Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos AE tema Lietuvoje rinkimų kampanijos triukas

73
(atnaujinta 18:26 2019.03.07)
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pakomentavo Lietuvos prezidentės Grybauskaitės pareiškimą po susitikimo su Austrijos prezidentu ir Suomijos ministru pirmininku, kai ji padėkojo jiems už tai, kad šios šalys remia Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Situacijos aplink Baltarusijos AE eskalacija Lietuvoje yra vienas iš politikų naudojamų metodų rinkimų kampanijos metu, pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas  RIA Novosti.

Anksčiau Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo Baltarusijai naudoti Baltarusijos AE sukurtą infrastruktūrą gamtinių dujų elektrinės statybai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad reikia siekti AE uždarymo. Vėliau ji pažymėjo, kad principinė Lietuvos pozicija palaikoma Austrijoje ir Suomijoje. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks gegužės mėnesį.

"Suprantame, kad prezidento rinkimų lenktynės Lietuvoje vyksta visapusiškai, ir priversti žmones turėti nepagrįstą baimę dėl kaimyninės atominės elektrinės — tai tradicinis metodas", — sakė Glazas.

Jis pabrėžė, kad "dirbant pagal tokią pigią schemą reikia turėti neribotą vaizduotę". "Ji yra paimta iš populiarių komiksų apie radioaktyvius monstrus", — pridūrė atstovas spaudai. Jis pabrėžė, kad "Baltarusijos AE bus pastatyta ir bus saugi".

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pakomentavo Lietuvos prezidentės Grybauskaitės pareiškimą po susitikimo su Austrijos prezidentu ir Suomijos ministru pirmininku, kai ji padėkojo jiems už tai, kad šios šalys remia Lietuvos poziciją Astravo atominės elektrinės atžvilgiu.

"Mes atidžiai susipažinome su pranešimais ir įžvelgėme kognityvų disonansą. Atrodo, kad dalyviai buvo skirtingose ​​derybose arba kažkas atsitiko vertėjui", — pasakė Glazas.

Jis pažymėjo, kad "nei Austrijos prezidento, nei Suomijos premjero spaudos tarnyba, nei šių šalių didžiausios naujienų agentūros net nepaminėjo Baltarusijos AE temos, jau nekalbant apie šių šalių paramą radikaliai Lietuvos pozicijai dėl būtinybės uždaryti Astravo AE". "Remiantis Grybauskaitės žodžiais, paaiškėja, kad Suomija, kuri planuoja statyti atominę elektrinę pagal analogišką projektą, teigia, kad ji būtų nesaugi. Tai yra siurrealizmas", — apibendrino jis.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Nuo pat statybos pradžios Lietuva priešinosi projektui ir primygtinai ragino kitas Europos šalis boikotuoti jį. Visų pirma Vilnius paskelbė Baltarusijos AE grėsme šalies nacionaliniam saugumui, taip pat priėmė iniciatyvą, draudžiančią eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

Anksčiau šią savaitę Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė savo "plano-chuligano", susijusio su Baltarusijos AE, detales. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pranešė, kad siūlys Baltarusijai išnaudoti daugiau kaip 60 proc. jau esančios Astravo AE infrastruktūros dujomis kūrenamai elektrinei įrengti.

Ministro pirmininko pasiūlymą sukritikavo buvęs Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Anot jo, Skvernelio planas yra PR akcija prieš Respublikos prezidento rinkimus.

73
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Astravo AE
Dar šia tema
Baltarusijos AE ir toliau audrina Lietuvą
Lietuva nori pakeisti Baltarusijos AE gamtinėmis dujomis
Energetikos ekspertas: Lietuva pavėlavo su savo pasiūlymais dėl Astravo AE
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Dujų kompresorių stotis, archyvinė nuoytauka

Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis

(atnaujinta 18:35 2020.07.14)
Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 TWh gamtinių dujų, arba beveik 10 proc. daugiau nei pernai

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Nusistovėjus ypač žemoms dujų kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" pastarąjį pusmetį jų transportavo daug daugiau jungtimi į Latviją, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. 

Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandžų (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. 

Dujotiekių jungtimi Latvijos kryptimi buvo transportuota 2,5 TWh gamtinių dujų, tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, kai šia kryptimi buvo transportuota 1,2 TWh dujų.

Lietuvoje augo elektros gamybos apimtys 

Nors pirmąjį metų ketvirtį dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, pusmečio duomenys rodo, kad per šešis mėnesius dujų šalyje buvo suvartota tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu — 12,6 TWh. 

Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją pastarąjį laiką intensyviai generuojantys "Ignitis gamybos" įrenginiai. Didesnį nei įprasta dujų kaip elektros gamybos šaltinio panaudojimą lėmė itin žemos dujų kainos bei palanki situacija elektros rinkoje. 

"Iš itin konkurencingų dujų pastaruoju metu gaminama elektros energija kompensavo mažesnes šiltų žiemos mėnesių dujų transportavimo apimtis. Kritusi dujų sandorių kaina skatina ne tik didesnį dujų vartojimą, bet ir veikia kaip paskata aktyviai talpinti dujas į Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje. Saugyklos paklausa šiemet gerokai viršija jos techninius pajėgumus", — sako "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius. 

Per praėjusį pusmetį iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 72 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 28 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik du kartus, tai yra 85 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

2019 metų I pusmetį  iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 43 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais — 57 proc.

Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Kaliningrado sritį per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 12,4 TWh ir buvo 8 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą buvo perduota 13,5 TWh gamtinių dujų. 

Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 

2022 metais pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją. 

Tegai:
dujos, kainos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Premjeras pažadėjo, kad nuo liepos pigs elektra ir dujos
Ekspertas: Lietuvoje vienos rusiškos dujos pakeičia kitas rusiškas dujas
Įvardytos šalys, kurių gyventojams dujos prieinamiausios
Megan Markl, archyvinė nuotrauka

Megan Markl buvo pastebėta vilkinti lietuvių kūrėjų suknelę

(atnaujinta 19:28 2020.07.14)
Beverli Hilse baltą berankovę suknelę dėvinti Sasekso kunigaikštienė vėl patraukė spaudos dėmesį

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Išskirtinai elegantišku stiliumi garsėjanti princo Hario žmona Megan Markl dėmesiu pagerbė ir Lietuvos mados pasaulį.

Moteris buvo pastebėta Beverli Hilse vilkinti lietuvių kūrėjų "Magic Linen" kurtą baltą lininę suknelę. 

Kunigaikštienės pasirinkimą teigiamai įvertino ir užsienio šalių spauda. Apie balto lino suknelę dėvinčią Megan parašė keletas mados žurnalų, įskaitant "Elle" ir "Cosmopolitan". 

Savo sėkme pasidalino ir patys "Magic Linen". 

"Negalėtume dar labiau džiaugtis! Gražioji Sasekso kunigaikštienė Megan Markl buvo pastebėta vilkinti mūsų suknelę "Toscana"!" — Facebook rašė jie.

Įsigyti tokią suknelę sau gali leisti kone kiekviena moteris — ji kainuoja apie 70 eurų.

Tegai:
Megan Markle