkijos nacionalinė valiuta gali geriau užtikrinti piliečių gerovę, todėl įstojimas į euro zoną nėra Varšuvos prioritetas, sakė Moravieckis.

Lenkijos vyriausybės vadovas priminė apie Lietuvos ir Slovakijos, kurios įsivedė eurą, patirtį. Atsisakius nacionalinės valiutos, šių šalių maisto, drabužių ir namų ūkio prekių kaina padidėjo, o piliečiai pradėjo apsipirkinėti kaimyninėje Lenkijoje. Pasak Moravieckio, anksčiau viskas buvo atvirkščiai, ir lenkai vykdavo į Lietuvos ir Slovakijos pasienio parduotuves.

Anksčiau Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo palygintos 40 skirtingų maisto produktų kainos 12 ES šalių internetinėse parduotuvėse. Paaiškėjo, kad lietuviai už kai kurias prekes moka daugiau nei kitų ES šalių gyventojai.

Lietuvoje pabrango vidutinis maisto krepšelis >>

Be to, daugelis Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti euro įvedimu. Remiantis viešosios nuomonės apklausos duomenimis, tik penktadalis piliečių patenkinti prisijungimu prie euro zonos. Žmonės susirūpino dėl to, kad, nepaisant pajamų augimo, jie kasdien turi išleisti daug pinigų maistui ir kitoms prekėms, o Lenkijoje visa tai kainuoja daug pigiau.

Kai kurie ekspertai mano, kad euro įvedimas išryškino Lietuvos skurdą.

448
Tegai:
ekonomika, euras, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Ir vėl apie kainas...
Per metus Lietuvoje labiausiai brango viešbučių ir restoranų paslaugos
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
Vežimėlis

Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos

(atnaujinta 07:10 2020.09.29)
VVTAT nustatė, jog Tauragės prekybos centre siūloma sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, Joniškio parduotuvėje parduodami žaislai kelia pavojų vaiko sveikatai, o Ukmergėje parduodamas trišakis kelia riziką patirti elektros smūgį

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylas dėl į Lietuvos rinką tiektų nesaugių produktų ir skyrė sankcijas, praneša VVTAT spaudos tarnyba.

VVTAT Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Joniškio parduotuvėje nustatė, jog žaislo — šautuvų rinkinio — mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka saugos reikalavimų ir kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą UAB "Gruodas" skirta 1000 eurų bauda.

Небезопасные товары, которые попали на рынок Литвы
© Photo : VVTAT
Į Lietuvos rinką patekusios nesaugios prekės

Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius nustatė ir dar vieną nesaugų produktą. Patikrinus vieną iš Panevėžio parduotuvių, buvo nustatyta, jog kreminių plaukų dažų CHNA (krem-chna burgund) sudėtyje yra leidžiamą koncentraciją viršijančių konservantų, kurie nenurodyti produkto ingredientų sąraše, taip pat nepateikti įspėjimai bei naudojimo ypatumai. Kosmetikos gaminys pripažintas nesaugiu, o įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į rinką plaukų dažus teikusiai UAB "Spekuliacija" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Ukmergėje veikiančiame prekybos centre, nustatė, jog trišakio (šakotuvo) S 3-6 konstrukcija ir ženklinimas neatitinka saugos reikalavimų ir produktas kelia rimtą riziką patirti elektros smūgį. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą produktą į rinką tiekusiai UAB "E.jungtis" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Tauragės prekybos centre, nustatė, jog sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, taip pat reikalavimų neatitiko kėdės instrukcija. Produktas kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į rinką pateiktų produktų skaičių ir pakartotinai per vienerius metus pažeistas Produktų saugos įstatymo nuostatas, importuotojui UAB "Rivona" skirta 2500 eurų bauda.

Dar 3 nesaugūs produktai nustatyti vienoje iš Joniškio parduotuvių atlikto patikrinimo metu. Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius bandymams atrinko žaislinį lėktuvą, prisukamą gyvatę ir vienaragį. Bandymų metu atsiskyrė smulkios žaislų detalės, kuriomis vaikas gali užspringti ir uždusti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, platintojui UAB "Baltijos gėrimai" skirta 1325 eurų bauda.

Tegai:
Lietuva, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)